Slaptai.Lt

Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­reiš­kė, kad 1991 me­tų sau­sio mė­ne­sį ne­pri­klau­so­ma Lie­tu­vos vals­ty­bė ne­eg­zis­ta­vo, to­dėl rei­ka­la­vi­mai at­ly­gin­ti ža­lą nu­ken­tė­ju­sie­siems per Sau­sio įvy­kius yra ne­tei­sė­ti. Ru­si­jos URM at­sto­vas spau­dai An­dre­jus Ne­ste­ren­ka ko­men­tuo­da­mas Lie­tu­vos Sei­mo re­zo­liu­ci­ją, ku­ria siū­lo­ma Vy­riau­sy­bei ofi­cia­liai kreip­tis į Ru­si­ją dėl kom­pen­sa­ci­jos nuo so­vie­tų ag­re­si­jos žu­vu­sių­jų ir nu­ken­tė­ju­sių­jų šei­moms bei su­žeis­tie­siems per 1991 me­tų sau­sio įvy­kius, sa­kė: „Re­zo­liu­ci­jos nuo­sta­tos, o ypač ta vie­ta, kur kal­ba­ma apie SSRS ag­re­si­ją prieš ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vos vals­ty­bę, yra ne tik ab­sur­diš­kos, bet ir ne­tei­sė­tos“. Re­zo­liu­ci­ją jis pa­va­di­no aiš­kiai po­li­ti­zuo­tu do­ku­men­tu, ku­ris esą ro­do, kad di­de­lė da­lis Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų vis dar gy­ve­na pra­ei­ties fo­bi­jo­mis ir aiš­kiai nė­ra su­in­te­re­suo­ti ge­rin­ti dvi­ša­lius san­ty­kius. A. Ne­ste­ren­ka sa­kė, kad 1991 me­tais ne­pri­klau­so­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­ka ne­eg­zis­ta­vo, nes jos ne­pri­pa­ži­no nė vie­na už­sie­nio vals­ty­bė.

Mūsų visuomenę kankina daug sopulių: ir didėjantis skyrybų skaičius, ir mažėjantis gimstamumas, ir negimusios gyvybės žudymas (abortai), ir santuoką pakeičiančios įvairios “partnerystės” formos. Vis dažniau nusigręžiama nuo tradicinės šeimos ir krikščioniškų vertybių. Tai būdinga ne tik pasauliui atsivėrusiai Lietuvai, bet ir visai krikščioniškajai Europai. Krikščioniškieji principai ir reikalavimai tampa nepopuliarūs europiečiams, o tarp jų plinta kitos ideologijos ir religijos. Lietuva, Vakaruose garsėjusi kaip tvirtai katalikiška “respublika”, perima negatyvias antikrikščioniškas tradicijas.

Sausio 27 - 31 dienomis Šveicarijos Davoso kurorte vyko žymus tarptautinis renginys – kasmetinis Davoso ekonomikos forumas. Šio forumo darbe dalyvavo per 2000 dalyvių. Tai jau jubiliejinis, 40-asis, forumas. Šiame renginyje svarstomos ne tik ekonominės, bet ir politinės, socialinės, aplinkosaugos problemos. Šį kartą Davoso forumą ignoravo daug žymių verslininkų ir politikų. Į šiame Šveicarijos kurorte vykusį renginį neatvyko ir Lietuvos valstybės oficialūs pareigūnai. Praeityje šio forumo darbe kelis kartus yra dalyvavęs tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Beveik po penkiolikos metų ir “XXI amžius” sulaukė paramos iš Spaudos rėmimo fondo. Tokios paramos, kurią gavome, laikraščiui užtenka išsilaikyti vieną mėnesį. Ir tai - “bado” sąlygomis. Ką gi, tenka ir už tai dėkoti naujiesiems fondo vadovams. Tačiau gavus tokius “trupinius” kyla aibė klausimų. Daugelis leidyklų ar bendrovių (UAB) paramą gavo pagal kelis (net tris ar keturis) projektus ir jiems skirta suma viršija visas jų išlaidas (tą nesunkiai galima paskaičiuoti pagal realią situaciją spaudos srityje), nors pagal fondo nuostatus parama negali viršyti 75 proc. visų leidybos išlaidų. Mūsų leidykla, parengusi keturis projektus, paramą gavo tik pagal vieną projektą, ir paramos dydis sudaro tik 8 proc. visų išlaidų, tad iki galimų 75 proc. dar labai toli. Taigi išties yra gauti tik trupiniai. (Nors, tiesą kalbant, šiemetiniai trupiniai du kartus viršija 1999 metais paskirtus trupinius, kurių tada atsisakėme, nes taip “paremtą” projektą įvykdyti nebuvo galimybių.).

Nuo šiol visuomenės nuomonių portalas Slaptai.lt sykį per savaitę (pirmadieniais)  teiks aktualiausių, aštriausių, skandalingiausių pranešimų iš viso pasaulio santraukas. Šitaip elgtis mus skatina gyvenimas: kiekvieną savaitę redakcijos archyve susikaupia vis daugiau dėmesio vertos informacijos, kuri aktuali Lietuvos valstybei, bet kurios dėl laiko stokos nebespėjame nei atidžiau peržvelgti, nei parengti analitinių publikacijų. Todėl nusprendėme bent jau pateikti kai kurias ištraukas iš po įvairiausius leidinius išsibarsčiusių rašinių. Manome, kad  santraukos padės susidaryti išsamesnį vaizdą, kokias temos buvo aktualios. Tuo pačiu raginame Slaptai.lt skaitytojus ateiti mums į pagalbą. Siųskite savo atrinktus pranešimus, kurie būtų ne vien įdomūs, bet dar ir aktualūs. Laiškų lauksime adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.

Mieli Kolegos, Kreipiuosi į Jus, norėdamas pasidalinti kai kuriomis mintimis. Tai nėra viešas pareiškimas, jis atspindi tik mano asmeninę nuomonę, kuria noriu pasidalinti su Jumis.

Lietuvos krikščionių bažnyčių vyskupų susirūpinimo kupinas viešas laiškas verčia kiekvieną iš mūsų susimastyti. Įprasta, kad Vyskupų sakomą žodį mes priimame su gilia pagarba, net neabejodami jo teisingumu, nes tai skelbiama Dievo vardu. Aš labai norėčiau tikėti, kad Vyskupai žiniasklaidoje viešai reikalaujantys neleisti partijai vadintis krikščionių vardu, o Teisingumo ministeriją raginantys neregistruoti pavadinimo, daro tai išreikšdami Aukščiausiojo valią ir suderinę su Evangelijos Žinia. Labai norėčiau tikėti tuo, bet nesitiki. Iš bažnyčios hierarchų aš laukiau labiau pasveikinimo nei pasmerkimo, nes mes visi, susirinkę suvažiavime juk nepasirinkome kokio nors „satanistų“ ar „prostitučių“ partijos pavadinimo.

Daug žmonių važiavo, ėjo, šliuožė prie ežerėlio, kur turėjo pasirodyti “ruoniai”. Jiems būtinas vanduo, o jį šią žiemą pasiekti ne taip paprasta. Vyrai pjovė, kirto eketę. Kai ėmė sunktis ir kilti vanduo, netrukus paaiškėjo, kad ežero dugnas – čia pat. O “ruoniams” reikia gelmės. Nori nenori teko eiti gilyn į ežerą, vėl kasti sniegą, pjauti, kirsti, kapoti ledą, kurio storis šią žiemą įspūdingas. Va šitoks! Kol vyrai prakaitavo, Genutė (Pilaitės seniūnas jos pavardės nepaminėjo) rūpinosi, kad Pilaitės gyventojai nesušaltų, nestovėtų vietoje, nebūtų tik žiūrovai. Ji ragino mankštintis, organizavo bėgimą aplink kalvelę. Juk, kaip sakė Pilaitės seniūnas, Vilniuje vasaris – sveikatingumo mėnuo. Reikia nesnausti, judėti, gyventi sveikai.

Apie paskutinįjį karinį Rusijos - Gruzijos konfliktą tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje, tiek anglų kalba leidžiamoje žiniasklaidoje pripasakota įvairiausių nebūtų dalykų. Neva pirmasis karinį konfliktą pradėjo "diktatorius Michailas Saakašvilis", neva osetinų ir abchazų gyvenamosiose teritorijose gruzinų kariai "elgėsi itin žiauriai, nežmoniškai ir įžūliai", neva Kremlius neturėjo jokios kitos išeities, kaip duoti atkirtį "agresoriui Tbilisiui". Čia derėtų prisiminti ir mūsų politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus prorusiškus samprotavimus, esą šioje situacijoje labiausiai kaltas dabartinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ar tikrai teisūs tie, kurie mano taip, kaip mano K.Girnius? Savo skaitytojams pateikiame žymios Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos samprotavimus, kas gi iš tiesų prieš keletą metų dėjosi Cchinvalyje ir kitose Gruzijai priklausančiose teritorijose? 

Peržvelgdami XX amžiaus pirmosios pusės filosofijos ir istorijos raidą Lietuvoje, pirmiausia pastebime iškilią asmenybę Levą Karsaviną – religijos filosofą, istoriką, poetą, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir moksle. Dar iki atvykimo į Lietuvą 1928 metais, jis buvo pripažintas Rusijoje, gerai žinomas ir Vakarų mokslo pasaulyje, bendravo su Italijos, Prancūzijos, Vokietijos istorikais ir filosofais.

Levas Karsavinas gimė 1882 metais Peterburge, žinomo aktoriaus Platono Karsavino ir rašytojos Anos Karsavinos šeimoje. Jo sesuo – garsi balerina Tamara Karsavina. Nuo 1901 metų L.Karsavinas mokėsi Peterburgo universitete, istorijos fakultete, kur aktyviai bendravo su profesoriumi I.Grevsu, jį laikė didžiausiu savo mokytoju. Mokslus universitete baigęs 1906 metais, nuo 1909 metų rudens jis pradėjo dėstyti naujai įkurtame Istorijos – filologijos institute, kuriame nuo 1912 metų ėjo profesoriaus pareigas, o 1914 metais buvo paskirtas šio instituto inspektoriumi.

Tiesiog liūdna žiūrėti į kadaise buvusias pilnas lietuviškas parapijas, šiandien apleistas, tuščias, pasmerktas sugriovimui. Pravažiuoju pro savo parapijos bažnyčią Norwoode, MA ir tiesiog pikta darosi, kai matau vietoj bažnyčios butų kompleksą. Nieko nėra švento, tiesa? Paskutiniu laiku pasipylė straipsnių apie Katalikų Bažnyčios likimą Amerikoje, vadinasi, jau atėjo laikas susirūpinti. Romualdo Kraučiūno ir Vytauto Volerto straipsniai šia tema tikrai yra verti dėmesio.

Kas darosi su Katalikų Bažnyčia? Pasaulyje bažnyčios griūva, o mečetės auga, dauginasi. Turiu omeny pačios Katalikų Bažnyčios hierarchijos keistą norą griauti, naikinti savo parapijas, sumažėjus parapijiečių skaičiui. Bažnyčias pastatė paprasti žmonės, kiekvieną savaitę atiduodami porą skatikų į bendrą katilą, ir dar pridėdavo keliolika valandų po darbo, dėdami plytą prie plytos, linksmai, su daina statydami šventorių savo šeimai ir savo anūkams. Ir jie tai darė laimingi, manydami, kad tas paminklas stovės amžinai, ir jis, ir jo palikuonys galės didžiuotis bočiaus darbu. Bet kur tau!