2-oji dalis

NAUJIENA: Įprastame išankstiniame apklausos posėdyje Aleksandro Litvinenkos byloje Marinos advokatai pareiškė, kad ji boikotuos klausymus, jeigu vyriausybė atsisakys paskirti specialiąją komisiją, kuri apsvarstytų Rusijos dalyvavimo nužudyme klausimą uždarame posėdyje. Vyriausybė įslaptino dalį įkalčių, ir teisėjas siekia galimybės svarstyti juos nors už uždarų durų. Vyriausybės advokatas pareiškė, kad teisėjo užklausimas apie komisiją svarstomas „aukščiausiu lygiu“.

Litvinenkos byloje yra du slaptumo lygmenys.

Pirmasis liečia kriminalinės bylos medžiagas, kurias surinko Skotland Jardo tyrėjų grupė. 

Esminė klaida yra galvoti, jog ši politinė tvarka, kuri įprastai vadinama demokratija, yra "daugumos valia". Kažin ar ši „demokratija“ nusipelno būti  šitaip vadinama. Nebent, jei lygintume su autokratija ar panašiais režimais – laisvės šioje demokratijoje, suprantama yra daug daugiau. Ir vis tik, tai nėra demokratija, kokia ji turėtų ir galėtų būti.

Wikipedijoje skyrelyje „Demokratija“ teisingai parašyta, jog „šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi“. Ši viena iš tikrovių  – tai elito manipuliavimas taip vadinamomis „demokratinėmis procedūromis“. Ir tai ne vien mūsų šalies problema.

Šia liga serga visas Vakarų pasaulis. Čia ir gimsta ir tikrovės simuliakrai apie daugumos valią. Nėra daugumos, ir ne tik todėl, kad  į rinkimus dažnai ateina mažiau nei 50 proc. rinkėjų. Tiesa, kartais pavyksta peržengti šią psichologiškai svarbią  50 proc. aktyvumo rinkimuose ribą, tačiau problema išlieka. 

Birželio 17 dieną Čekijos gynybos ministras Vlastimilas Picekas laikinai suspendavo karinės žvalgybos vadovo Milano Kovandos ir jo pavaldinio Jano Pohuneko įgaliojimus.

Gynybos ministerijos spaudos tarnybos teigimu, karinės žvalgybos pareigūnų įgaliojimai bus suspenduoti tol, kol teismas priims nuosprendį. Iki teismo sprendimo karinės žvalgybos vadovo pareigas eis brigados generolas Rastislavas Pilcas.

Tai - dar vienas visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt interviu su rašytoja, filosofe Daiva Tamošaityte. Šį kartą apie politiką - nė žodžio.

Šiandien mūsų dėmesio centre - vis įkyriau, vis atkakliau demonstruojami seksualiniai  reikalai.

Kodėl ši tema pastaruoju metu tapo tokia aktuali? Ar šis aktualumas - natūralus? Ko siekia šią temą eskaluojančios jėgos?

Su rašytoja Daiva TAMOŠAITYTE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Ottas Johnas, daktaras (Otto John, 1909–1997) - Vakarų Vokietijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, slapta dirbęs VDR žvalgybai Štazi (vok.–Stasi) ir galų gale apkaltintas išdavyste.

1933 metais Johnas pradėjo dirbti Vokietijos civilinėse oro linijose Lufthansa ir iki 1944 metų išliko firmos juridinėje valdyboje. Antrojo pasaulinio karo metais palaikė santykius su Abvero štabo viršininku generolu majoru Hansu Osteriu. Abu nekentė Hitlerio ir abu dalyvavo nesėkmingame pasikėsinime į jo gyvybę 1944 metų liepos 20 dieną. Už dalyvavimą sąmoksle Johno brolis (kaip ir Osteris) buvo nubaustas mirties bausme (nušautas).

Praėjus keturioms paroms po pasikėsinimo Johnas pabėgo į Madridą, ten atsiskleidė vietiniams Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovams ir buvo persiųstas į Didžiąją Britaniją. Likusį karo laikotarpį jis ten ir gyveno, dirbdamas radijo stotyje, kuri transliuodavo laidas Vokietijai. Po karo Johnas padėjo anglams tikrinti vokiečių belaisvių patikimumą ir dalyvavo persekiojant aukštus vokiečių karininkus, kurių buvo ieškoma už karinius nusikaltimus.

11. Dėl šv. Charitinos Lietuvaitės vienuolystės vardo

Būčiau linkęs iškelti dar vieną šventosios Charitinos Lietuvaitės likimo versiją, susijusią ne tiek su žmonių padavimais, kiek su jos krikščioniškuoju vienuolės vardu. Pasirinkę naują vienuoliškąjį gyvenimą asmenys privalėdavo išsirinkti ir naują vardą, kad negrįžtamai pakeistų ankstesnio pasaulietiško gyvenimo vardus, ryšius ir įpročius.

Ne tiek svarbu, ar paslaptingoji lietuvaitė pati rinkosi, ar sutiko su jai vienuolyne parinktu Charitinos vardu, svarbiausia, kad, prisiimdama Naugardo vienuolyne naująjį vardą, lietuvaitė susiejo savo likimą su Charitinos vardu.

Viduramžiais naujas krikšto ar vienuolystės vardas anaiptol nebūdavo ir negalėjo būti atsitiktinis dalykas. Naujakrikštis ar vienuolio rūbus apsivilkęs žmogus tarsi užmegzdavo dvasinį ryšį su visais ankstesniaisiais savo naujojo vardo turėtojais, pirmiausia – legendiniais krikščionimis.

Šiandien Rusijoje net nuosaikiems kritikams, tokiems kaip Sergejus Gurijevas, gresia areštas, rašo "American Enterprise Institute" (JAV) Rusijos studijų programų direktorius Leonas Aronas savo straipsnyje "The Wal Sreet Juornal".

„Kuo jis nusikalto? Kritišku požiūriu į V.Putino režimą“, - rašo L.Aronas. S.Gurijevas nebuvo opozicijos aktyvistas ir tuo labiau jos lyderis – tai yra tipiškas Kremliaus persekiojimų objektas, rašo autorius. Taip, jis kritikavo vyriausybės politiką savo analitiniuose straipsniuose, pasisakė už įstatymo viršenybę, smerkė korupciją.

Tačiau tuo pačiu S.Gurijevas ilgą laiką buvo Kremliaus patarėjas.

Naujoji Lietuvos užsienio politika

Šių metų Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje ir po jos sekusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pirmą kartą nedviprasmiškai kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui ir nedraugiška valstybė įvardijama Rusija, ardomasis jos žvalgybos ir saugumo  tarnybų darbas.

Dar prieš tai matėme gana griežtą ambasadoriaus Maskvoje Renato Norkaus interviu Rusijos žinių agentūrai „Interfax“ 2013 m. gegužės 30 d.

„Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas lieka dvišalėje Lietuvos ir Rusijos darbotvarkėje“ – sakė R. Norkus, nors dar balandį Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė buvo pareiškęs, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko uždarytu visiems laikams.

Paklaustas, ar ES pirmininkausiantis Vilnius parems Maskvos siekį pasirašyti bevizio režimo sutartį su ES, tiesiog nurodė sunkumus, kurie kiltų bevizio režimo atveju. Išvertus iš diplomatinės kalbos, pasakė „pošli von“.