Vyriausybė išplatino pranešimą spaudai, kuriuo kvailesniems žurnalistams priminė apie Premjero Andriaus Kubiliaus nuolatinį rūpestį bedarbyste. Tačiau pasiūlymai spręsti šią problemą – ne tik pavėluoti, bet dar ir be šviesos tunelio gale.
Štai kaip gražiai Vyriausybės spaudos tarnyba kartoja seniai visiems žinomą tiesą savo pranešimą spaudai “Kovai su nedarbu – neatidėliotini veiksmai” (man toks pavadinimas šiek tiek primena sovietmečio lozungus):
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ne kartą yra pabrėžęs, kad šiais metais pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys – nedarbo mažinimas. Na jei jau Premjeras ne kartą tai pabrėžė, tai kažkaip nutariau prisiminti, kur apie tai skaičiau ar girdėjau pirmą kartą. Štai jau prieš kiek daugiau nei metus iš tiesų Premjeras prognozavo augsiantį nedarbą ir problemas. Apie tai kalbėjo ir radijo laidose, rašė apie tai ir įvairūs portalai.
Po prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės narių susitikimo šalies vadovė į klausimą, ar dabartinės sudėties Vyriausybė išliks, atsakyti negalėjo. Ji sakė: „Čia tik ponas Dievas žino, kaip galima kalbėti apie būsimą arba esamą (Vyriausybę) ir kiek jinai gyvuos. Man reikia Vyriausybės, kuri galvotų apie šalį, kuri darytų tai, ką privalo daryti šitoje situacijoje, ir atsakingai siektų rezultatų – tai yra dirbtų ir mažiau šnekėtų. To ir prašau, ir reikalauju“. D. Grybauskaitė pridūrė, kad už jos iškeltų prioritetų įgyvendinimą atsakys premjeras Andrius Kubilius, o kaip tai padarys, ministras pirmininkas pats turės spręsti.
Yra dvi naujienos. Ir kaip visada – viena gera, kita bloga. Geroji yra tai, kad mes ilgiau gyvensime (statistiškai, žinoma), blogoji – nelabai aiškios perspektyvos su mūsų pensija. Socialinis draudimas yra greičiau solidarumo mokestis – kiek tą dieną yra surinkta pinigų, tiek ir gali išmokėti valstybė. O kai senės visuomenė, bus daugiau pensininkų ir mažiau tų, kurie uždirbs pinigus, vadinasi, visiems teks po mažiau. Tiesa, po Konstitucinio teismo išaiškinimo pensija lyg ir būtų tai, ką mes uždirbome ir sutaupėme. Bet Konstitucija pinigų negamina, o su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Tad geriau jau šiandien pačiam pasirūpinti savo būsimomis pajamomis nei po dvidešimt metų nuskurusiam piktintis valdžia.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs pareiškėjų iš Panevėžio skundo tyrimą dėl UAB "Aukštaitijos vandenys“ geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių, nustatė, kad terminas "pardavimo kaina", kuris įrašomas sąskaitose už vandenį, žmonėms kelia neaiškumų. Todėl turi būti taisomas. Seimo kontrolierius kreipėsi į Vyriausybę siūlydamas imtis priemonių, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje įtvirtintas "pardavimo kainos" terminas būtų pakeistas ir taip būtų išvengta nuolat kylančių klausimų, kas iš tiesų yra įskaičiuojama į pardavimo kainą. 
Eilinis “Neokono“ apžvalgos fragmentas šį kartą – laiku. Vienu iš pagrindinių pasaulinės ekonomikos vystymosi parametrų šiemet bus naftos kaina. Rusijai tai apskritai pats svarbiausias rodiklis: visos jos vystymosi prognozės grindžiamos būtent juo (kas, mūsų nuomone, ne visada teisinga). Bet ši aplinkybė ateities prognozes daro ypatingai sudėtingomis. Nes pasaulinė naftos kaina yra sutartinė – ne paprasta, rinkos prasme, kada pardavėjas ir vartotojas sutaria kainą. Ji sutartinė ta prasme, kad įtraukta į sudėtingų politinių susitarimų dėl pasaulinio finansų tinklo pusiausvyros palaikymo sistemą.
