Slaptai.Lt

Pastarosios dienos ta­po įspū­din­ga „po­li­ti­nė­mis“ ba­ta­li­jo­mis: val­dan­čio­ji Per­mai­nų ko­a­li­ci­ja žūt­būt sie­kė Sei­me pa­tvir­tin­ti Vy­riau­sy­bė­je “pa­ga­min­tą” biu­dže­to da­ri­nį, kar­tu ma­žin­da­ma įvai­rias so­cia­li­nes iš­mo­kas, pir­miau­sia pen­si­jas. Kar­tu Sei­me bu­vo pa­mi­nė­ta ir Vy­riau­sy­bės vie­ne­rių me­tų su­kak­tis, įspū­din­gai pa­svei­ki­nant prem­je­rą: gė­lė­mis – Sei­me, ko­pūs­tu – už Sei­mo ri­bų. Ma­ty­ti, kad po­li­ti­kams ir Vy­riau­sy­bei dirb­ti yra sun­ku – juk daž­niau­siai jie sė­di tarp ke­tu­rių sie­nų.

Ap­žvelg­da­mas Vy­riau­sy­bės vie­ne­rių me­tų dar­bą, prem­je­ras An­drius Ku­bi­lius sa­kė, kad Vy­riau­sy­bė per pir­muo­sius veik­los me­tus da­rė vis­ką, ką ga­lė­jo, bet pa­da­rė ne vis­ką, ką rei­kė­jo. Di­džiau­sia jos klai­da bu­vo ne­su­si­kal­bė­ji­mas su opo­zi­ci­ja, o pi­lie­čiai, pa­si­ro­do, prem­je­rui ne taip svar­būs. O juk pi­lie­čiams, gel­bė­jant vals­ty­bę nuo ban­kro­to, ten­ka di­džio­ji naš­ta už po­li­ti­kų ir oli­gar­chų vyk­do­mas va­gys­tes, ap­gau­di­nė­ji­mus.

Ypač kai val­džia no­ri iš­lai­ky­ti nau­jus mi­li­jo­ni­nius asig­na­vi­mus ir mi­nis­te­ri­jų ar jų pa­da­li­nių pa­sta­tams, ir kom­piu­te­ri­nei įran­gai, ir sei­mū­nų „par­la­men­ti­nėms“ iš­lai­doms (pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lio nuo­mai po 3000 li­tų per mė­ne­sį). Ga­vęs sa­vo ko­a­li­ci­jos pa­lai­mi­ni­mą „tvar­kant fi­nan­sų sis­te­mą“ (ku­rios svar­biau­siu dė­me­niu ta­po su­ma­žin­tos pen­si­jos, ypač dir­ban­tiems pen­si­nin­kams, ir su­ma­žin­tos įvai­rios so­cia­li­nės iš­mo­kos) prem­je­ras gal­vo­ja jau at­li­kęs svar­biau­sius šių ir ki­tų me­tų dar­bus, pa­mir­šęs, kad už­krau­tus mo­kes­čius ir su­ma­žin­tas so­cia­li­nes iš­mo­kas bei pen­si­jas pi­lie­čiai jaus ki­tą­met ir dar ki­tą­met.

Ir var­gu ar tie pi­lie­čiai pa­jus pa­ge­rė­ji­mą po prem­je­ro iš­var­din­tų dar­bų, ku­rių im­tis jis ža­da ki­tais me­tais: „ne­dar­bo“ ir „nau­jų dar­bo vie­tų“, „ne­dar­bo ma­ži­ni­mo“ ir „dar­bo vie­tų iš­sau­go­ji­mo“, „struk­tū­ri­nės per­tvar­kos“. Šią sa­vai­tę prem­je­ro kal­bo­se, kaip pa­ste­bi kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai, li­ko tik dvi te­mos – apie tai, kad kri­zė bai­gė­si, ir apie tai, kaip Lie­tu­vai bū­tų ne­nau­din­ga, jei pra­si­dė­tų so­cia­li­niai ne­ra­mu­mai, pi­lie­čių ma­ni­fes­ta­ci­jos ir ga­li­mos riau­šės.

Kaip to­kius du vie­nas ki­tam prieš­ta­rau­jan­čius tei­gi­nius su­de­rin­ti – pa­aiš­kin­ti la­bai sun­ku. Sei­me A. Ku­bi­lius, mi­nė­da­mas sa­vo Vy­riau­sy­bės pir­muo­sius me­tus, džiau­gė­si, kad ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP), šių me­tų vi­du­ry­je re­kor­diš­kai smu­kęs iki 2006 me­tų ly­gio, po tru­pu­tį ima aug­ti. Prem­je­ro įsi­ti­ki­ni­mu, ki­tą­met BVP tu­rė­tų ūg­te­lė­ti 5 proc. Ta­čiau eks­por­to ap­im­tys ir to­liau trau­kia­si, nors kai ku­rio­se kai­my­ni­nė­se ša­ly­se jis pra­de­da at­si­gau­ti. Ne­ma­žė­ja ir ne­dar­bas. Aiš­ku, prem­je­ras kon­kre­čių ne­dar­bo ro­dik­lių ne­įvar­di­jo – jie per­ne­lyg ba­dy­tų akis. Kaip ne­įvar­di­jo ir dau­gy­bės ki­tų eko­no­mi­nių ro­dik­lių. Tai­gi per me­tus, ku­riais val­dė A. Ku­bi­liaus vy­riau­sy­bė, be­dar­bių skai­čius iš­au­go be­veik tris kar­tus ir sie­kia 250 tūkst.

Bet tai tik skai­čiai ofi­cia­liai re­gist­ruo­tų dar­bo bir­žo­je. O kur dar per šiuos me­tus į ki­tas ša­lis ieš­ko­ti dar­bo iš­va­žia­vu­sie­ji – juos rei­kė­tų pri­dė­ti ir ta­da su­si­da­ry­tų apie 300 tūkst. be­dar­bių. Tad kam su džiaugs­mu skai­čiuo­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, esą šim­tui gy­ven­to­jų pir­mau­ja­me (nu­si­lei­džia­me tik „ple­pie­siems“ ita­lams), kam taip la­bai iš­kel­ti Lie­tu­vo­je pa­siek­tą in­ter­ne­to spar­tą (nu­si­lei­džia­me Pie­tų Ko­rė­jai, Ja­po­ni­jai ir Šve­di­jai) – šie „eko­no­mi­niai“ ro­dik­liai ne­iš­gel­bės mū­sų ap­griau­tos eko­no­mi­kos. Gal ne­ver­ta gir­tis ir di­de­liu, net 40 proc. gy­ven­to­jų tu­rin­čiu aukš­tuo­ju uni­ver­si­te­ti­niu iš­si­la­vi­ni­mu, net 90 proc. mo­kan­čių „bent vie­ną“ už­sie­nio (gal ru­sų?) kal­bą, o pu­sė gy­ven­to­jų – bent dvi kal­bas. Tur­būt to­kie pa­ge­rin­ti, iš pirš­to lauž­ti ša­lies gy­ven­to­jų ro­dik­liai ge­res­ni net už Sei­mo na­rių duo­me­nis. Bet ar jie re­a­lūs? (Ne­ver­tė­tų grįž­ti prie so­vie­tų gy­ri­mo­si lai­kų, kad Lie­tu­vo­je vis­kas ge­rai.)

Prem­je­ro pa­ro­dy­ti gra­fi­kai tei­gė, kad Lie­tu­vos ūkis at­si­gau­na žy­miai ge­riau, nei Vo­kie­ti­jos. Tik pa­mirš­ta pa­sa­ky­ti, kad Vo­kie­ti­ja tik­rai ken­tė­jo nuo pa­sau­lio ban­kų su­kel­tos kri­zės, o Lie­tu­vo­je kri­zę įaud­ri­no nak­ti­niai mo­kes­čių sis­te­mos per­ver­smai.

Sei­me Prem­je­ro su­ma­niai val­do­ma Per­mai­nų ko­a­li­ci­ja sėk­min­gai vyk­dė nu­ma­ty­tas „per­mai­nas“: ma­ži­no be­dar­bių pa­šal­pas, pen­si­jas, mo­ti­nys­tės pa­šal­pas bei ki­tas so­cia­li­nes iš­mo­kas, nu­sta­tė, kad mi­ru­sių­jų pa­li­kuo­nims bus mo­ka­mos ne trys pen­si­jos, o dvi, dar vie­ne­riems me­tams ati­dė­jo da­tą, nuo ku­rios pen­si­jos ga­vė­jai ga­lė­tų rink­tis pa­lan­kes­nę pen­si­jos skai­čia­vi­mo tvar­ką (t.y. pa­li­ko so­vie­ti­niams pa­rei­gū­names pa­lan­kes­nę pen­si­jų skai­čia­vi­mo nor­mą), bei įtvir­ti­no ga­li­my­bę ma­žin­ti se­nat­vės, naš­lai­čių ir in­va­li­du­mo pen­si­jas, mat anks­čiau įsta­ty­mai jas lei­do tik di­din­ti.

Sei­mas taip pat su­ta­rė iki 2011 me­tų lie­pos ati­dė­ti ne­iš­mo­kė­tų pen­si­jų dir­bu­siems pen­si­nin­kams mo­kė­ji­mą. Iš šio spren­di­mo ti­ki­ma­si su­tau­py­ti 255 mln. Lt. Pa­lan­kes­nės pen­si­jų skai­čia­vi­mo tvar­kos ati­dė­ji­mas, re­mian­tis prem­je­ro skai­čia­vi­mais, su­tau­pys 130 mln. Lt, o vie­nos mi­ru­sio­jo se­nat­vės ar vals­ty­bi­nės pen­si­jos bei šal­pos iš­mo­kos ne­iš­mo­kė­ji­mas – 34 mln. Lt. Ne­iš­mo­kė­tų pen­si­jų tu­rės pa­lauk­ti ir 1995-2002 m. dir­bę, bet pa­gal tuo­me­ti­nius spren­di­mus da­lies pen­si­jos ne­ga­vę pen­si­nin­kai. Nors anks­čiau bu­vo nu­ma­ty­ta, kad ne­iš­mo­kė­ta pen­si­jų da­lis tu­ri bū­ti mo­ka­ma 2008-2010 m., ta­čiau val­dan­tie­ji pa­siū­lė šį ter­mi­ną ati­dė­ti iki 2011 m. lie­pos. Ati­dė­da­mas sko­los mo­kė­ji­mą, A. Ku­bi­lius sa­ko su­tau­py­si­ąs 255 mln. Lt. Iš­ties ne­ma­žai. Tik kam tie mi­li­jo­nai ati­teks?..

Tai­gi, pa­gal šią sa­vai­tę Sei­me pri­im­tus įsta­ty­mus se­nat­vės pen­si­jos, jei­gu jos di­des­nės nei 650 li­tų, nuo ki­tų me­tų ma­ži­na­mos vi­du­ti­niš­kai 5 proc., vals­ty­bi­nės pen­si­jos – 10 proc., naš­lių pen­si­jos – 5 proc., pa­skir­tos slau­gos ar prie­žiū­ros iš­lai­dų ar šal­pos kom­pen­sa­ci­jos – 15 proc. Mak­si­ma­li be­dar­bio iš­mo­ka nuo 1,04 tūkst. li­tų ma­ži­na­ma iki 650 li­tų. Taip pat, pri­klau­so­mai nuo gau­na­mo at­ly­gio, bus ma­ži­na­mos pen­si­jos dir­ban­tiems pen­si­nin­kams.

Ne­su­pran­ta­mas ir biu­dže­to su­die­vi­ni­mas, ne­nu­ty­lan­tis žo­džių, gąs­di­nan­čių apie vals­ty­bės ban­kro­tą, kar­to­ji­mas. At­ro­do, kad Sei­me ne­pa­tvir­ti­nus fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ir ki­to­kių kler­kų su­da­ry­to vals­ty­bės biu­dže­to, ir bū­tent to­kio, o ne ki­to­kio, su di­džiu­liu 5 mlrd. li­tų de­fi­ci­tu („sky­le“), su to­kio­mis „ei­lu­tė­mis“, ko­kias ma­to kai ku­rie kler­kai, daž­nai „pa­skai­čia­vę“ iš akies ir su­ma­žin­da­mi ar pa­di­din­da­mi per­nykš­tį ro­dik­lį, – vals­ty­bę iš­tiks ka­tast­ro­fa. Net ir Pre­zi­den­tė tre­čia­die­nį dar pa­gąs­di­no be­si­pe­šan­čius sei­mū­nus: „Jei­gu da­bar vi­sos po­li­ti­nės jė­gos ne­ge­bės su­si­tar­ti ir biu­dže­tas ne­bus pri­im­tas, Lie­tu­va grims į di­džiu­lį ir gi­lų eko­no­mi­nį nuos­mu­kį, kuo­met ne­ga­lė­si­me nei at­ly­gi­ni­mų, nei pen­si­jų mo­kė­ti. Tu­ri­me pa­si­rin­ki­mą – ar­ba tu­ri­me tru­pu­tį ma­žiau, bet tu­ri­me, ar­ba ne­tu­ri­me iš­vis nie­ko“, – lan­ky­da­ma­si už­da­ro­je Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bo­je, ta­ria­mas vals­ty­bės žlu­gi­mo pa­sek­mes aiš­ki­no Pre­zi­den­tė.

Bet ar­gi ne­aiš­ku, jog ne­pri­klau­so­mai nuo „pa­tvir­tin­to“ ar ne biu­dže­to į vals­ty­bės iž­dą ir Sod­ros fon­dą pi­ni­gus su­ne­ša­me mes, dir­ban­tys žmo­nės, o jie, val­džios žmo­nės, tik pa­skirs­to su­neš­tą gė­rį, pri­si­dur­da­mi sau ir nuim­da­mi nuo mū­sų? Pre­zi­den­tė ra­gi­no pri­im­ti pa­teik­tą biu­dže­tą, nors prieš die­ną bu­vo sa­kiu­si ne­pa­si­ra­šy­sian­ti ki­tų me­tų biu­dže­to, jei jis bus ne­pa­grįs­tai iš­pūs­tas, o jo iš­lai­dos bus dar la­biau di­di­na­mos. Bet juk Sei­mo pri­im­ta­me biu­dže­te taip ir li­ko di­džiu­lė „sky­lė“. Ki­tų me­tų vals­ty­bės pa­ja­mų ir iš­lai­dų pla­ne – 5 mlrd. li­tų de­fi­ci­tas. Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­tos vals­ty­bės biu­dže­te pa­ja­mos, pa­ly­gin­ti su pir­mi­niu va­rian­tu, pa­di­din­tos 226 mln. li­tų (iki 13,378 mlrd. li­tų), o iš­lai­dos – 18,308 mlrd. li­tų. Tai­gi, nu­ma­to­mas vals­ty­bės biu­dže­to de­fi­ci­tas – 4,929 mlrd. li­tų, ar­ba 5,9 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), fis­ka­li­nis de­fi­ci­tas – 9,5 proc. BVP. Su Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą 2010 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos bus be­veik 21,27 mlrd. li­tų, o iš­lai­dos – 26,2 mlrd. li­tų.

Gai­la, kad Per­mai­nų ko­a­li­ci­ja ne­krei­pia dė­me­sio į ky­lan­tį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą val­džios da­ro­mais „na­cio­na­li­niais“ su­si­ta­ri­mais ir pa­ma­žu ski­na­si ke­lią į kai­rių­jų (tiks­liau pa­si­slė­pu­sių ko­mu­nis­tų, tarp ku­rių pir­mu smui­ku ga­li im­ti griež­ti at­vi­rai pro­ru­siš­ka K. Pruns­kie­nės par­ti­ja) su­grį­ži­mą. Dar­bo ne­tu­rin­tį ir al­ka­ną žmo­gų sun­ko­ka įti­kin­ti kal­bo­mis apie švie­sią at­ei­tį. „Kai­rie­ji“ lū­ku­riuo­ja sa­vo lai­ko: kol kas „im­ti val­džią“ jiems ne­ap­si­mo­ka, jie ti­ki­si su­lauk­sią pa­ra­mos iš įpy­ku­sios tau­tos ta­da, kai di­dė­jan­tys nau­ji mo­kes­čiai, jau su­pla­nuo­ti įves­ti 2010 me­tais, dar la­biau su­ma­žins su­ma­žin­tus at­ly­gi­ni­mus ir pen­si­jas. Žio­vau­jan­ti ko­a­li­ci­ja (juk vis tiek vis­kas nu­lem­ta) abe­jin­gai nu­bal­suo­ja už pen­si­jų, iš­mo­kų ma­ži­ni­mą, už ke­lių mi­li­jar­dų de­fi­ci­tą sie­kian­tį vals­ty­bės ir „Sod­ros“ biu­dže­tus, už dau­ge­lio mi­li­jo­nų li­tų sky­ri­mą mi­nis­te­ri­joms ir įvai­riems jų pa­da­li­niams. At­ro­do, kad mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tai griū­va, kaž­kur din­go kom­piu­te­riai, iš­par­duo­ti au­to­mo­bi­liai. (Gal taip iš­ties ir yra – juk ne vel­tui kri­zė, kad ir su­ma­niai „su­val­dy­ta“.).

Tai­gi at­ro­do, kad mū­sų vals­ty­bė – tai tik mi­nis­te­ri­jų kil­no­ja­mas ir ne­kil­no­ja­mas tur­tas, bet ne žmo­nių pa­dė­tis, jų dva­si­nė lai­ky­se­na, pa­trio­tiz­mo ža­di­ni­mas. Tai – nie­ko ne­reiš­kian­tys da­ly­kai. To­dėl ne tiek liūd­na, kiek ap­mau­du, kai į pa­grin­di­nį Ka­riuo­me­nės die­nos mi­nė­ji­mą Šv. Ig­no­to baž­ny­čio­je su­si­rin­ko tik ke­li ži­la­gal­viai par­ti­za­nai ar šau­liai ir po­ra ka­ri­nin­kų, o prieš 55 me­tų oku­pan­tų nu­žu­dy­tą par­ti­za­nų va­dą Jo­ną Že­mai­tį-Vy­tau­tą pri­si­min­ti at­vy­ko dar ma­žiau ka­riš­kių – ir nie­kas ne­pa­si­ro­dė iš tri­jų aukš­čiau­sių vals­ty­bės va­do­vų. Tai­gi ku­rią kri­zę iš­gy­ve­na­me – eko­no­mi­nę, o gal grei­čiau – dva­si­nę?.. Tik šian­dien vi­si po­li­ti­kai, pa­da­rę su­si­rū­pi­nu­sius vei­dus, me­ta­si gel­bė­ti vals­ty­bę iš eko­no­mi­nės kri­zės, dva­si­nė kri­zė jiems vi­siš­kai ne­rū­pi. Dar dau­giau – jie ją su kiek­vie­na die­na tik di­di­na.

Nuotraukoje: "XXI amžiaus" vyriausiasis redaktorius Edvardas Šiugžda.

„XXI amžius“