Slaptai.Lt

Pra­ėjo pir­mi An­driaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sybės dar­bo me­tai. Kal­bė­da­mas Sei­me Vy­riau­sy­bės pir­mų­jų dar­bo me­ti­nių pro­ga prem­je­ras Vy­riau­sy­bės dar­bą įver­ti­no taip: „Nors ne­iš­ven­gė­me klai­dų, aš san­tū­riai di­džiuo­juo­si tuo, kaip mums vi­siems kar­tu su vi­sais Lie­tu­vos pi­lie­čiais pa­vy­ko šį sun­kiau­sią me­tą at­lai­ky­ti. Ne­pai­sant to, kad bu­vo ir ne­vil­ties, ir pyk­čio kurs­ty­mo, kad bu­vo ne­ma­žai pa­gie­žos ir ci­niš­ko me­lo, mes vi­si kar­tu at­lai­kė­me ir at­lai­ky­si­me. (…) Pra­ėjo pir­mie­ji mū­sų Vy­riau­sy­bės dar­bo me­tai. Me­tai bu­vo uni­ka­lūs sa­vo iš­šū­kiais, pro­ble­mo­mis, įtam­po­mis ir spren­di­mais. Dar­bo, o ne po­pu­liz­mo me­tai“. Tai­gi jau pir­mai­siais žo­džiais prem­je­ras at­ski­ria sa­ve nuo po­pu­liz­mo ir de­monst­ruo­ja sa­vo darbš­tu­mą bei ryž­tą.

Tė­vy­nės są­jun­gos - Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) ly­de­riui kri­zės si­tu­a­ci­ja yra pa­lan­ki: jei jo Vy­riau­sy­bė per vi­są kri­zę (be­je, jo pa­ties su­gal­vo­tos mo­kes­čių sis­te­mos su­kur­tą) iš­si­lai­kys, su jo var­du bus sie­ja­mas iš­ėji­mas iš kri­zės, ir ta­da A. Ku­bi­lius il­gam liks po­li­ti­ko­je kaip kri­zės nu­ga­lė­to­jas ir ne­gin­či­ja­mas (vie­nin­te­lis!) ly­de­ris de­ši­nia­ja­me flan­ge. To­dėl ne vel­tui prem­je­ras dė­ko­ja, (...) avan­su, ben­dra­žy­giams Vy­riau­sy­bė­je ir vi­suo­me­nė­je: „Esu dė­kin­gas Lie­tu­vos žmo­nėms, pre­zi­den­tui Val­dui Adam­kui ir ypač pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei už tai, kad at­lai­kė­me šiuos me­tus. (...) no­riu pa­dė­ko­ti ne tik Vy­riau­sy­bės ben­dra­žy­giams, bet ir vi­sam Sei­mui, (...) no­riu pa­dė­ko­ti kiek­vie­nam iš jū­sų ir už pa­ra­mą, ir už kri­ti­ką“. Nors dė­ko­ti dar tik­rai nė­ra už ką. Ne­bent už tai, kad Sei­mo lan­gai nu­ken­tė­jo tik vie­ną kar­tą. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas vi­suo­me­nė­je ky­la, ir juo pa­si­nau­do­ti ne­truks pir­miau­sia prie­šiš­kos jė­gos.

Tu­rė­tu­me pri­pa­žin­ti, kad A. Ku­bi­liaus Vyriau­sy­bė ne vien sko­li­no­si ir kar­pė biu­dže­tą ar pen­si­jas bei at­ly­gi­ni­mus. Lie­tu­va iš­sau­go­jo sta­bi­lų li­tą, ga­li­my­bę vyk­dy­ti sa­va­ran­kiš­ką fi­nan­sų po­li­ti­ką, o ši po­li­ti­ka lė­mė ga­li­my­bę iki šiol lai­ku mo­kė­ti dar­bo už­mo­kes­tį, pen­si­jas, pa­šal­pas. Vy­riau­sy­bė ne­si­krei­pė pa­gal­bos į TVF, nors fak­tiš­kai pa­ti sa­va­no­riš­kai pra­dė­jo vyk­dy­ti TVF rei­ka­la­vi­mus – ma­žin­ti pen­si­jas ir so­cia­li­nes iš­lai­das. Ga­li­ma pri­tar­ti Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos įkū­ri­mui, nes tuo bu­vo at­kirs­tos Ūkio mi­nis­te­ri­ją ap­raiz­giu­sios ar­te­ri­jos, jun­gu­sios va­di­na­mų­jų so­cial­de­mok­ra­tų įtvir­tin­tus kad­rus. O ne­se­niai pra­dė­tas ar­dy­ti nau­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­mo bur­bu­lus lei­džian­tis „Leo LT“.

Aiš­ku, tai bu­vo pa­da­ry­ta su­telk­tų ak­ty­vio­sios vi­suo­me­nės da­lies, vi­sų pir­ma, Jung­ti­nio de­mo­kra­tinio ju­dė­ji­mo pa­stan­go­mis. Nors pats ydin­gas san­do­ris taip ir li­ko ne­pa­nai­kin­tas, bet bu­vo pa­nai­kin­ta G. Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bės su­kur­ta ben­dro­vė. Ga­li­ma ti­kė­tis, kad ap­skri­čių re­for­ma (jų pa­nai­ki­ni­mas) tu­rė­tų ir­gi duo­ti ap­čiuo­pia­mą efek­tą – nu­ma­to­ma pa­nai­kin­ti apie 2500 val­di­nin­kų eta­tų. Svar­bu, kad jie ko­kiais nors jiems vie­niems teži­no­mais ka­na­lais ne­per­plauk­tų į ki­tas šil­tas vie­tas.

Ša­lia pa­gir­ti­nų da­ly­kų yra ir peik­ti­nų. Vis garsi­na­ma ir gi­ria­ma ver­slo ska­ti­ni­mo re­for­ma vi­siš­kai ne­vyks­ta, to­dėl kas­dien au­ga be­dar­bių skai­čius, mai­ti­nan­tis ne­ma­žė­jan­tį emig­ran­tų srau­tą. Taip pat vi­siš­kai su­bliūš­ko gar­siai iš­rek­la­muo­ta biu­ro­kratijos sau­lė­ly­džio ak­ci­ja. O so­cia­li­nės ap­sau­gos sritis vi­siš­kai ap­leis­ta, vie­nas su­si­kom­pro­mi­ta­vęs mi­nist­ras pa­keis­tas ki­tu (pa­pras­čiau­siai įvy­ko jų ro­ki­ruo­tė). Pa­na­šu, kad ir nau­ja­sis mi­nist­ras ne­tu­ri vi­zi­jos, kaip ap­sau­go­ti var­gin­giau­sius sluoks­nius, ir pri­vers­tas da­ry­ti tai, ką jau se­niai da­ro prem­je­ras – kar­py­ti, durs­ty­ti ir vėl kar­py­ti... Kaip­gi ne­kar­py­si, kai biu­dže­tas pri­im­tas su di­džiau­siu pen­kių mi­li­jar­dų li­tų de­fi­ci­tu. Ma­tyt, be so­cia­li­nės ap­sau­gos struk­tū­ri­nės re­for­mos ką nors ge­ro pa­da­ry­ti bus ne­įma­no­ma.

Prieš me­tus A. Ku­bi­lius tei­gė, kad rei­kia ar­ba di­din­ti mo­kes­čius, ar­ba kirs­ti iš­lai­das – prie­šin­gu at­ve­ju biu­dže­to de­fi­ci­tas la­bai iš­augs ir vi­sa ša­lis pra­si­sko­lins. Ta­čiau Per­mai­nų ko­a­li­ci­ja su­ge­bė­jo vis­ką su­regz­ti taip, kad Lie­tu­vą už­griu­vo vi­sos trys bė­dos iš kar­to: pa­di­dė­jo mo­kes­čiai, nu­rėž­tos net ir gy­vy­biš­kai svar­bios iš­lai­dos, o vals­ty­bės sko­la vis tiek pu­čia­si kos­mi­niais grei­čiais. Nuo šių me­tų pra­džios cen­tri­nės val­džios sko­la iš­au­go 64 proc. (10,3 mlrd. li­tų) ir spa­lį sie­kė 26,31 mlrd. li­tų. Pa­na­šias ten­den­ci­jas ža­da ir ki­tų me­tų biu­dže­to skai­čiai. 5 proc. ma­ži­na­mi pe­da­go­gų ir kul­tū­ros dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio fon­dai, vals­ty­bės tar­nau­to­jų – de­šim­ta­da­liu. Su­ma­žin­tos pen­si­jos ir so­cia­li­nės iš­mo­kos. Di­dė­ja ir kai ku­rie dar per­nai bei šį­met nu­ma­ty­ti mo­kes­čiai.

Be­ato­dai­riš­kas iš­lai­dų kar­py­mas ga­li pa­si­da­ry­ti pa­vo­jin­gas. Su­ma­žė­jus mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų fon­dui ma­žiau pi­ni­gų gau­na „Sod­ra“, ma­žė­ja var­to­ji­mas, tai­gi į biu­dže­tą pa­ten­ka ma­žiau pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ly­giai taip pat pa­vo­jin­gas ir sko­li­ni­ma­sis. Ypač kai pa­si­sko­lin­ti pi­ni­gai tie­siog pra­val­go­mi. Be to, kre­di­tai ne­iš­spren­džia pro­ble­mų, tik ati­de­da jas at­ei­čiai, kai val­džio­je bus jau vi­sai ki­ti žmo­nės. Dėl šios prie­žas­ties nė vie­na Vy­riau­sy­bė iki šiol ne­tu­rė­jo aiš­kaus il­ga­lai­kio pla­no, kiek ša­lis tu­rė­tų sko­lin­tis ir iš ko­kių lė­šų šios sko­los bus grą­ži­na­mos. Tam at­ei­ty­je rei­kė­tų per­tek­li­nio biu­dže­to, o to­kio Lie­tu­vo­je ne­bu­vo net ir di­džiau­sio eko­no­mi­kos au­gi­mo me­tais – Lie­tu­va ne­si­el­gė taip, kaip el­gė­si, pa­vyz­džiui, Es­ti­jos po­li­ti­kai. Da­bar sko­lin­tis jau bū­ti­na.

Ta­čiau rei­kė­tų gal­vo­ti, kaip pi­giau tai pa­da­ry­ti. Pi­giau­sias va­rian­tas – kreip­tis į Tarp­tau­ti­nį va­liu­tos fon­dą, tik to­kiu at­ve­ju A. Ku­bi­lius tu­rė­tų pri­pa­žin­ti, kad jau me­tus daug ką da­ro ma­žų ma­žiau­siai ne­pro­fe­sio­na­liai – pi­ni­gų su­ma­nė „pa­si­sko­lin­ti“ iš pen­si­nin­kų. Ky­la ne­pa­si­ten­ki­ni­mas vi­suo­me­nė­je. Bet ir to­liau kal­bė­tis su pi­lie­čiais ne tik ne­pa­vyks­ta, bet ir ne­no­ri­ma. Ne­bent su pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­siais pen­si­nin­kais, ku­rie pri­ta­ria bet ko­kiems ne tik dir­žų ant juos­mens ver­ži­mo­si me­to­dams, bet ir kil­pos ant kak­lo už­nėri­mui. 

Po sau­sio 16-osios po­gro­mo prieš Sei­mo lan­gus pa­skelb­tas il­ga­lai­kis dia­lo­gas su tau­ta („Fo­ru­mas su Lie­tu­va“), tiks­liau, su ke­lio­mis de­šim­ti­mis vil­nie­čių, už­ge­so jau po pir­mo­jo mė­gi­ni­mo. Gal ir ge­rai – juk ne kal­bos ir pro­pa­gan­da (vie­šie­ji ry­šiai), o dar­bai ro­do, kas vyks­ta. Bet tai – men­knie­kis ly­gi­nant su ki­to­mis grės­mė­mis. Už tai, kad iš­lai­ky­ta di­džiu­lė vals­ty­bės tar­nau­to­jų mi­nia, už ne­su­ma­žin­tus jų at­ly­gi­ni­mus ir pen­si­jas mo­ka­me di­dė­jan­čia vals­ty­bės sko­la. Kva­pą gniau­žian­tis sko­los pa­grei­tis jau ki­tą­met ga­li pa­virs­ti Lie­tu­vai dar ne­re­gė­tu dy­džiu – 40 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Tai – ofi­cia­li ša­lies val­džios prog­no­zė. Po dve­jų me­tų jos dy­dis pri­ar­tės prie 50 proc. BVP. Lie­tu­vos eko­no­mi­kai to­kie skai­čiai – jau ka­tast­ro­fą skel­bian­ti si­re­na. Taip ma­no ap­žval­gi­nin­kai.

Ga­li­ma džiaug­tis, kad Lie­tu­va vis dėl­to iš­ven­gė Lat­vi­jos, Is­lan­di­jos ar­ba Grai­ki­jos va­rian­to. Tik keis­ta klau­sy­tis prem­je­ro, kad nė­ra nie­ko blo­go, kai „da­ro­me tai, ką ir Lat­vi­ja da­ro“. Lat­vi­ja sko­li­na­si iš TVF. Sko­li­na­si pi­giai, bet su tam tik­rais rei­ka­la­vi­mais – ma­žin­ti pen­si­jas ir so­cia­li­nes iš­mo­kas. Mes ne­si­sko­li­na­me iš TVF, bet pen­si­jas ir iš­mo­kas vis vien ma­ži­na­me. Bet už­tat neįvedame kito svarbaus šio banko reikalavimo – progresinių mokesčių. Tų pa­čių mo­kes­čių, ku­rie su­ma­žin­tų mi­li­jo­nie­rių ar ir po­li­ti­kų dideles pa­ja­mas.

Tai­gi jei­gu pa­žvelg­tu­me į bū­si­mą, Sei­me prastum­tą biu­dže­tą, pa­ste­bė­tu­me, kad ma­žai pa­sau­ly­je to­kių vy­riau­sy­bių, ku­rios taip spar­čiai di­din­tų vals­ty­bės sko­las. Pla­nuo­ja­mos vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos – 13,378 mlrd. li­tų. Iš­lai­dos – 18,308 mlrd. li­tų. Tai 4,93 mlrd. li­tų dau­giau už pa­ja­mas, ku­rios tik pla­nuo­ja­mos. O juk vi­si jau ži­no­me, kaip ne­pa­vy­ko Vy­riau­sy­bei pla­nuo­jant šių me­tų biu­dže­tą. Pa­skai­čia­vus pa­ma­ty­tu­me, kad prie kiek­vie­no sa­vo „už­dirb­to“ li­to vals­ty­bė tu­rės pa­si­sko­lin­ti per 37 cen­tus, ir vi­sa tai bus pra­val­gy­ta. Pa­dė­tį kiek pa­tai­so tik ES pa­ra­ma. Jos pla­nuo­ja­ma gau­ti 7,892 mlrd. li­tų. Tad ben­dros vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos su ES lė­šo­mis tu­rė­tų siek­ti 21,27 mlrd., iš­lai­dos – 26,2 mi­li­jar­do li­tų. Biu­dže­to de­fi­ci­tas – 5,9 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Pri­dė­jus „Sod­ros“ biu­dže­tą, ben­dras de­fi­ci­tas vir­šys 9 proc. BVP. Tad ki­tą­met rei­kės sko­lin­tis ma­žiau­siai 7,63 mlrd. li­tų. Re­a­liai ši su­ma bus dar di­des­nė, nes da­lį pa­sko­lų teks skir­ti se­noms sko­loms grą­žin­ti. Vi­sa biu­dže­to de­fi­ci­to kai­na ki­tą­met sieks 1,6 mlrd. litų (palūkanomis). 2011 me­tais pa­lū­ka­nų naš­ta bus dar sun­kes­nė, nes iki tol vals­ty­bės sko­la dar iš­augs.

„XXI amžius“ – visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt partneris.

Gintaro Visocko nuotraukoje: premjeras Andrius Kubilius.

2009.12.25