Slaptai.Lt

Prieš dvi sa­vai­tes Ai­ri­jo­je ap­si­lan­kiu­si pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė su­si­ti­ko su Ai­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nių bei or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vais. Lie­tu­vai la­bai rei­kia iš­ei­vi­jos pa­tir­ties, įgū­džių ir su­ge­bė­ji­mo at­kak­liai dirb­ti, jiems sakė pre­zi­den­tė. „Lie­tu­va – per ma­ža ša­lis, kad ga­lė­tų švais­ty­ti sa­vo žmo­nes – di­džiau­sią tur­tą. Ti­kiuo­si, ra­si­te tin­ka­mų bū­dų, kaip sa­vo ži­nias pa­nau­do­ti tė­vy­nės la­bui“. Ji taip pat sa­kė, jog spren­di­mas iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos ar grįž­ti į ją – kiek­vie­no lie­tu­vio as­me­ni­nis rei­ka­las. (Šiuo me­tu Ai­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nė vie­ni­ja apie de­vy­nias­de­šimt tūks­tan­čių na­rių.) Pre­zi­den­tė sa­kė, jog Ai­ri­ja ir jos žmo­nės yra drau­giš­kai nu­si­tei­kę Lie­tu­vos at­žvil­giu, ir kar­tu pa­lin­kė­jo vi­sa­da di­džiuo­tis Lie­tu­va, ne­pra­ras­ti jaus­mo, jog esa­me lie­tu­viai, ne­svar­bu, kur bū­tu­me. Ji taip pat pa­ra­gi­no tau­tie­čius nuo­to­li­niu bū­du mo­ky­tis Vil­niaus Ozo gim­na­zi­jo­je,  nau­do­tis spe­cia­liai iš­ei­viams ski­ria­mais stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mo Lie­tu­vo­je krep­še­liais.

Ki­tą die­ną duo­da­ma in­ter­viu „Blo­om­berg“ te­le­vi­zi­jai Lie­tu­vos va­do­vė iš­reiš­kė ne­ri­mą dėl eu­ro zo­nos plėt­ros pri­stab­dy­mo ir vis sun­kė­jan­čių ga­li­my­bių įvyk­dy­ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, Lie­tu­vai per­nai ne­bu­vo ki­to ke­lio, kaip tik ap­kar­py­ti biu­dže­tą, ku­rio ver­tė sie­kė maž­daug 9 proc. 2009 me­tų ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, kad ša­liai pa­vyk­tų biu­dže­to de­fi­ci­tą 2012-ai­siais su­ma­žin­ti iki 3 proc. BVP. Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rov­skis tai pa­čiai te­le­vi­zi­jai ir­gi sa­kė esan­tis su­si­rū­pi­nęs dėl ga­li­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos spren­di­mo ati­dė­ti eu­ro zo­nos plėt­rą. Taip abie­jų ša­lių va­do­vai iš­reiš­kė sa­vo ne­pri­ta­ri­mą pa­siū­ly­mui  vienai Es­ti­jai įsi­ves­ti eu­rą. Ta­čiau no­ri to ar ne­no­ri, pa­na­šios Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je „an­ti­kri­zi­nės“ prie­mo­nės ne­pa­dė­jo ne tik su­ba­lan­suo­ti vals­ty­bės biu­dže­to, bet tik dar dras­tiš­kiau pa­blo­gi­no eko­no­mi­nę pa­dė­tį, dėl ko dar labiau išaugo emigracija. 

„Mus pra­dė­jo ne­ra­min­ti at­si­ran­dan­čios dis­ku­si­jos, ar ne­ver­tė­tų ati­dė­ti eu­ro zo­nos plėt­ros ar­ba pa­keis­ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus“, – „Blo­om­berg“ te­le­vi­zi­jai sa­kė V. Domb­rov­skis. Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės va­do­vo nuo­mo­ne, įsi­ves­ti eu­rą truk­do „kon­tro­lės me­cha­niz­mo sty­gius eu­ro zo­no­je“, taip leis­da­mas su­pras­ti, kad dėl ne­tei­sin­gų rei­ka­la­vi­mų Grai­ki­ja, su­klas­to­ju­si sa­vo sta­tis­ti­ką, įsi­ve­dė eu­rą, ir dėl to ša­ly­je ki­lo fi­nan­si­niai ne­ra­mu­mai. Bet ar ne pa­na­šiai ga­li nu­tik­ti ir Lie­tu­vai, kai gau­siai pri­vai­šin­ta ir pra­ban­giuo­se vieš­bu­čio apar­ta­mentuose ap­gy­ven­din­ta TVF at­sto­vė Lie­tu­vai pa­reiš­kia, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ky­la ir pui­kiai ren­gia­si eu­ro įve­di­mui?

Tą pa­čią die­ną pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė Da­vo­so pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­rių Briu­se­ly­je su­reng­to­je dar­bi­nė­je se­si­jo­je „ES 2020 stra­te­gi­ja: to­les­ni žings­niai“ apie pa­sau­li­nės kri­zės spren­di­mo klau­si­mus kal­bė­jo la­bai abst­rak­čiai. Esą Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­ri im­tis ryž­tin­ges­nių veiks­mų, ro­dy­ti so­li­da­ru­mą bei at­sa­kin­gu­mą ir įveik­ti kri­zę pla­nuo­jant at­ei­tį iki 2020 me­tų. „Pro­ble­mos yra tarp­tau­ti­nės, glo­ba­lios, o spren­di­mai, de­ja, tik na­cio­na­li­niai, at­ski­rų vals­ty­bių lyg­me­ny­je. To jau ne­be­pa­kan­ka. Eu­ro­pai bū­ti­na vie­ny­tis, tu­rė­ti ben­drą po­li­ti­ką, veiks­mų ko­or­di­na­vi­mą ir priimti ben­drus spren­di­mus. Dar dau­giau – ir tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms rei­kia re­for­mų ir glo­ba­lių spren­di­mų.“ To­dėl pre­zi­den­tė pa­ra­gi­no Eu­ro­pą ma­žiau kal­bė­ti apie pro­ble­mas, o kuo sku­biau im­tis kon­kre­čių spren­di­mų, ku­rie pa­dė­tų ne tik at­ski­roms ša­lims, bet bū­tų nau­din­gi vi­sai Eu­ro­pai ir pa­sau­li­niu mas­tu.

Į to­kias ga­na abst­rak­čias D. Gry­baus­kai­tės kal­bas var­gu ar Eu­ro­pos va­do­vai ga­lės at­si­žvelg­ti ar, dar dau­giau, ką nors pa­da­ry­ti. Juk Eu­ro­pos Są­jun­ga tam ir su­si­kū­ru­si, kad su­si­vie­ny­tų, ta­čiau vie­ny­bės de­kla­ra­vi­mas ne­pri­ar­ti­na su­dė­tin­gų pro­ble­mų spren­di­mo. Tie­sa, Pre­zi­den­tė pa­mi­nė­jo ir vie­ną kon­kre­čią pro­ble­mą – „Bal­ti­jos re­gio­ne ypa­tin­gą vaid­me­nį tu­rin­čią nau­ją­ją ato­mi­nę elek­tri­nę“, ku­ri už­tik­rins ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mą re­gio­ne. Bet iki elek­tri­nės sta­ty­bos dar la­bai to­li – nė­ra lė­šų, be to, ga­li­mam jos pro­jek­tui truk­do Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos siū­ly­mai sta­ty­ti regione dar ga­lin­ges­nes elek­tri­nes.

Grįž­tant prie emig­ra­ci­jos klau­si­mo, rei­kė­tų pa­ste­bė­ti, kad ji vir­ši­ja vi­sas prog­no­zes. Pra­si­dė­jus kri­zei, nors ne­ma­žai iš­ei­vių, ne­te­kę dar­bo ar dėl ki­tų ap­lin­ky­bių nu­spren­dė grįž­ti į Lie­tu­vą, dar dau­giau žmo­nių bū­tent da­bar ry­žo­si iš­va­žiuo­ti. Ofi­cia­li emig­ra­ci­jos sta­tis­ti­ka pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis ūg­te­lė­jo pra­si­dė­jus dis­ku­si­joms dėl pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo. Sa­vo iš­vy­ki­mą per­nai de­kla­ra­vo be­maž 22,2 tūkst. emig­ran­tų – be­veik pen­kis­kart dau­giau nei anks­tes­niais me­tais.

Dau­giau kaip pu­sė jų pa­su­ko į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, Ai­ri­ją, JAV ir Vo­kie­ti­ją. Ta­čiau per me­tus ge­ro­kai su­ma­žė­jo imig­ran­tų – nuo 6,5 tūkst. iki 2,8 tūkst. De­kla­ruo­ta tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­ja per­nai kri­to nuo -2,3 iki -4,6 migranto tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų. Vie­ni gy­ven­to­jai emig­ruo­ja ke­tin­da­mi grįž­ti (kai už­si­dirbs pi­ni­gų, baigs moks­lus ar pan.) ir iš tie­sų su­grįž­ta, kad ir vė­liau ne­gu pla­na­vo. Ki­ti iš­vyks­ta lai­ki­nai, bet taip ir ne­grįž­ta (tai va­di­na­ma ti­piš­ku pro­tų nu­te­kė­ji­mu, kri­zė esą pa­di­di­na to­kių at­ve­jų ti­ki­my­bę). Tre­ti pla­nuo­ja emig­ruo­ti vi­sam lai­kui, bet par­va­žiuo­ja (iš il­ge­sio ar dėl ki­tų as­me­ni­nių prie­žas­čių, ne­ga­lė­da­mi ras­ti dar­bo ir pan.). Iš­ei­viai, ne­su­ge­bė­ję pri­si­tai­ky­ti už­sie­ny­je, va­di­na­mi ne­pa­vy­ku­siais mig­ran­tais. Ket­vir­ti ne­grįž­ta, kaip ir bu­vo su­pla­na­vę (su­si­tuo­kia ar dėl ki­tų prie­žas­čių). Kal­ba­ma ir apie va­di­na­mąjį vir­tu­a­lų grį­ži­mą – mig­ran­to da­ly­va­vi­mą gim­ti­nės so­cia­li­nia­me, eko­no­mi­nia­me, kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me iš už­sie­nio ir to tei­kia­mą eko­no­mi­nę bei so­cia­li­nę nau­dą. Bet ta „nau­da“ to­ly­džio vis ma­žė­ja, emig­ruo­jant tos pa­čios gi­mi­nės šei­moms – ne­be­lie­ka kam teik­ti pa­ra­mą.

Emig­ra­ci­ja per pir­muo­sius ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius, ly­gi­nant su 2009-ai­siais, pa­di­dė­jo be­maž tri­skart. Anot Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Dai­niaus Paukš­tės, šis skai­čius iš­au­go, nes ki­lus triukš­mui dėl pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) tūks­tan­čiai žmo­nių su­sku­bo de­kla­ruo­ti iš­vy­ki­mą. Ta­čiau net ir tų, ku­rie tik da­bar pa­lie­ka Lie­tu­vą, ban­ga yra di­des­nė.

„Ma­ne šo­ki­ra­vo skai­čiai už lai­ko­tar­pį  iki ge­gu­žės 1 die­nos. Iš­vy­ki­mas iš­au­go 288 proc., ly­gi­nant su tuo pa­čiu pra­ėju­sių me­tų lai­ko­tar­piu“, – prieš ku­rį lai­ką Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to (URK) po­sė­dy­je sa­kė D. Paukš­tė. Gy­ven­to­jų re­gist­ro tar­ny­bos tu­ri­mi duo­me­nys ro­do, kad per­nai sau­sio–­ba­lan­džio mė­ne­siais iš­vy­ki­mą de­kla­ra­vo 5 572 žmo­nės, šie­met jų skai­čius per­ko­pė 16 tūkst. Ki­taip ta­riant, kas mė­ne­sį Lie­tu­va ne­te­ko 4 tūkst. gy­ven­to­jų ar­ba po 130 per die­ną. „Tai ke­lia di­džiu­lį ne­ri­mą, si­tu­a­ci­ja tam­pa ne­val­do­ma. Žmo­nės iš­vyks­ta šei­mo­mis, pa­si­ė­mę at­ža­las“, – kal­bė­jo Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vas. Anot jo, „jei emig­ra­ci­ja vir­ši­ja 3 proc. (toks yra vi­dur­kis), va­di­na­si, kad vals­ty­bė­je yra kaž­kas ne­ge­rai“. Lie­tu­vo­je šis ro­dik­lis sie­kia 13–14 proc. (ES esą tik ke­tu­rios vals­ty­bės pa­ti­ria to­kio ly­gio emig­ra­ci­ją. Be­je, vi­sos jos yra iš nau­jų­jų blo­ko na­rių). Sta­tis­ti­ka ro­do, kad per pra­ėju­sius me­tus Lie­tu­vo­je ne­li­ko Ši­lu­tės dy­džio mies­to – gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo be­veik 21 tūkst. Nors gims­ta­mu­mas au­go, o mir­tin­gu­mas ma­žė­jo, na­tū­ra­li kai­ta vis tiek iš­li­ko nei­gia­ma.

Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vas aiš­ki­no, esą vals­ty­bės pa­rei­gū­nų pa­reiš­ki­mai ro­do, jog nė­ra ko­or­di­nuo­tos po­zi­ci­jos: „Vie­nas iš Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos va­do­vų emig­ran­tams siū­lo: so­cia­li­zuo­ki­te vai­kus ten, kur iš­vy­ko­te, asi­mi­liuo­ki­te vai­kus. Ma­nau, kad ne to­kia vals­ty­bės po­zi­ci­ja tu­ri bū­ti.“ D. Paukš­tės žo­džiais, emig­ra­ci­ja yra kar­di­na­liau­sia pro­tes­to for­ma – toks žings­nis ro­do, kad žmo­gus ne­ga­li su­si­tvar­ky­ti rei­ka­lų sa­vo ša­ly­je: „Kaip ga­li pa­tar­ti grįž­ti, kai svars­to­mas dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas, kai siau­rė­ja so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos? Žmo­nės re­a­guo­ja į tai, kas da­ro­si vi­du­je.“

Ašt­rios kri­ti­kos ne­gai­lė­jo ir Lie­tu­vos pra­mo­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tas My­ko­las Ale­liū­nas: „At­ei­ty­je svar­biau­sias ke­lias ir bū­das – už­tik­rin­ti re­a­lius veiks­mus, ska­ti­nant eko­no­mi­kos ir ver­slo plėt­rą, su­si­tvar­ky­ti su pas­ta­rų­jų pen­ke­rių me­tų vals­ty­bės val­dy­mo kri­zės pa­sek­mė­mis. Tai pri­klau­so ne nuo abst­rak­čios ko­mi­si­jos veik­los, o nuo ne­del­siant bū­ti­nų ir re­a­lių Vy­riau­sy­bės bei Sei­mo veiks­mų, įskai­tant smul­kaus ver­slo plėt­rą. Be spar­čios ver­slo plėt­ros ne­bus nie­ko ge­ro, bus tik blo­gai ir dar blo­giau.“

Tie, kuriems ten­ka lan­ky­tis mo­kyk­lo­se ar ben­drau­ti su jau­nais žmo­nė­mis, pa­ste­bi, kad net 95 proc. iš jų sa­ko, kad iš­vyks iš Lie­tu­vos, nes čia ne­ma­to per­spek­ty­vų. Dar blo­giau, kai ne­pai­sant vil­tin­gų kai ku­rių mū­sų po­li­ti­kų kal­bų apie pa­gal­bą emig­ran­tams, vyks­ta iš­ei­vių vai­kų asi­mi­lia­ci­ja – Ai­ri­jo­je ar Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je 5–6 me­tu­kų vai­kai lie­tu­viš­kai mo­ka tik pa­si­svei­kin­ti.

Ko­dėl vis ma­žiau lie­tu­vių su­grįž­ta į Lie­tu­vą? Lie­tu­vius trau­kia aukš­tes­nio eko­no­mi­nio iš­si­vys­ty­mo ša­lys, ne­ma­žai iš­ei­vių nuo grį­ži­mo su­lai­ko pa­sun­kė­jęs pri­si­tai­ky­mas tė­vy­nė­je. Ty­ri­mai ro­do, kad prieš po­rą me­tų no­rin­čiuo­sius grįž­ti iš­ei­vius už­sie­ny­je lai­kė įvai­rios prie­žas­tys: pra­de­dant „tra­di­ci­nė­mis“ – šei­ma/vai­kai/drau­gai (55 proc.), ne­ras dar­bo/ge­rai ap­mo­ka­mo dar­bo (30 proc.), ge­res­nės so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos sve­tur (24 proc.), bai­giant as­me­ni­nė­mis – moks­li­nės am­bi­ci­jos (9,1 proc.), kva­li­fi­ka­ci­jos pra­ra­di­mas (3 proc.), nei­gia­mas po­žiū­ris į gė­jus (3 proc.). Kas de­šim­tą nuo grį­ži­mo su­lai­kė ver­slas/dar­bas (12 proc.), kas šeš­tą – pra­ras­ti so­cia­li­niai ry­šiai Lie­tu­vo­je ir bai­mė grįž­ti į nie­kur, vis­ką pra­dė­ti nuo nu­lio (15 proc.), net pa­šai­pos, kad su­grį­žo, bai­mė (3 proc.).

Tad pu­sę mi­li­jo­no (500 tūkst.!) pa­sie­ku­si lie­tu­vių emig­ra­ci­ja ne tik ne­teiks lau­kia­mos pa­gal­bos, bet ir at­neš di­džiu­lę ža­lą mū­sų ša­liai – mes pra­ra­si­me di­džiu­lį dar­bi­nį po­ten­cia­lą, pra­ra­si­me pen­si­jų fon­do įna­šus, pra­ra­si­me jau­ną­ją kar­tą. Ar dėl to sie­kė­me Ne­pri­klau­so­my­bės?

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„XXI amžius“, Nr. 40

2010.06.02