Slaptai.Lt

Prem­je­ras An­drius Ku­bi­lius vėl pa­skel­bė nau­jie­ną. Tie­sa, tai ne nau­jie­na, o jau se­niai gir­di­mi gąs­di­ni­mai – teks di­din­ti esa­mus mo­kes­čius ir įves­ti nau­jus. Prem­je­ras įsi­ti­ki­nęs, kad ki­taip ne­įma­no­ma su­ma­žin­ti vals­ty­bės biu­dže­to de­fi­ci­to. Jis tei­gia, kad Vy­riau­sy­bė, Sei­mas ir Pre­zi­den­tė ar­ti­miau­siu me­tu tu­ri „su­si­tar­ti“ dėl de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo per dve­jus me­tus. O tam, kad pi­lie­čiai ir vėl ro­miai ir nuo­lan­kiai pri­im­tų nau­jų mo­kes­čių naš­tą, sa­vo įpras­tu sti­liu­mi prem­je­ras ape­liuo­ja į pi­lie­čių pi­lie­tiš­ku­mą, ramy­bės iš­lai­ky­mą, ne­si­prie­ši­ni­mą jo pla­nams „verž­tis dir­žus“. Ir tar­si pa­tvir­tin­da­mas sa­vo „rū­pi­ni­mą­si“ pi­lie­čių ge­ro­ve, jis iš­var­di­jo nau­jus mo­kes­čius, ku­riais ga­lė­tų ap­krau­ti po žie­mos šil­dy­mo iš­au­gu­sių (bet ne­su­ma­žė­ju­sių, kaip žie­mos pra­džio­je aiš­ki­no prem­je­ras) mo­kes­čių iš­tuš­tė­ju­sias pi­lie­čių pi­ni­gi­nes – tai  ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) mo­kes­tis, au­to­mo­bi­lių („ža­lia­sis“) mo­kes­tis ar pro­gre­si­niai mo­kes­čiai.

Tie­sa, apie pro­gre­si­nius mo­kes­čius prem­je­ras už­si­me­na tik pro­bė­go­mis. Ko­dėl? Juk pro­gre­si­niai mo­kes­čiai, ku­riuos mo­ka vi­si de­mo­kra­tinių ša­lių pi­lie­čiai, jau se­niai, gal prieš 40–50 me­tų, įves­ti, ir jie la­bai tiks­liai su­ly­gi­na ir men­kas pa­ja­mas gau­nan­čius pi­lie­čius, ir tur­tin­guo­sius. Mū­sų prem­je­ras, vals­ty­bės eko­no­mi­ką mo­kan­tis val­dy­ti tik mo­kes­čių di­di­ni­mu, pro­gre­si­nių mo­kes­čių at­si­sa­ko vien to­dėl, kad juos įvedus, pats ne­tek­tų di­de­lės da­lies pa­ja­mų. Mokestis bū­tų tai­ko­mas vi­siems di­de­les pa­ja­mas gau­nan­tiems ver­sli­nin­kams, po­li­ti­kams, mi­nist­rams ir prem­je­rams, at­imant iš jų apie pu­sę pa­ja­mų. Bet prem­je­rui, at­kak­liai dir­ban­čiam net dviem eta­tais – Vy­riau­sy­bės va­do­vo ir Sei­mo na­rio – sun­ku įsi­są­mo­nin­ti, kad per pro­gre­si­nius mo­kes­čius tur­tin­ges­nie­ji pi­lie­čiai da­lį sa­vo pa­ja­mų per­duo­da ne­tur­tin­gie­siems. Vie­toj to prem­je­ras dar už­per­nai su­gal­vo­jo vals­ty­bės biu­dže­tą pa­pil­dy­ti iš ne­tur­tin­giau­sių­jų sluoks­nių ki­še­nės – nuo 2009 me­tų pra­džios per va­di­na­mą­ją nak­ti­nę „re­for­mą“ vi­soms pre­kėms ir pa­slau­goms pa­di­di­no pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) iki 21 proc. Aiš­ku, nuo to­kios „re­for­mos“ la­biau­siai nu­ken­tė­jo pen­si­nin­kai, be­dar­biai ir ki­ti ne­tur­tin­gi pi­lie­čiai. Juk kai ku­rioms pa­grin­di­nėms mais­to pre­kėms, vais­tams, spau­dai, vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui, ku­riais daž­niau­siai nau­do­ja­si ne­tur­tin­gie­ji, bu­vęs 5 proc. dy­džio PVM bu­vo pa­di­din­tas iki 21 proc., t. y. dau­giau nei ke­tu­ris kar­tus. Jei­gu tur­tin­ga­jam pi­lie­čiui (tarp jų ir prem­je­rui) toks stai­gus šuo­lis fak­tiš­kai jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ne­pa­blo­gi­no, tai ne­tur­tin­gojo, gau­nan­čio 800 li­tų dy­džio pen­si­ją ar at­ly­gi­ni­mą, pajamas PVM pa­di­di­ni­mas su­ma­ži­no apie 100 li­tų per mė­ne­sį. O kur dar in­di­vi­du­a­lių įmo­nių ap­mo­kes­ti­ni­mas pa­pil­do­mais Sod­ros mo­kes­čiais ir kt.? Eko­no­mi­kos tem­pai kri­to, įmo­nės pra­dė­jo ban­kru­tuo­ti, dar­buo­to­jai at­si­dū­rė gat­vė­je. Pa­di­dė­jo emig­ra­ci­ja. Prem­je­rui pu­sė mi­li­jo­no emig­ran­tų ma­žiau­siai rū­pi – juk ta­ip „su­ma­žė­ja“ be­dar­bių skai­čius. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je įro­dęs, kad Lie­tu­vos pi­lie­čiai gau­na vie­nas di­džiau­sių pen­si­jų Eu­ro­po­je, jas nu­kir­po 10–20 proc., o dir­ban­tiems pen­si­nin­kams – net iki 80 proc.

Tai­gi so­čiai pri­vai­šin­tos mo­te­riš­kės iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do pa­ra­gin­tas, prem­je­ras pradėjo nau­ją kam­pa­ni­ją dėl nau­jų mo­kes­čių. Prem­je­ras skai­čiuo­ja: įves­tas „ža­lia­sis“ mo­kes­tis duos 100 mln. li­tų per me­tus, t. y. 10–20 me­tų se­nu­mo au­to­mo­bi­lius tu­rin­tys pi­lie­čiai (tie pa­tys ne­tur­tin­gie­ji) tu­rės su­mo­kė­ti val­džiai po 100 li­tų už „štu­ką“. Prem­je­ras taip įti­ki­nė­ja pi­lie­čius: „Vi­si, ku­rie ter­šia orą, pa­vyz­džiui, įvai­rios ga­myk­los, tu­ri mo­kė­ti už tar­šą. Au­to­mo­bi­liai – taip pat. Vi­du­ti­nis me­ti­nis mo­kes­tis (ki­to­se ša­ly­se – mū­sų past.) yra ly­gus maž­daug vie­no ba­ko de­ga­lų kai­nai. Jei per me­tus bū­tų su­ren­ka­ma po 100 li­tų (už au­to­mo­bi­lį – mū­sų past.), biu­dže­tas pa­si­pil­dy­tų 100 mln. li­tų“. Aiš­ku, ap­mo­kes­ti­nus „la­biau­siai ter­šian­čius“ (t. y. se­nus) au­to­mo­bi­lius, ken­tės ne­tur­tin­giau­si gy­ven­to­jai, nes nau­jus, pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius įpirk­ti ga­li tik tur­tin­gie­ji.  Bet ką tie gau­ti 100 mln. reikš 4,5 mlrd. li­tų biu­dže­to de­fi­ci­tui, prem­je­ras ne­skai­čiuo­ja. (Ly­giai taip pat ne­skai­čiuo­ja, ko­dėl gau­da­ma vos ne pu­sę vals­ty­bės biu­dže­to sie­kian­čią 8 mlrd. li­tų ES pa­ra­mą Lie­tu­vos  vyriausybė su­ge­ba pa­da­ry­ti to­kį de­fi­ci­tą.) Aiš­ku, prem­je­ras sa­kys, kad „ža­lia­sis“ au­to­mo­bi­lių mo­kes­tis tai­ko­mas ir ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se ir kad jis nie­ko nau­jo ne­su­gal­vo­jo. Ta­čiau ten gy­ve­ni­mo ly­gis ke­le­tą kar­tų aukš­tes­nis, be to, ak­ci­zo mo­kes­tis ir ku­ro kai­na yra ma­žes­ni, bent ly­gi­nant su gau­na­mo­mis pa­ja­mo­mis. Tad pla­nuo­ja­mas 1–2 cen­to pri­dė­ji­mas prie ku­ro kai­nos Lie­tu­vo­je jau se­niai yra įves­tas per di­des­nius  ak­ci­zo mo­kes­čius. Pa­na­šiai bus ap­mo­kes­ti­na­mas ir gy­ve­na­masis būs­tas – premjero patarėjai iš jo planuoja gauti net 500 mln. lt. O tam, kad pi­lie­čiai, o ypač tie, ku­rių  pa­ja­mos ma­žiau­sios (pen­si­nin­kai, be­dar­biai, ma­žai už­dir­ban­tie­ji), ne­mur­mė­tų dėl nau­jų mo­kes­čių, prem­je­ras gra­si­na vals­ty­bės ban­kro­tu ir ki­to­mis ne­lai­mė­mis.

Taip, dir­žus ver­žia­si ne tik Grai­ki­ja ir Is­pa­ni­ja, sto­vin­čios ant pra­ra­jos kraš­to, bet ir Eu­ro­pos Są­jun­gos mil­ži­nės Vo­kie­ti­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, de­monst­ruo­jan­čios, kad skaus­min­gi spren­di­mai bū­ti­ni. Ir nors tiks­las vie­nas – su­tau­py­ti, ša­lys skir­tin­gai spren­džia, ką kirp­ti, o ką ir skatinti, paremti.

Vo­kie­ti­jo­je ga­lio­ja pro­gre­si­nė mo­kes­čių sis­te­ma, o me­ti­nis pa­ja­mų mo­kes­tis svy­ruo­ja nuo 0 iki 45 proc. Be­je, jau ir da­bar mo­kes­čiai Vo­kie­ti­jo­je yra vie­ni ma­žiausių pa­sau­ly­je. Biu­dže­to iš­lai­dos Vo­kie­ti­jo­je bus ma­ži­na­mos 10 mlrd. eu­rų per me­tus iki 2016 me­tų. Lau­kia­ma vals­ty­bi­nių sub­si­di­jų su­ma­ži­ni­mo ar­ba net nai­ki­ni­mo, mo­kes­čių leng­va­tų at­si­sa­ky­mo. Bet ko­dėl Vo­kie­ti­ja lin­ku­si ­di­din­ti kai ku­riuos mo­kes­čius? Ji tai da­ro tik dėl ypa­tin­gai su­si­klos­čiusios pa­dė­ties – ji pa­de­da prie ban­kro­to ri­bos at­si­dū­ru­siai Grai­ki­jai ir pri­si­de­da prie eu­ro zo­nos ša­lims skir­to pa­gal­bos fon­do. (Su­kur­ta­me 750 mlrd. eu­rų pa­gal­bos fon­de Vo­kie­ti­jos in­dė­lis sieks 120 mlrd. eu­rų.) Dėl šios prie­žas­ties vo­kie­čiai bus pri­vers­ti la­biau tau­py­ti. To­dėl pas­ku­ti­nė­mis ge­gu­žės die­no­mis Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės A. Mer­kel vy­riau­sy­bė pra­dė­jo svars­ty­ti ga­li­my­bę di­din­ti kai ku­riuos mo­kes­čius. Vy­riau­sy­bė ne­ke­ti­na įves­ti nau­jų mo­kes­čių, to­kių kaip tur­to mo­kes­tis, ta­čiau svars­to ga­li­my­bę pa­di­din­ti mo­kes­čius ne­di­de­lei mo­kes­čių mo­kė­to­jų gru­pei. Vy­riau­sy­bė per­žiū­ri pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) nuo­lai­das tik kai ku­riems pro­duk­tams.

Pran­cū­zi­ja pla­nuo­ja il­gin­ti dar­bin­gą am­žių, ku­ris šiuo me­tu yra 60 me­tų. Di­di­nant pen­si­nį am­žių spren­džia ne prem­je­ras, bet at­si­klau­sia­ma pi­lie­čių. Ap­klau­sos ro­do, kad du treč­da­liai ša­lies gy­ven­to­jų su­tin­ka dirb­ti iki 62-ejų me­tų. Šiuo me­tu pran­cū­zai į pen­si­ją iš­ei­na vie­ni jau­niau­sių iš vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos. Kar­tu Pran­cū­zi­ja sten­gia­si su­ma­žin­ti spau­di­mą so­cia­li­nės rū­py­bos sis­te­mai ir su­ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą. 2010 me­tais de­fi­ci­tas su­da­rė 32 mlrd. eu­rų ir, kaip prog­no­zuo­ja­ma, 2020-ai­siais iš­augs iki 45 mlrd., o 2050 – iki 100 mlrd. eu­rų.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos eko­no­mi­kos gel­bė­ji­mo pla­nas val­dant lei­bo­ris­tams ir­gi sky­rė­si nuo Lie­tu­vos. Ker­ti­nis per­si­tvar­ky­mo pa­ke­to ak­muo bu­vo pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM), ku­riuo ap­mo­kes­ti­na­mos be­veik vi­sos pre­kės ir pa­slau­gos, su­ma­ži­ni­mas nuo 17,5 proc. iki 15 proc. Biu­dže­tui tai kai­na­vo 12,4 mlrd. sva­rų ster­lin­gų, ar­ba 0,8 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Taip pat bu­vo su­kur­tas smul­kaus ver­slo pa­lai­ky­mo pro­jek­tas. Šia­me pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­ta iki 2010 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio ati­dė­ti pel­no mo­kes­čio di­di­ni­mą smul­kioms ben­dro­vėms nuo 21 proc. iki 22 proc., taip pat bu­vo su­teik­ta pa­gal­ba pen­si­nin­kams ir šei­moms, tu­rin­čioms vai­kų. Dėl vi­sų šių prie­mo­nių į eko­no­mi­ką pa­pil­do­mai pa­te­ko 9,3 mlrd. sva­rų. Aiš­ku, tą pa­da­ry­ti bu­vo ga­li­ma tik sko­li­nan­tis. 2010 me­tais sko­li­ni­ma­sis šok­te­lės iki 118 mlrd. sva­rų. Bu­vo im­ta­si ir tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mo už­šal­dy­mo, su­ma­ži­ntos al­gos dau­giau­sia už­dir­ban­tiems pa­rei­gū­nams. Vy­riau­sy­bė 2,5 proc. (iki 15 proc.) su­ma­ži­no PVM, taip siek­da­ma sti­mu­liuo­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą. To­kios po­li­ti­kos lai­kė­si Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Gor­don Brown, ma­nęs, kad tik ma­žes­ni mo­kes­čiai ir eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas sko­lin­tais pi­ni­gais ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti il­ga­lai­kio nuos­mu­kio. Ki­taip el­gia­si nau­jo­ji Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ko­a­li­ci­nė vy­riau­sy­bė – PVM mo­kes­čius ji pa­di­dins iki 20 proc. Ta­čiau nu­spręs­ta ne­­ap­mo­kes­tin­ti pir­mą kar­tą būs­tą įsi­gy­jan­čių pir­kė­jų, ku­rių tur­to ver­tė ne­vir­šys 250.000 sva­rų. Ir tai da­ro­ma biu­dže­to de­fi­ci­tui pa­sie­kus 153 mlrd. sva­rų (ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nis už Lie­tu­vos). Nau­jo­ji bri­tų vy­riau­sy­bė taip pat pa­si­ry­žu­si smar­kiai ma­žin­ti vals­ty­bės iš­lai­das.

Ita­li­jos vy­riau­sy­bė nu­spren­dė iki 2012-ųjų pa­bai­gos su­tau­py­ti 24 mlrd. eu­rų. Prem­je­ras S. Ber­lus­co­ni nė­ra la­bai pa­ten­kin­tas pla­nu, ku­rį pa­ren­gė ša­lies fi­nan­sų mi­nist­ras Giu­lio Tre­mon­ti – tai nei­gia­mai pa­veiks jo rei­tin­gus vi­suo­me­nės ap­klau­so­se. Dau­giau­sia su­tau­py­ti ita­lai ti­ki­si su­ma­ži­nę mies­tų ir re­gio­nų plėt­ros fi­nan­sa­vi­mą. 2011–2012 me­tais tam bus skir­ta net 13 mlrd. li­tų ma­žiau, nei bu­vo nu­ma­ty­ta. Ne­iš­ven­gia­mai su­ma­žės mo­kyk­lų ir li­go­ni­nių fi­nan­sa­vi­mas, be to, bus pa­nai­kin­tos vy­riau­sy­bės to­se pro­vin­ci­jo­se, ku­rio­se gy­ven­to­jų skai­čius ne­sie­kia 220 tūkst. Tre­jiems me­tams bus įšal­dy­ti at­ly­gi­ni­mai vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jams, o mi­nist­rams, par­la­men­ta­rams, aukš­tiems pa­rei­gū­nams jie bus su­ma­žin­ti. Taip pat per šį lai­ko­tar­pį ke­ti­na­ma ma­žin­ti vie­šą­jį sek­to­rių – at­leis­ti ne ma­žiau kaip 10 proc. vi­sų mi­nis­te­ri­jų dar­buo­to­jų, o vie­toj pen­kių at­leis­tų žmo­nių bus ga­li­ma pri­im­ti tik vie­ną nau­ją. NT mo­kes­tį Ita­li­ja pa­nai­ki­no jau prieš tre­jus me­tus ir ne­ke­ti­na vėl jo įves­ti.

Tai­gi per­žvel­gę ke­le­to ES vals­ty­bių „an­ti­kri­zi­nius“ pla­nus, ma­to­me, kad jie la­bai ski­ria­si nuo „lie­tu­viš­ko­jo“ va­rian­to. Jei­gu tei­sin­da­mas vie­nų ar ki­tų „an­ti­kri­zi­nių“ prie­mo­nių įve­di­mo bū­ti­nu­mą Lie­tu­vos prem­je­ras anks­čiau kaip pa­vyz­dį pa­ro­dy­da­vo Lat­vi­ją, ne­va Lat­vi­ja taip da­ro, tai da­ry­ki­me ir mes, tai da­bar prem­je­ras pra­dė­jo gąs­din­ti grai­kų fe­no­me­nu – ne­įve­dę griež­tos mo­kes­čių po­li­ti­kos pa­tir­si­me Grai­ki­jos anar­chiz­mą ir be­tei­siš­ku­mą. Ta­čiau nau­jų, dar di­des­nių mo­kes­čių įve­di­mas, kaip tei­gia kai ku­rie eks­per­tai, ga­li iš­pro­vo­kuo­ti so­cia­li­nius ne­ra­mu­mus, nes mo­kes­čių gau­sa ir dy­dis jau pa­sie­kė kri­ti­nę ri­bą – vyks­ta tai, ką fi­nan­sų analitikas Gi­ta­nas Nau­sė­da va­di­na eko­no­mi­niu ma­zo­chiz­mu. Įve­da­mas per­ma­nen­ti­nis (nuo­la­ti­nis) mo­kes­čių di­di­ni­mas – o to tik­rai ne­bu­vo ti­kė­ta­si pra­de­dant va­di­na­mą­sias an­ti­kri­zi­nes prie­mo­nes. Di­din­da­mi mo­kes­čius nu­dar­dė­si­me į be­dug­nę, sa­ko G. Nau­sė­da. Tik­rą­jį kri­zės dy­dį Lie­tu­vo­je at­sklei­džia be­dar­bys­tės ly­gis – jis yra di­džiu­lis ly­gi­nant, pa­vyz­džiui, su Olan­di­ja, kur per kri­zę be­dar­bių skai­čius fak­tiš­kai li­ko pa­sto­vus (4 proc.). Eks­per­tas tie­siog rei­ka­lau­ja: nu­sta­ty­ki­me mo­kes­čių mo­ra­to­riu­mą (iš­sky­rus NT), t. y. su­stab­dy­ki­me be­tiks­lį mo­kes­čių di­di­ni­mą. Vy­riau­sy­bė no­ri žūt­būt įves­ti eu­rą – ar­gi tai prie­mo­nė pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mą? Ko­dėl sten­gia­mės žūt­būt vyk­dy­ti TVF re­ko­men­da­ci­jas? To­kius klau­si­mus prem­je­ro vyk­do­mai mo­kes­čių po­li­ti­kai ke­lia analitikas, ku­ris dar ne­se­niai bu­vo vie­nas iš šios po­li­ti­kos ini­cia­to­rių. To­kiai po­li­ti­kai jau ne­pri­ta­ria ir analitikas Ri­man­tas Rudz­kis. G. Nau­sė­da pa­ste­bi, jog prem­je­ro po­zi­ci­ja dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir „ža­lio­jo“ mo­kes­čio įve­di­mo ker­ta­si su Vy­riau­sy­bės de­kla­ruo­ja­ma po­zi­ci­ja ne­ap­krau­ti gy­ven­to­jų mo­kes­čiais. Ar nuo mo­kes­čių naš­tos su­lin­ku­si Lie­tu­va ga­li bū­ti „pa­trauk­li in­ves­ti­ci­joms, di­na­miš­ka, iš­ra­din­ga, kū­ry­biš­ka ir sie­kian­ti tiks­lo ša­lis, ku­rio­je gy­ve­na iš­si­la­vi­nę, ne­bi­jan­tys po­ky­čių ir iš­šū­kių žmo­nės“, kaip tą įti­ki­nė­jo prem­je­ras ne­se­niai lan­ky­da­ma­sis JAV? Jei­gu per­nai prem­je­rui pa­vy­ko gu­mi­nė­mis kul­ko­mis su­tram­dy­ti ne­va „Mask­vos agen­tais“ per­si­ren­gu­sių jau­nuo­lių „siau­tė­ji­mą“, tai at­ei­ty­je ga­li jau ne­be­pa­vyk­ti. O gal prem­je­ras ir to­liau au­gant ne­dar­bui (re­a­liai jis jau vir­ši­ja 20 proc. ir pa­si­vi­jo Is­pa­ni­ją) išeitį mato tik emig­ra­ci­jo­je (vir­ši­jan­čio­je net so­vie­tų vyk­dy­tų de­por­ta­ci­jų dy­džius)? Kaip ta­da TS-LKD pa­sieks sa­vo pro­gra­mo­je numatytą tiks­lą, kad 2050 me­tais Lie­tu­vo­je gy­ven­tų 4 mln. gry­nak­rau­jų lie­tu­vių?

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: premjeras Andrius Kubilius.

„XXI amžius“

2010.06.09