Į šį mitingą dėjau daug vilčių. Norėjau, kad jis būtų didelis, primintų 1988-uosius. Taip neatsitiko, bet vis tiek labai gerai, kad įvyko Lietuvos kariuomenės įžygiavimo į Vilnių 72-ųjų metinių paminėjimas. Svarbiausia – minėjo jaunimas. Su dainomis “Vilniaus kalneliai”, “Surikiavo sumuštravo”, Vėliavos iškeltos plakas”, su fakelais, su “senių” palinkėjimais ateityje dar gausiau susirinkti, nepamiršti, kad Vilnius buvo, yra ir bus Lietuvos sostinė, Lietuvos širdis, kurią reikia mylėti ir ginti. Ginti - kai reikės. Dabar jau reikia. Ne ginklu – mitingais, protestais. Ne tiek Vilnių, kiek Vilniaus kraštą. Nuo lenkų šovinistų Lietuvoje ir Lenkijoje, nepripažįstančių okupacijos ir jos padarinių, įžūliai klastojančių istoriją ir nūdieną, kiršinančių ir diskriminuojančių Lietuvos piliečius, reiškiančių teritorines pretenzijas.
Mitinge buvo pasakyta viskas, ką tokia proga galima pasakyti. Labai saikingai, oriai, ryžtingai. Buvo prisimintas skautas Pranas Žižmaras, okupuotame Vilniuje skėlęs antausį lenkų šovinistui ir su juo kovęsis dvikovoje, net mūsų litratūros klasikas Vaižgantas, sakęs, jog lenkų šovinistai turi dvi gerkles: viena rėkia, kad juos skriaudžia, o kita viską nori praryti. Apie šių dienų santykius su “strateginiu partneriu” taikliau nepasakysi. Pastebėjau, kad panašiuose renginiuose įkyriai ir atkakliai renginių organizatorius ir oratorius persekioja lenkų televizijos ir radijo žurnalistai. Taip buvo ir šį kartą.
Daug priekaištų buvo pažerta Lietuvos valdžiai - bestuburei, neprincipingai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai net Lukiškių aikštės, kurioje vyko mitingas, sutvarkyti, nepastačiusiai čia jokio paminklo.
Jaunųjų patriotų rankose liepsnojant fakelams, buvo perskaitytas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką:
Mes, susirinkę į mitingą-minėjimą, skirtą Lietuvos kariuomenės įžygiavimo į Vilnių 72-osioms metinėms paminėti,
SKELBIAME:
Vilniuje, kaip ir visose Rytų Lietuvos žemėse, mes ir mūsų protėvių gentys gyvena ne vieną tūkstantmetį. Vilnius yra istorinis, geografinis ir politinis Lietuvių etninių žemių centras.
Mes esame Lietuvos piliečiai, laikomės Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir giname visų Lietuvos Respublikos piliečių teises.
Mums kelia nerimą paskutiniu metu suaktyvėję šovinistai, kurie protestuoja prieš net ir Europos Sąjungos praktiką atitinkančio Valstybinio lietuvių kalbos egzamino būtinumą tautinių mažumų mokyklose, bando iškraipyti istoriją, kiršina ir diskriminuoja Lietuvos piliečius.
Mums nepriimtini tautinę nesantaiką skatinantys šovinistiniai Lienkų rinkimų akcijos veikėjų pareiškimai, reikalaujant etniniams lietuviams integruotis į Rytų Lietuvoje sovietmečio laikotarpiu atvykusių kolonistų ir nutautėlių tarpą.
Mus liūdina faktas, kad XXI amžiuje, nepriklausomos Lietuvos sostinės pašonėje, minimos Vilniaus krašte liūdnai pagarsėjusios Armijos Krajovos sukaktys, o ekstremistų šlovinamiems nusikaltėliams kyla paminklai, jų renginiuose dalyvauja Vilniaus rajono ir kitų savivaldybių valdininkai, Bažnyčios, policijos atstovai.
RAGINAME:
Aukščiausias Lietuvos Respublikos valdžios institucijas siekti, kad Lenkijos Respublika oficialiai pripažintų neteisėtą Vilniaus krašto okupaciją bei jos padarinius ir nepažeidinėtų Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties. Tais atvejais, kai ši sutartis yra pažeidžiama, aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, atstovaujančios Lietuvių tautos interesus, privalo reaguoti pačiu aukščiausiu lygiu, perspėdamos šalį sutarties partnerę dėl sutarties pažeidimų, kaip tai priklauso save gerbiančios suverenios valstybės valdžiai.
Užtikrinti, kad visuose Lietuvos valdžios ir valdymo institucijų lygmenyse būtų laikomasi Valstybinės komisijos Armijos Krajovos veiklai Lietuvoje išnagrinėti patvirtintų išvadų ir nebūtų šlovinama Armijos Krajovos, neteisėtai veikusios Lietuvoje, kolaboravusios su okupantais, žudžiusios taikius lietuvius, besikėsinusios į Lietuvos teritorinį vientisumą, veikla.
REIKALAUJAME:
Imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias svetimoms valstybėms kištis į Lietuvos vidaus reikalus bei finansuoti nelojalias Lietuvos valstybei grupuotes Lietuvoje.
Užtikrinti, kad būtų parengta ilgalaikė švietimo strategija, skirta pereiti prie latviško tautinių mažumų švietimo modelio, pagal kurį ne mažiau kaip pusė mokymo dalykų mokyklose būtų mokoma valstybine kalba.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, mitingo-minėjimo, skirto Lietuvos kariuomenės įžygiavimo į Vilnių 72-osioms metinėms pažymėti, dalyviai.
Vytauto Visocko nuotr.
2011.10.29
