Slaptai.Lt

Šiandien minime Kovo 11-ąją - dieną, kada ryžomės atkurti nepriklausomą valstybę, mesdami iššūkį tuometinei Sovietų Sąjungos vadovybei. Tądien neišsigandome nei KGB, nei tankų raudonomis žvaigždėmis, nei sovietų kalėjimų. Tačiau prabėgus 20-čiai metų po tos lemtingos dienos nuotaikos nėra džiugios. Šiandien susiduriame su daug nenumatytų, netikėtai iškilusių negerovių, kurias įveikti – vis sunkiau. Ar mūsų bėdos – neišvengiamos? Kas mus įstūmė į tas neišsprendžiamas problemas? Ar Lietuvos labui padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso? Su Kovo 11-osios Akto signataru Vladu Terlecku kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Sukanka dvidešimt metų po Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Tada Vytautas Landsbergis ir jo bendražygiai nepasidavė skeptikų įtakai - inicijavo nepriklausomybės atkūrimą. Tai buvo savalaikis sprendimas. Nors teko patirti nelengvus išbandymus, bet po 1991 metų rugpjūčio pučo SSSR pradėjo galutinai byrėti. Lietuva tapo tarptautiniu mastu pripažinta valstybe. Tad 1992 metų pabaigose prasidėjusi komunistinių jėgų restauracija buvo tarsi smūgis į paširdžius mūsų jaunai valstybei. Tai, kas tada vyko Lietuvoje, priminė Siciliją ar Lotynų Amerikos pakraščių valstybes. 1992 -1996 metais komunistų ir kriminalinių nusikaltėlių sukurti klanai veikė kartu, grobstė valstybės turtą, sukčiavo, kūrė finansines piramides. Žlugo daugybė tokių korumpuotų klanų užvaldytų įmonių, o tūkstančiai jų darbuotojų tapo bedarbiais.

1918 m. vasario 16 d. iškiliausių to meto Lietuvos vyrų parašais buvome amžiams įpareigoti ne tik atkurti, iškovoti, bet ir išpuoselėti valstybės laisvę. Tai nesibaigiantis kūrybinis procesas, pareikalavęs daug aukų, reikalaujantis visų pastangų ir jėgų šiandien.

Kaip ir žydų tauta, išsivadavusi iš Egipto vergijos, mūsų tauta iškart netapo laisva. Reikėjo nueiti ilgą kelią iki Pažadėtosios žemės. Vienas baisiausių išbandymų, ištikusių šiame kelyje – aukso veršio garbinimas. Tik atlaikiusieji šį išbandymą gavo laisvę – nesutapatindami laisvės su pinigais, su nauja vergija.