Slaptai.Lt

Sa­vo ran­ko­se Jūs lai­ko­te nau­ją spal­vo­tą krikš­čio­niš­kos min­ties, kul­tū­ros ir vi­suo­me­nės llaik­raš­tį „XXI am­žių“. Tai iš­ties ste­buk­las: kai mus smau­gia­, mes pri­si­ke­lia­me, kad džiu­gin­tu­me Jū­sų šir­dis ir sie­las. Kai mus gniuž­do, mes drą­siai ei­na­me į prie­kį. Kai mus skriau­džia, mes juo­kia­mės ir atsinaujiname. Spal­vo­tas krikš­čio­niš­kas laik­raš­tis – tai tik­ras ste­buk­las. Juk tik di­die­ji, daž­niau­siai bul­va­ri­niai laik­raš­čiai, ro­dan­tys sa­vo ga­lias (fi­nan­si­nes ir įta­kos – nuo po­li­ti­kų iki dva­si­nin­kų), galėjo taip puošniai atrodyti. Spal­va laik­raš­čiui – labai svarbu. Skai­ty­to­jas nori gauti ne tik ope­ra­ty­viai per­tei­kia­mas ži­nias, apmąstytus įvy­kių ko­men­ta­rus, išgirsti įvairias nuo­mo­nes – jam svarbu, kad visa tai būtų pateikiama estetiškai patraukliai. Ir štai tokį įspūdingą virsmą patyrė ir mūsų krikš­čio­niš­kas laik­raš­tis. Žinoma, ste­buk­las yra ir tai, kad mes po ke­lių mė­ne­sių, rug­sė­jo 6-ąją, mi­nė­si­me sa­vo gy­va­vi­mo 20-me­tį.

Ir dar tas ste­buk­las, kad bū­da­mi tokioje sunkioje finansinėje padėtyje, lei­džia­me spal­vo­tą laik­raš­tį – o tai ir yra mū­sų skai­ty­to­jams 2009-ųjų me­tų pas­ku­ti­ni­ą­ją die­ną ža­dė­tas ne­ti­kė­tu­mas. Tų ne­ti­kė­tu­mų bus ir dau­giau, bet jie visi pasirodys pa­ma­žu, gal kas mė­ne­sį ar kas ket­vir­tį, bet jie vėl­gi trauks skai­ty­to­ją. Gal ne vi­sa­da jie bus to­kie pa­ste­bi­mi, ta­čiau ne ma­žiau reikš­min­gi.

Kaip mums pa­vy­ko išleis­ti spal­vo­tą „XXI am­žių“? Tik­riau­siai turėtume dė­ko­ti mū­sų, lie­tu­viš­kos spau­dos dar­buo­to­jų, ne­my­lin­čiai val­džiai, ku­ri prieš metus ap­kro­vė mus di­džiuliais mo­kes­čiais, pri­ly­gi­ndama mus mi­li­jo­ni­nius pel­nus gau­nan­tiems du­ji­nin­kams ar naf­ti­nin­kams, mais­to pro­duk­tų ar vais­tų par­da­vi­mo kon­cer­nams, tran­zi­ti­niams ve­žė­jams ar di­džiu­lius pel­nus iš re­kla­mos gau­nan­tiems dien­raš­čiams. Be to, ban­kru­ta­vus „Rai­dės“ spaus­tu­vei Kau­ne, spaus­di­no­mės tech­niš­kai at­si­li­ku­sio­je Ma­ri­jam­po­lės spaus­tu­vė­je, tekdavo rankomis sudės­ty­ti lan­kus – tą die­ną ko­kį nors rim­tes­nį dar­bą pa­da­ry­ti ne­įsteng­da­vo­me. Tai­gi ga­vę pa­siū­ly­mą spaus­din­tis Len­ki­jo­je, kur ma­žes­ni mo­kes­čiai ir pri­im­ti­nes­nės ki­tos są­ly­gos, pa­li­ko­me se­ną­ją spaus­tu­vę (nuo­šir­džiai at­si­pra­šo­me jos dar­buo­to­jų) ir ei­na­me nau­ju ke­liu.

Tie­sa, to­kį žings­nį ženg­ti – savotiškai „emigruoti“ – pri­vers­ti bu­vo­me val­džios po­li­ti­kos, žlug­dan­čios lie­tu­viš­ką spau­dą di­džiu­liais mo­kes­čiais. Mums di­džiulius nuos­to­lius neš­da­vo kiek­vie­nas pa­pil­do­mas cen­tas prie vie­no laik­raš­čio eg­zem­plio­riaus, tad dar pri­dė­jus 5–10 cen­tų mo­kes­čių kiek­vie­nam laik­raš­čio eg­zem­plio­riui, nuostoliai išaugo iki šim­to tūks­tan­čio li­tų. Jei­gu ki­to­se ES vals­ty­bė­se pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis (PVM) spau­dai yra ne­di­de­lis ar­ba jo iš­vis nė­ra, tai Lie­tu­vo­je į val­džią at­ėjus va­di­na­ma­jai Per­mai­nų ko­a­li­ci­jai, šis mo­kes­tis stai­ga išaugo pen­kis kar­tus. Toks valdžios sprendimas sukėlė di­džiu­lę su­iru­tę, sudarė ­sun­kumų net ir bul­va­ri­nei spau­dai, gau­nan­čiai mi­li­jo­ni­nius pel­nus. O ką ­kal­bė­ti apie nu­skur­din­tą ne­ko­mer­ci­nę ir ypač krikš­čio­niš­ką spau­dą, ku­ri Lie­tu­vo­je pa­lik­ta li­ki­mo va­liai. (Mus gelbs­ti tik vie­nas iš­ei­vi­jos fon­das, teik­da­mas tik­rai ne­sa­va­nau­diš­kai krikš­čio­niš­ką pa­ra­mą.)

Dėl to­kios spau­dos smau­gi­mo po­li­ti­kos dau­ge­lis Lie­tu­vos laik­raš­čių per­ėjo į kai­my­ni­nių ša­lių – Len­ki­jos, Lat­vi­jos, net­gi Es­ti­jos – spaus­tu­ves, kur geresnės fi­nan­si­nės ir tech­ni­nės są­ly­gos. (Jos tu­ri žy­miai na­šes­nę ir nau­jo­viš­kes­nę spaus­di­ni­mo tech­ni­ką, ku­rią įsi­gy­ti pa­dė­jo val­džios nuo­sta­ta rem­ti spau­dą.) Tad ne­rei­kia ir ste­bė­tis, kad toks at­si­sa­ky­mas nuo tech­niš­kai at­si­li­ku­sių Lie­tu­vos spaus­tu­vių (iš­sky­rus bul­va­ri­nių ar kos­mo­po­li­ti­nių lei­di­nių val­do­mas spaus­tu­ves) jau su­kė­lė ir ateityje dar su­kels lie­tu­viš­kų spaus­tu­vių ban­kro­tus. Vie­nas pas­ku­ti­nių at­ve­jų – Kau­ne ban­kru­ta­vo stam­bi spaus­tu­vė, apie 300 dar­buo­to­jų iš­mes­ti į gat­vę. Skau­du, kad val­džia iš visų sa­vo bė­dų vienintelę iš­ei­tį mato tik mo­kes­čių didinime. To­kios po­li­ti­kos re­zul­ta­tas – ka­tast­ro­fiš­kai di­dė­jan­ti emig­ra­ci­ja ir nyks­tan­ti mū­sų tau­ta.

Be abe­jo, pir­mie­ji mū­sų spal­vo­ti nu­me­riai tu­rės ir trū­ku­mų – ne­spė­jo­me kaip rei­kiant pa­si­reng­ti, vis­ko iš­mok­ti. Ma­no­me, kad skai­ty­to­jai mums ge­ra­no­riš­kai at­leis ma­žes­nius ar di­des­nius trū­ku­mus ar klai­das. Džiau­gia­mės, kad tu­ri­me tik­rai iš­ti­ki­mus skai­ty­to­jus – kaip ir pla­tin­to­jus bei pro­pa­guo­to­jus. Mes tu­ri­me pa­ren­gę pla­nus pri­trauk­ti dau­giau skai­ty­to­jų, per mū­sų pla­tin­to­jus siū­ly­da­mi ge­ras pla­ti­ni­mo są­ly­gas. Nuo Jū­sų, mie­li „XXI am­žiaus“ skai­ty­to­jai, pla­tin­to­jai ir po­pu­lia­rin­to­jai, pri­klau­sys, ar nau­jo­mis są­ly­go­mis iš­si­lai­kys krikš­čio­niš­kas ir tau­ti­nis laik­raš­tis. Be jū­sų pa­ra­mos (mo­ra­li­nės, pa­trio­ti­nės ir daž­nai fi­nan­si­nės) mes ne­bū­tu­me ga­lė­ję ei­ti visus šiuos 20 me­tų. Visą tą laiką mes jau­tė­me vi­so­ke­rio­pą Jū­sų pa­ra­mą. O at­ei­ty­je ta pa­ra­ma mums bus dar svar­bes­nė, nes dir­ba­me ypač sun­kio­mis są­ly­go­mis. Jei­gu ne­gau­si­me jū­sų pa­ra­mos, jei­gu ne­ra­si­me nau­jų skai­ty­to­jų, mums teks ma­žin­ti laik­raš­čio ap­im­tį. O da­bar ji be­veik at­sta­ty­ta iki bu­vu­sio ly­gio: penk­ta­die­nio nu­me­ris eis 16 pus­la­pių ap­im­ties, o tre­čia­die­nio nu­me­ris dėl ma­žes­nio ti­ra­žo bus 8 pus­la­pių. Už­tat bus skir­tin­ga ir nu­me­rių kai­na – penk­ta­die­nio nu­me­ris kai­nuos iki 1,90 Lt (dėl di­des­nės ap­im­ties), o tre­čia­die­nio nu­me­ris – iki 1,50 Lt. (nors šio nu­me­rio ti­ra­žo spaus­di­ni­mas mums at­si­ei­na bran­giau).

Tad lin­ki­me sėk­mės mū­sų skai­ty­to­jams, pla­tin­to­jams ir rė­mė­jams. Esa­me pa­si­ry­žę dirb­ti to­liau.

Edvardas Šiugžda - laiktaščio "XXI amžius" vyriausiasis redaktorius.

2010.01.19