Nors prezidentas A.Brazauskas jau palaidotas, vis dar nerimsta aistros, neva šio bolševikų patriarcho atžvilgiu buvo parodyta mažai pagarbos. Kritikos strėlės lekia Katalikų Bažnyčios hierarchų link. Bet kokiais ypatingais nuopelnais pasižymėjo AMB, kad jam būtų rodoma išskirtinė pagarba?
Sakoma, kad žmogų iš draugų pažinsi. AMB laidotuvėse dalyvavę kai kurie jo bičiuliai siejami su kontrabanda, su stambiomis aferomis.
Tokie politikai ir verslo magnatai ir įsuko korupcijos ratą, jų pastangomis dar prieš daugelį metų buvo pradėtos kurti „juodosios kasos“, kuriose sukauptais iš kontrabandos ir aferų gaunamais pinigais buvo dosniai apdovanojami įvairūs politikai, perkami įstatymai bei įstatymų pataisos.
Dar viena politikų šešėlinio finansavimo „aukso gysla“ – garsieji Gariūnai. Ties šia milžiniška turgaviete telkiasi kontrabandos šešėliai, stambaus masto sukčiavimas ir politinė korupcija. Gariūnus valdančios bendrovės susijusios su įvairiomis partijomis. Ar mes žinome, kas iš tikrųjų valdo Gariūnus? Gariūnus oficialiai valdo trys įmonės - „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Gerūda“. Po 30 procentų šių įmonių akcijų valdo I.Bleizgienė, R.Avdejevas ir R.Šeduikis. Kas šie plačiajai visuomenei mažai žinomi veikėjai? I.Bleizgienė - įtakingo policijos pareigūno žmona, R.Avdejevas - nuo samdomų žudikų kulkų 1995 pavasarį žuvusios Gariūnų turgavietės administratorės A.Jurgaitienės sūnus, R.Šeduikis kadaise buvo turgavietės kasininkas, vėliau vyr. kontrolierius. O kas slepiasi už šių asmenų nugarų? Ar jie – būtent tikrieji šeimininkai? Už šių asmenų maskuojasi tikrieji savininkai - garsūs magnatai V.Diminšteinas ir V.Bukovskis, „delfinų“, „Gintaro“ ir „sportininkų“ klanų lyderiai. „Jurgena“ ir „Posūkis“ pastoviai perveda dideles sumas tam tikriems politikams ir taip užtikrinami tiek Gariūnams reikalingų projektų priėmimai, tiek užmerkiamos akys į šioje milžiniškoje turgavietėje vykstančias aferas.
Socialiniai ir ekonominiai procesai Lietuvoje išlieka sudėtingi. Socialinės pusiausvyros stoka sukelia socialinę įtampa, įtakoja skurdo ir alkoholizmo plitimą. Daugumos mūsų šalies piliečių pajamos siekia nuo 600 iki 1200 litų, negausi dirbančiųjų dalis, vos keli procentai gauna solidžias pajamas 3 - 7 tūkstančius litų, ir net 10 - 30 tūkstančių litų pajamas per mėnesį. Nedidelė dalis Lietuvos piliečių, vos keliolika procentų, gauna vidutines pajamas:1500 - 2500 litų per mėnesį. Skurdas nenumaldomai plinta: jau 27 procentai mūsų krašto piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Visai kitokia padėtis yra kai kuriose kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse - štai Čekijoje tik 7 procentai šios šalies piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, Slovakijoje 12 procentų, Estijoje 12 procentų, o Lenkijoje - 13 procentų gyvena žemiau skurdo ribos. Šiose valstybėse jau egzistuoja gana gausi vidurinioji klasė. Ir Lietuvoje ekonominis ir socialinis stabilumas nusistovės tik tada, kai atsiras gausi vidurinė klasė, kai jai bus galima priskirti bent apie 40 procentų šalies gyventojų (šiuo metu viduriniajai klasei priskiriama 15 procentų Lietuvos gyventojų).
Ekonominės tendencijos labai susijusios su kitais procesais - pirmiausia su mūsų šalyje esančios santvarkos problemomis. Lietuva kaip atkurta nepriklausoma valstybė egzistuoja jau du dešimtmečius. Tiek prieš kelerius metų, tiek šiuo metu iškeliami esminiai klausimai: kam tarnauja ši santvarka? Deja, tikrai negalime teigti, kad mūsų valstybėje esanti santvarka tarnauja daugumai žmonių, ši santvarka tarnauja kapitalistams-bankininkų ir oligarchų klanams. Šių klanų interesus gina korumpuoti teisėjai ir buduliai prokurorai. O kaip kitaip galime pavadinti kliunkos ir petrausko lygio prokurorus? Tuos, kurie atvirai meluoja, atvirai fabrikuoja bylas ir artimai bendradarbiauja su fašistinio Kremliaus režimo tarnais - Rusijos FSB pareigūnais? Šį pavasarį Lietuvą sukrėtusi Kedžių drama atskleidė, kokia sudėtinga padėtis yra suklosčiusi šalies teisėsaugos sistemoje. Drąsius Kedys - eilinis pilietis, smulkus verslininkas, gynė savo dukrelę nuo pedofilų klano. Už tai buvo persekiojamas ir nužudytas. Dabar daugelis piliečių taria D.Kedžio vardą su pagarba, jis vertinamas kaip ryžtingas žmogus, žuvęs kovoje už teisingumą. Korumpuoti teisėsaugos šulai toliau tik imituoja darbą, fabrikuoja bylas, ir neužsiima tikrai naudinga veikla. Juk mūsų krašte vis dar egzistuoja “smauglių“, “sportininkų“, “švininių“ gaujos, tačiau jos kažkodėl paliekamos ramybėje.
Dar didesnę grėsmę kelia oligarchijos atstovai - korumpuoti politikai bei valdininkai. Tokie veikėjai labai trukdo pažangių politikų veiklai. Tad kodėl stringa visos rezonansinės bylos, kodėl tarpsta didžioji korupcija? Atsakymas paprastas - Lietuvos prokuratūros sistemoje vis dar dirba buvę kagėbistai, kadaise tardę disidentus, o dabar neva dirbantys valstybės labui, o iš tiesų ir toliau užsiimantys juodais darbeliais. Jie fabrikuoja bylas, ima kyšius, dangsto korumpuotus politikus ir pedofilus. O Seime darbuojasi ir išdavikai, Kremliaus vasalai - buvę LKP CK instruktoriai ir skyrių vedėjai, partkomų sekretoriai. Jie ir jų talkininkai ir trukdo pažangioms permainoms Lietuvoje. Išdavikų klanai įstūmė mūsų kraštą į tikrus kemsynus.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: laikraščio "XXI amžius" politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis.
2010.07.10
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
