Jeigu išliks dabartinės emigracijos srautų tendencijos, šiemet nuo sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios iš Lietuvos išvyks apie 90 tūkst. žmonių. Atlikęs visai nesudėtingus skaičiavimus pagal aštuonių šių metų mėnesių rodiklius tokį skaičių pateikia Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.
Gyventojų registro duomenimis, iki š. m. rugpjūčio 31 dienos iš Lietuvos išvyko 58 328 asmenys. Prieš metus per tą patį laikotarpį išvykusiųjų buvo 12 090. Taigi emigracija išaugo beveik penkis kartus (482 proc.). D. Paukštė teigia, kad blogiausia yra tai, jog emigracijos srautai ne stabilizuojasi, o smarkiai auga. Jeigu palygintume 2010 ir 2009 m. keturių mėnesių rodiklius, matytume, kad pernai emigracija didėjo 288 proc., dabar ji išaugo dar 200 proc.
Išlikus šiai tendencijai, per keturis mėnesius iki metų pabaigos emigruos dar beveik 30 tūkst. gyventojų, taigi šiemetinė emigracija sudarys apie 90 tūkst. žmonių. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas prognozuoja, kad 2010 metais bus emigravę ir tai deklaravę daugiau kaip 87 tūkst. asmenų (apie 35 tūkst. išvykimą deklaruos užsienyje, o maždaug 53 tūkst. tai atliks seniūnijose).
Šie skaičiai labai dideli, netgi grėsmingi – kitas į emigraciją linkusias ES šalis lenkiame ir lenksime ne procentais, o keliais kartais. 2009 metais, kai į užsienį emigravo „tik“ apie 22 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, agentūra Eurostat, skaičiuodama migracijos saldo indeksą, Lietuvą tarp ES valstybių įrašė paskutinę. O šių metų pabaigoje prognozuojami migracijos srautai beveik keturgubai didesni nei prieš metus.
„Ką gi, jeigu visa tai ir toliau mūsų politikų ir visuomenės nejaudina, vadinkime save drąsios Lietuvos, kaip ją pristato įvaizdžio formuotojai, piliečiais. Bet, norime to ar ne, realiai sėkmingai Lietuvos įvaizdį užsienyje šiandien kol kas reprezentuoja iš jos išvykstantys mūsų šalies piliečiai, sudarantys pasauliui įspūdį, kad Lietuva – nelaimingų žmonių šalis. Dabar tokia reklama lyg ir nemokama (nors visi žinom, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose), tačiau už ją ateityje visi mes galime gauti žiaurią sąskaitą.
JAV prezidentas B. Franklinas yra pasakęs: „Nekurti planų – vadinasi, planuoti pralaimėjimą“. O pralaimėti laimėjus laisvę tikrai nesinorėtų“, – teigė D. Paukštė.
Galima pridurti (o tiksliau, tęsti toliau), kad per dešimt metų (praėjusių ar būsimų) esant tokiems emigracijos mastams palikusių gimtąjį kraštą sudarytų apie vieną milijoną žmonių. Beje, tokius skaičius įvardija kai kurie emigracijos tyrėjai.
Net jeigu tokį didžiulį (drastiškai padidėjusį) emigrantų skaičių priskirtume dabar priverstiniam „užsiregistravimui“ dėl vadinamojo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, tai nė kiek nesumažina mūsų tautai iškilusios grėsmės. Tad keistai atrodo kai kurių valdžios vadovų bandymas nutylėti emigracijos mastus, gal savotiška baimė dėl savo padarytų „klaidų“, arba emigracijos žalos dailinimas esą išvykti į iš šalies yra „naudinga“ dėl emigracijoje gaunamos patirties.
Premjeras sako, kad anglų bankas „Barclay“ „mažina emigraciją“, kviesdamas dirbti Didžiojoje Britanijoje patirties įgijusius lietuvius, tai gal premjeras galvoje turi vieną tokį pavyzdį, kuris yra žinomas ir mūsų redakcijai, kai banke buvo įdarbinta iš Britanijos pakviesta lietuvė, anksčiau dirbusi V. Ušacko vadovaujamame URM. Tokiu atveju „emigracinė nauda“ tikrai nėra didelė. Žymiai didesnė yra „bedarbystės mažinimo“ nauda, kai emigruojantieji ir darbo ieškantieji užsienyje „sumažina“ (aišku, tik sąlyginai) bedarbių skaičių Lietuvoje. Būtent dėl to kai kurie mūsų valdžios vyrai nemato nieko blogo didžiulėje emigracijoje.
Iš tiesų tikrasis nedarbas pasiekia milžiniškus dydžius, tad toks bedarbystės „mažinimas“ tik alina tautos jėgas ir silpnina valstybę. Gaila, kad į valstybę silpninančią emigraciją dėmesio nekreipia ir kai kurie tautos sluoksniai, tokiu būdu ją ignoruodami ir dar labiau mažindami mūsų tautinį atsparumą.
Jie nekreipia dėmesio į tai, kad pagal demografinius duomenis, jau po 40 metų Lietuvoje teliks tik 2,5 mln. gyventojų. Bet tie emigracijos srautai dėl ne tiek neprotingų, kiek dėl nusikalstamų valdžios veiksmų gali padidėti dar labiau. O tai gali virsti tragedija tautai, turinčiai didvyrišką istoriją, mokėjusiai pasipriešinti net ir labai galingam išorės priešui. Tokie emigracijos mastai reiškia, kad dabartinė lietuvių kartą susidurs su sunkiai nuspėjamais ekonominiais, socialiniais ir, svarbiausia, tautos likimą lemiančiais sunkumais.
„XXI amžius“, Nr. 67
2010.09.26
Skaitytojų komentarų sistema Disqus














