Slaptai.Lt

Jei­gu iš­liks da­bar­ti­nės emig­ra­ci­jos srau­tų ten­den­ci­jos, šie­met nuo sau­sio 1-osios iki gruo­džio 31-osios iš Lie­tu­vos iš­vyks apie 90 tūkst. žmo­nių. At­li­kęs vi­sai ne­su­dė­tin­gus skai­čia­vi­mus pa­gal aš­tuo­nių šių me­tų mė­ne­sių ro­dik­lius to­kį skai­čių pa­tei­kia Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Dai­nius Paukš­tė.

Gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis, iki š. m. rug­pjū­čio 31 dienos iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 58 328 as­me­nys. Prieš me­tus per tą pa­tį lai­ko­tar­pį iš­vy­ku­sių­jų bu­vo 12 090. Tai­gi emig­ra­ci­ja iš­au­go be­veik pen­kis kar­tus (482 proc.). D. Paukš­tė tei­gia, kad blo­giau­sia yra tai, jog emig­ra­ci­jos srau­tai ne sta­bi­li­zuo­ja­si, o smar­kiai au­ga. Jei­gu pa­ly­gin­tu­me 2010 ir 2009 m. ke­tu­rių mė­ne­sių ro­dik­lius, ma­ty­tu­me, kad per­nai emig­ra­ci­ja di­dė­jo 288 proc., da­bar ji iš­au­go dar 200 proc.

Iš­li­kus šiai ten­den­ci­jai, per ke­tu­ris mė­ne­sius iki me­tų pa­bai­gos emig­ruos dar be­veik 30 tūkst. gy­ven­to­jų, tai­gi šie­me­ti­nė emig­ra­ci­ja su­da­rys apie 90 tūkst. žmo­nių. Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas prog­no­zuo­ja, kad 2010 me­tais bus emig­ra­vę ir tai de­kla­ra­vę dau­giau kaip 87 tūkst. as­me­nų (apie 35 tūkst. iš­vy­ki­mą de­kla­ruos už­sie­ny­je, o maž­daug 53 tūkst. tai at­liks se­niū­ni­jo­se).

Šie skai­čiai la­bai di­de­li, net­gi grės­min­gi – ki­tas į emig­ra­ci­ją lin­ku­sias ES ša­lis len­kia­me ir lenk­si­me ne pro­cen­tais, o ke­liais kar­tais. 2009 me­tais, kai į už­sie­nį emig­ra­vo „tik“ apie 22 tūkst. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių, agen­tū­ra Eu­ros­tat, skai­čiuo­da­ma mig­ra­ci­jos sal­do in­dek­są, Lie­tu­vą tarp ES vals­ty­bių įra­šė pas­ku­ti­nę. O šių me­tų pa­bai­go­je prog­no­zuo­ja­mi mig­ra­ci­jos srau­tai be­veik ke­tur­gu­bai di­des­ni nei prieš me­tus.

„Ką gi, jei­gu vi­sa tai ir to­liau mū­sų po­li­ti­kų ir vi­suo­me­nės ne­jau­di­na, va­din­ki­me sa­ve drą­sios Lie­tu­vos, kaip ją pri­sta­to įvaiz­džio for­muo­to­jai, pi­lie­čiais. Bet, no­ri­me to ar ne, re­a­liai sėk­min­gai Lie­tu­vos įvaiz­dį už­sie­ny­je šian­dien kol kas rep­re­zen­tuo­ja iš jos iš­vyks­tan­tys mū­sų ša­lies pi­lie­čiai, su­da­ran­tys pa­sau­liui įspū­dį, kad Lie­tu­va – ne­lai­min­gų žmo­nių ša­lis. Da­bar to­kia re­kla­ma lyg ir ne­mo­ka­ma (nors vi­si ži­nom, kad ne­mo­ka­mas sū­ris bū­na tik pe­lė­kau­tuo­se), ta­čiau už ją at­ei­ty­je vi­si mes ga­li­me gau­ti žiau­rią są­skai­tą.

JAV pre­zi­den­tas B. Fran­kli­nas yra pa­sa­kęs: „Ne­kur­ti pla­nų – va­di­na­si, pla­nuo­ti pra­lai­mė­ji­mą“. O pra­lai­mė­ti lai­mė­jus lais­vę tik­rai ne­si­no­rė­tų“, – tei­gė D. Paukš­tė.

Ga­li­ma pri­dur­ti (o tiks­liau, tęs­ti to­liau), kad per de­šimt me­tų (pra­ėju­sių ar bū­si­mų) esant to­kiems emig­ra­ci­jos mas­tams pa­li­ku­sių gim­tąjį kraš­tą su­da­ry­tų apie vie­ną mi­li­jo­ną žmo­nių. Be­je, to­kius skai­čius įvar­di­ja kai ku­rie emig­ra­ci­jos ty­rė­jai.

Net jei­gu to­kį di­džiu­lį (dras­tiš­kai pa­di­dė­ju­sį) emig­ran­tų skai­čių pri­skir­tu­me da­bar pri­verstiniam „už­si­re­gist­ra­vi­mui“ dėl va­di­na­mo­jo pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­čio, tai nė kiek ne­su­ma­ži­na mū­sų tau­tai iš­ki­lu­sios grės­mės. Tad keis­tai at­ro­do kai ku­rių val­džios va­do­vų ban­dy­mas nu­ty­lė­ti emig­ra­ci­jos mas­tus, gal sa­vo­tiš­ka bai­mė dėl sa­vo pa­da­ry­tų „klai­dų“, ar­ba emig­ra­ci­jos ža­los dai­li­ni­mas esą iš­vyk­ti į iš ša­lies yra „nau­din­ga“ dėl emig­ra­ci­jo­je gau­na­mos pa­tir­ties.

Prem­je­ras sa­ko, kad an­glų ban­kas „Barc­lay“ „ma­ži­na emig­ra­ci­ją“, kvies­da­mas dirb­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­tir­ties įgi­ju­sius lie­tu­vius, tai gal prem­je­ras gal­vo­je tu­ri vie­ną to­kį pa­vyz­dį, ku­ris yra ži­no­mas ir mū­sų re­dak­ci­jai, kai ban­ke bu­vo įdar­bin­ta iš Britanijos pakviesta lie­tu­vė, anks­čiau dir­bu­si V. Ušac­ko va­do­vau­ja­ma­me URM. To­kiu at­ve­ju „emig­ra­ci­nė nau­da“ tik­rai nė­ra di­de­lė. Žy­miai di­des­nė yra „be­dar­bys­tės ma­ži­ni­mo“ nau­da, kai emig­ruo­jan­tie­ji ir dar­bo ieš­kan­tie­ji už­sie­ny­je „su­ma­ži­na“ (aiš­ku, tik są­ly­gi­nai) be­dar­bių skai­čių Lie­tu­vo­je. Bū­tent dėl to kai ku­rie mū­sų val­džios vy­rai ne­ma­to nie­ko blo­go di­džiu­lė­je emig­ra­ci­jo­je.

Iš tie­sų tik­ra­sis ne­dar­bas pa­sie­kia mil­ži­niš­kus dy­džius, tad toks be­dar­bys­tės „ma­ži­ni­mas“ tik ali­na tau­tos jė­gas ir sil­pni­na vals­ty­bę. Gai­la, kad į vals­ty­bę sil­pni­nan­čią emig­ra­ci­ją dė­me­sio ne­krei­pia ir kai ku­rie tau­tos sluoks­niai, to­kiu bū­du ją ig­no­ruo­da­mi ir dar la­biau ma­žin­da­mi mū­sų tau­ti­nį at­spa­ru­mą.

Jie ne­krei­pia dė­me­sio į tai, kad pa­gal de­mo­gra­finius duo­me­nis, jau po 40 me­tų Lie­tu­vo­je te­liks tik 2,5 mln. gy­ven­to­jų. Bet tie emig­ra­ci­jos srau­tai dėl ne tiek ne­pro­tin­gų, kiek dėl nu­si­kals­ta­mų val­džios veiks­mų ga­li pa­di­dė­ti dar la­biau. O tai ga­li virs­ti tra­ge­di­ja tau­tai, tu­rin­čiai did­vy­riš­ką is­to­ri­ją, mo­kė­ju­siai pa­si­prie­šin­ti net ir la­bai ga­lin­gam iš­orės prie­šui. To­kie emig­ra­ci­jos mas­tai reiš­kia, kad da­bar­ti­nė lie­tu­vių kar­tą su­si­durs su sun­kiai nu­spė­ja­mais eko­no­mi­niais, so­cia­li­niais ir, svar­biau­sia, tau­tos li­ki­mą le­mian­čiais  sun­ku­mais.

„XXI amžius“, Nr. 67

2010.09.26