Įpusėjęs ruduo Lietuvoje pasižymi staigmenų gausa. Geras ženklas, kad pradedami atskleisti didžiosios korupcijos faktai - Valdovų rūmų statybos afera, Kėvišo klano veikla, areštuojami kai kurių savivaldybių vadovai. O blogas ženklas tas, kad ekonominė padėtis mūsų šalyje nuolat prastėja.
Maisto produktų kainos radikaliai skiriasi nuo kaimyninės Lenkijos, nors kaimynų pajamos kur kas didesnės. Štai kalakutienos kilogramas Lenkijoje kainuoja tik 9-10 litų (Lietuvoje 16-17 litų), cukraus kilogramas 2.40-2.50 lt (Lietuvoje - 3.10-3.30lt), standartinis grikių pakelis 4-4,5 lt ( Lietuvoje - 5,5-6lt). Mūsų Seime jau 40 milijonierių, tačiau milijonierių skaičiui Lietuvoje augant, didėja ir skurdas, o emigracija pasiekė neregėtas aukštumas. Lenkijos Seime dirba tik 8 procentai milijonierių, o Lietuvos Seime milijonierių - jau 28 procentai. O jei pažvelgus į daugumos Lenkijos ir Lietuvos gyventojų pajamas, tai skirtumai akivaizdūs - didžiosios dalies Lenkijos gyventojų pajamos siekia 500 - 800 eurų per mėnesį, o Lietuvoje didžiosios dalies gyventojų pajamos - 200-300 eurų per mėnesį.
Teisėsaugos pareigūnų veikla teikia šiokių tokių vilčių, kad rimtai bandoma pažaboti oligarchų apetitus. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai spalio 6-ąją sulaikė Alytaus merą Č.Daugėlą, šio miesto savivaldybės administracijos direktorių G.Čereškevičių, savivaldybės Statybos skyriaus vedėją S.Stumbrą ir kelis verslininkus. Įtariama, kad šie asmenys piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus ir pasiėmė daugiau kaip pusę milijono litų iš savivaldybės biudžeto. Daugėlų grupė jau daugelį metų valdė Alytų. Šios grupės nariai dalijosi įtakingus postus miesto valdžioje ir savivaldybės įmonėse, šios grupės kontroliuojama statybos bendrovė „Kortas“ ir dar kelios tos pačios grupės valdomos statybos bendrovės atliko visus stambiausius statybos ir valdiškų įstaigų remonto darbus mieste. Įtariama, kad didelė dalis savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų konkursų buvo fiktyvūs. Meras ir jo parankiniai tvarkėsi Alytuje tarsi savo dvare. Alytiškiai net juokauja - „Alytuje galioja ne Lietuvos Konstitucija, o Daugėlos kodeksas“.
Šios savaitės pradžioje buvo minima viena liūdna data: prieš metus, 2009 spalio 5 dieną, Kaune buvo nužudyti teisėjas J.Furmanavičius ir su juo susijusi V.Naruševičienė. Tą dieną be žinios dingo ir pedofilų nekenčiantis D.Kedys (šių metų balandžio mėnesį D.Kedys rastas nužudytas netoli Kauno). J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo byla vis dar tiriama, o D.Kedžio nužudymas netiriamas iki šiol. Susidaro įspūdis, kad J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo tyrimo byla vilkinama, tarsi laukiant patogaus momento, kada bus galima paskelbti galutines išvadas. O tai, kad D.Kedžio kūno tyrime dalyvavo ekspertas, kuris tyrė ir pulkininko V.Pociūno kūną bei pareiškė, kad šio Lietuvos pareigūno mirtis buvo ne smurtinė, - skandalinga.
Neigiami reiškiniai susiję su tuo, kad Lietuvoje iki šiol neįvykdyta rimta liustracija - komunistinės nomenklatūros ir KGB kadrinių darbuotojų bei agentų šalinimo iš visų valdžios struktūrų procesas. Liustracija Lietuvoje tiesiog būtina. Seimo narė A.Stancikienė teigia, kad konkrečios vilkinamos rezonansinės bylos ir daugybė tarpstančios didžiosios korupcijos pavyzdžių iš dalies susiję su tuo, kad mūsų šalyje nebuvo liustracijos. Be to, A.Stancikienės nuomone, neigiamų reiškinių klestėjimas siejamas ir su politinės valios stoka. O politikas, TS-LKD tarybos narys V.Satkevičius mano: „Prieš aštuonerius metus teko išsamiai bendrauti su Petru Plumpa - buvusiu disidentu, kurį laiką vadovavusiu nepriklausomos Lietuvos saugumui. Jis teigė, kad 1990 metais Lietuvoje buvo 12 tūkstančių kadrinių KGB darbuotojų ir virš 100 tūkstančių agentų. Tokia milžiniška sovietinių saugumiečių armija, turinti ir savo aplinką - bičiulius ir giminaičius, labai trukdė liustracijos procesui, ir iš esmės veikė kaip galingas, visą Lietuvą apraizgęs voratinklis. Mano nuomone, laikas tikrai liustracijai jau praleistas. Reikėtų ieškoti kitų efektyvių būdų, kaip pažaboti kagėbistinius klanus“.
Komunistinės - kagėbistinės nomenklatūros veikėjai ir jų tarnai atvirai grasina pažangiems politikams, skelbia įvairius ciniškus parėškimus. Štai už etiką Seime atsakingas A.Salamakinas praėjusią savaitę padarė vieną garsų ir „etišką“ pareiškimą. Jis pareiškė, kad Seimo narius S.Stomą, K.Uoką ir dar kelis parlamentarus reikia perduoti psichiatrų komisijoms, o šios atitinkamas išvadas perduotų teismams. Nors Seimo etikos prievaizdas savo Seimo „valymo strategijos“ iki galo nepristatė, šios strategijos kryptį galime nuspėti - klanams neparankius politikus reikia apjuodinti ir šalinti iš Seimo. O tai, kad neparankiems politikams ir visuomenės veikėjams siūloma gydytis psichiatrinėse ligoninėse, tai - gūdžius sovietmečio laikus primenantys grasinimai. Tuomet egzistavo ,,karatelnaja psichiatrija”, ir disidentai ar kažkuo nomenklatūrai neįtikę asmenys būdavo uždaromi į kalėjimus primenančias psichiatrijos ligonines - už grotų ir spygliuotų vielų tvorų. Tokie postringavimai primena vieno iš pagrindinių Kremliaus ideologų A.Dugino kraupias pasakėles. Šis veikėjas dar nuo 2007 metų teigia, kad tie, kurie prieštarauja V.Putinui ir priešinasi šiuolaikinėje Rusijoje įsigalėjusiai santvarkai, yra psichiniai ligoniai, juos reikia suimti ir priverstinai gydyti. Apmaudu, kad tokios „pasakėlės iš rūsio“ sekamos ir šiandieninėje Lietuvoje.
Žvelgiant į dabartinę padėtį Lietuvoje, pravartu pažvelgti ir į britų rašytojo G.Orvelo knygas. D.Orvelo knygose ,,Gyvulių ūkis” ar ,,1984-ieji“ išdėstyti dalykai aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir daugumai pasaulio valstybių. Šiandienos pasauliui gresia stambių korporacijų ir totalitarinių režimų priespauda. Įdomu pastebėti, kad galingi totalitariniai režimai ir kai kurios korporacijos suranda daug bendradarbiavimo taškų. Štai Rusijos ir Kinijos valdantieji režimai įgyja vis didesnę įtaką pasaulyje, o vakarietiškos galingos korporacijos artimai bendradarbiauja su šiais tironiškais režimais. Žvelgiant į padėtį Lietuvoje, tenka konstatuoti, kad mūsų šalyje egzistuojanti partijų gausa - tai ne demokratijos, o nuosmukio rodiklis. Tokia partijų gausybė - tai tik priedanga, tarsi dūmų uždanga, už kurios vyksta tamsūs sandėriai. Iš esmės mūsų šalyje yra viena Partija - kriminalinio monopolinio kapitalizmo partija, veikianti plačiu frontu ir įtakojantį daugelį įtakingų politikų. Išnaudotojų kapitalistų voratinklis apraizgė Seimą, Vyriausybę, teismus.
Tokie specifiniai reiškiniai nėra atsitiktiniai. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sėkmingai įgyvendinama nupilietinimo kampanija. Tuo pačiu vyksta grėsminga vartotojiškos bei „mirties kultūros“ srovių plėtros kampanija. Formuojamas homo babilon-beveidis minios žmogus, užguitas, linkęs į pigias pramogas, girtavimą, tolstantis nuo krikščioniškų vertybių. Dominuojanti vartotojiška kultūra - neišvengiama laukinio kapitalizmo sistemos palydovė. Kadaise buvo kalbama apie utopinį komunizmą, dabar savo akimis regime, kas yra laukinis utopinis kapitalizmas. Įsigalėjus tokiam kapitalizmui, daugelio žmonių svajonės gyventi pasiturimai žlunga, kaip ir žlunga viltys apie tikrą teisingumą. Jei žvelgiame į Skandinavijos šalis, Belgiją, Prancūziją, Čekiją, Slovėniją, tai šiuose kraštuose padėtis visai kitokia. Čia egzistuoja koordinuota kapitalistinė rinkos ekonomika, suteikianti galimybes daugumai šių šalių piliečių gyventi orų ir stabilų gyvenimą. Be to, šiuose kraštuose puoselėjama etninė kultūra ir krikščioniškos vertybės.
Būtent vertybių sfera artimai susijusi su pamatinių demokratinių vertybių įgyvendinimu. Popiežius Benediktas XVI dar 2006 metais rašė: „Šiandien vis labiau įsitvirtina kultūra, kurią ženklina individualistinis reliatyvizmas. Tai tokia kultūra, kuri tendencingai uždara Dievui ir jo moralės įstatymui, nors ne visada yra iš anksto priešiškai nusistačiusi prieš krikščionybę. Dabar daug kalbama apie laisvę, bet reikia pažvelgti į laisvės prigimtį, ant kokio pamato ji statoma? Jėzus Kristus yra šiaurinė žmogaus laisvės žvaigždė, be jo laisvė pameta kryptį. Nepažinusi tiesos, laisvė iškrypsta ir smunka iki savivalės. Su Kristumi laisvė atranda save, suvokia esanti sukurta dėl gėrio ir atsiskleidžia teisingais veiksmais bei poelgiais“.
Nuotraukoje: politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas – Karoblis.
2010.10.13
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
