Statistikos departamento duomenimis, vien 2010 metais iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto.
2009 metais emigravo 61,2 tūkst. mažiau negu 2010 metais, ir tada 1000 gyventojų teko tik 6,6 emigranto. 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų.
Emigrantų skaičiaus padidėjimui 2010 metais turėjo įtakos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Balandžio-rugpjūčio mėnesiais statistiniai emigracijos srautai iš Lietuvos buvo didžiausi.
Per mėnesį vidutiniškai savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010 metų mėnesius deklaruotos emigracijos srautai sumažėjo – nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4,0 tūkst – gruodžio mėnesį. Savaime suprantama, kad 2010 metais emigraciją didino sunkėjanti ekonominė padėtis, didėjanti bedarbystė, apsunkintos verslo sąlygos. Emigracija statistiškai mažina bedarbystę, tačiau kenkia tautos būsenai. Šalis netenka energingesnių, veiklesnių žmonių, kultūros ir meno darbuotojų, kurie praradę pajamų šaltinius yra priversti palikti savo tėvynę.
Patraukliausios valstybės, į kurias iš Lietuvos išvyko didžioji dalis emigrantų, yra Jungtinė Karalystė ir Airija. 2009 metais daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, pernai – kas antras. 2009 metais į Airiją emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. – 15,7 proc. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. Pernai pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 metais 4,6 proc. visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. – Ispaniją, 3,3 proc. – Jungtines Amerikos Valstijas, 2 proc. – Švediją, 1,8 proc. – Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. – Baltarusiją.
Kas antras emigrantas, išvykęs iš šalies per pastaruosius dvejus metus, buvo 20-34 metų. 2010 metais 18,5 tūkst. (22,3 proc.) emigrantų buvo 25-29 metų, 15,1 tūkst. (18,2 proc.) – 20-24 metų, 12 tūkst. (14,4 proc.) – 30-34 metų. Pernai 35-54 metų žmonės sudarė ketvirtadalį visų emigrantų, 2009 m. – trečdalį. Kas aštuntas emigrantas buvo vaikas iki 18 metų amžiaus (2009 m. – kas septintas). Pagyvenę (60 metų ir vyresnio amžiaus) gyventojai 2009-2010 m. sudarė 2,6-0,9 procento visų emigrantų.
2010 metais emigravo 43,2 tūkst moterų ir 40 tūkst vyrų. Pernai beveik 70 proc. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų niekada negyveno santuokoje, buvo išsituokusios ar našlės, trečdalis – buvo ištekėjusios (2009 m – atitinkamai 65 ir 35 proc.). Kas antras 2010 metais emigravęs vyras niekada negyveno santuokoje, 38,9 proc. buvo vedę, 10,8 proc. – išsituokę ir našliai (2009 m. – atitinkamai 39,48 ir 13 proc.).
Pernai 85 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo vienerius metus ir ilgiau (2009 m. – 81 proc.).
Pernai į Lietuvą grįžo (reemigravo) 4,1 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir imigravo 1,1 tūkst. užsieniečių (2009 m. – atitinkamai 4,8 tūkst ir 1,7 tūkst.). Daugumą 2010 m. į Lietuvą imigravusių užsieniečių sudarė Baltarusijos (255), Rusijos Federacijos (248), Ukrainos (145) ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai (149).
2010 metais iš Lietuvos emigravo 78 tūkst. daugiau žmonių negu imigravo, o per du šių metų mėnesius – 7,3 tūkst.
Per 2001-2010 metus iš Lietuvos emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų, imigravo – 64,2 tūkst. žmonių.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2011.04.04
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
