Slaptai.Lt

Seimo opozicija jau nesiima versti A.Kubiliaus vyriausybės. Ši žinia nėra itin sensacinga. Seimo opozicija gerokai suskaidyta, o valdančiosios daugumos lyderiai sugeba prisitaikyti prie aplinkybių.

Tuo tarpu progresinių mokesčių įvedimo klausimas bus tarsi lakmuso popierėlis, kuris akivaizdžiai parodys šio Seimo kokybę. Didelė dalis TS-LKD frakcijos remia progresinių mokesčių įvedima, bet A.Kubilius ir keli jo parankiniai priešinasi tokių mokesčių įvedimui. Progresiniai mokesčiai egzistuoja beveik visoje Europoje, bet Lietuvoje jie kažkodėl netinkami. O A.Kubiliaus inicijuojamas bendradarbiavimas su Darbo partija yra amoralus. Juk šios partijos lyderiai V.Uspaskichas ir V.Gapšys yra įtariami dėl šešėlinio partijos finansavimo iš Rusijos, vienas iš įtakingų partijos veikėjų A.Bosas yra įsipainiojęs į daugybę skandalingų istorijų. Įvairių Lietuvos rajonų Darbo partijos skyrių lyderiai irgi dažnai pagarsėję abejotina veikla.

Tokie A.Kubiliaus ir kelių jo parankinių veiksmai kelia nesutarimus partijos gretose. Piktinasi ir jaunesni TS-LKD nariai, ir senosios kartos partijos nariai, ir aktyvūs partijos rėmėjai (buvę partizanai, politiniai kaliniai, disidentai). Jie nesupranta, kaip galimas toks bendradarbiavimas. O TS-LKD partijos Tautininkų frakcijos taryba jau šiuo metu siūlo premjerui A.Kubiliui trauktis iš partijos vadovo posto. Frakcijos tarybos pareiškime, be kita ko, teigiama, kad A.Kubilius ir dalis jo aplinkos nevykdo partijos programos. Jau gegužės mėnesį vyks TS-LKD pirmininko rinkimai, kuriuose varžysis A.Kubilius, Seimo vadovė I. Degutienė, Seimo narys V.Stundys, Klaipėdos TS-LKD skyriaus vadovas N.Puteikis ir dar keli kandidatai.

Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų gretose vyksta daug grėsmingų procesų. Kai kurie partiniai biurokratai nori išlaikyti savo įtaką, nenori pažangių permainų. Smarkiai puolami A.Stancikienė, K.Uoka, G.Songaila, V.Satkevičius, kiti pažangūs šios partijos politikai. O socialdemokratų partijoje irgi daug rietenų ir kivirčų. Vis tik dar didžiulę įtaką išlaiko partijos nomenklatūrinis sparnas. Tai įrodo ir prieš kelias dienas įvykę LSDP Vilniaus skyriaus pirmininko rinkimai. Skyriaus vadovu vėl perrinktas nomenklatūros atstovas R.Adomavičius. Žvelgiant į visą Lietuvos politinį žemėlapį, galima pastebėti, kad partijos išgyvena krizę. Filosofas Vytautas Radžvilas dar 2007 metų vasarą rašė: ,,Kaip nors įrodinėti, kad Lietuvos politines partijos savo prigimtimi yra grynai nomenklatūrinės, reikštų tuščiai gaišti laiką. Kad jos nėra demokratinės - taip pat akivaizdu. Iškelkime pamatinį klausimą - kiek Lietuvoje yra politinių partijų? Šis klausimas nėra naujas, bet tai esminis klausimas. Mūsų šalyje iš tiesų egzistuoja viena – nomenklatūros - partija“.

Nuo šio V.Radžvilo pasisakymo praėjo keleri metai, bet ar daug kas pasikeitė? Tuo tarpu Lietuvoje įsigalėjusi korumpuotų klanų savivalė turi gilias šaknis. Tokių klanų galia akivaizdžiai atsiskleidė ir 2006 metais, po saugumo pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo Baltarusijoje. Tautos ateities forumo vadovo A.Matulevičiaus knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ rašoma: „Nesitikėjau tokio masto poveikio ir spaudimo, kurį patyriau, kai tapus LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, teko vadovauti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentiniam tyrimui. Šį procesą sukėlė tragiška nelaimė – Lietuvos saugumo karininko V.Pociūno žūtis Breste (Baltarusijoje). Vėlesnės rezonansinės visuomenės reakcijos virto kur kas platesniu tyrimu, ne tik VSD veiklos, ir išryškino tam tikrus procesus, vykstančius valstybėje. Bet svarbiausia, ką supratome kartu su palikusiais kolegomis, kad takoskyra tarp padorumo ir niekšiškumo mūsų valstybėje nyksta ir kad niekšai ima viršų“.

Dėl ekonominės ir socialines padėties analizės mūsų krašte kyla daugybė ginčų ir prieštaravimų. Kai kurie ekspertai ir Finansų ministerijos valdininkai pateisina Lietuvoje egzistuojančius didžiulius mokesčius (tame tarpe ir tai, kad mūsų šalyje netaikomos PVM lengvatos spaudai, transporto paslaugoms, kai kuriems maisto produktams), jie pateisina ir tuo, kad iki šiol nekeliamos biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos ir pensijos, nes neva nėra iš ko kelti. Tuo tarpu kiti ekspertai prieštarauja šiems teiginiams ir pateikia svarius argumentus - jei valstybėje yra krizė, ir didelės dalies šalies piliečių pajamos per pastaruosius kelerius metus nekyla arba net sumažėjo, tai negalima žmonių smaugti dar ir didžiuliais mokesčiais. O jei didelės žmonių pajamos valstybėje yra mažos, tai šalies ekonomika patenka į užburtą ratą - vartojimas menkas, mokesčių surenkama irgi per mažai, biudžeto pajamos surenkamos prastai, o dar ir dalis tų biudžeto pajamų išgrobstoma ir iššvaistoma visokioms premijoms, prabangioms komandiruotėms į užsienį ir prabangos objektų - tokių kaip Valdovų rūmai statyboms.

Pažvelkime į įvairias Europos ir netoli Europos esančias šalis, kokia gi šių valstybių ekonominė padėtis? Slovakija, kuri kadaise irgi patyrė sunkius V.Mečiaro kriminalinio režimo valdymo laikus, šiuo metu išgyvena ekonominio pakilimo laikotarpį. PVM lygis šioje Vidurio Europos valstybėje - 17 procentų, o lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas spaudai, knygų leidybai, viešbučiams, transporto paslaugoms. Didelės dalies Slovakijos gyventojų pajamos siekia 500-700 eurų, o minimalaus atlyginimo dydis - 170 eurų. Bet Slovakijoje minimalius atlyginimus gauna mažai žmonių - tik 4 procentai dirbančiųjų, o 180-400 eurų algas gauna 18 procentų dirbančiųjų.

O štai Švedijoje, kur krizės pasekmės neutralizuotos, PVM tarifas - tik 12 procentų. O PVM spaudai ir knygų leidybai - tik 6 procentai. Didelės dalies Švedijos gyventojų pajamos siekia 2,5 - 3,5 tūkstančio eurų per mėnesį. Krizės pasekmės neutralizuotos ir Izraelyje. Atlyginimai šioje šalyje nuo pereitų metų pabaigos ir šių metų pradžios jau šiek tiek kyla. Šiuo metu didelės dalies Izraelio gyventojų pajamos - 1600-2600 dolerių per mėnesį. Minimalaus atlyginimo dydis - 1170 dolerių, bet tokius atlyginimus gauna tik 8 procentai dirbančiųjų. Izraelyje taikomas 17-os procentų PVM tarifas. Bet yra daug lengvatų - PVM išvis netaikomas spaudos leidiniams, viešbučiams, prekybai duonos produktais, vaisiams ir daržovėms.

Įdomu pažvelgti, kokia padėtis tose valstybėse, kurios kadaise buvo įvardijamos kaip besivystančios šalys? Štai Pietų Korėja ekonominę krizę pergyveno lengvai ir šiuo metu jau jokių krizės padarinių šioje šalyje nejuntama. Šioje šalyje bendras PVM tarifas - 10 procentų, tačiau PVM visiškai netaikomas spaudai, knygų leidybai, transporto paslaugoms, duonai, mėsai, daržovėms ir kitiems pagrindiniams maisto produktams. O Lotynų Amerikos valstybėje Peru ekonominė padėtis per pastaruosius metus sparčiai kinta, regima daug pažangos ženklų. Gerokai sumažėjo bedarbystė, nuo šių metų pradžios kai kurių įmonių darbuotojams keliami atlyginimai. Peru bendras PVM tarifas yra 6 procentai, bet jis taikomas tik nedidelei daliai maisto produktų, metalo prekėms, plytoms ir kitoms ne pirmo būtinumo prekėms, o daugumai maisto produktų, spaudai, knygų leidybai, viešbučiams PVM išvis netaikomas. Didelės dalies Peru gyventojų pajamos-250 - 400 dolerių per mėnesį, o minimalios algos dydis - 160 dolerių. Minimalias algas gauna daugiau provincijoje dirbantys žmonės, kuriems pragyvenimas pigesnis, dažnai nekainuoja vanduo, čia žmonės patys užsiaugina daržovių, kepa duoną. Peru labai pigūs vaisiai, pigi duona, makaronai, gana pigi mėsa, pigus cukrus (mėsos kainos-3-6 doleriai už kilogramą, cukraus kainos 1-1,10 dolerio už kilogramą). Ekonominis pakilimas Peru prasidėjo 2008 metais, kai prezidentas A.Garsija Peresas ir premjeras S.Munaro pradėjo vykdyti ryžtingą kovą su korupcija, ėmėsi ir ekonominių reformų - buvo sumažinti kai kurie mokesčiai, pradėta įgyvendinti kovos su bedarbyste programa.

O štai Atlanto vandenyne link Afrikos krantų esanti egzotiška Mauricijaus valstybė nuo 1990 metų labai pasikeitė. Šiuo metu šioje šalyje - tik 11 procentų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, mažai ir bedarbių - tik 4,2 procento. O 1990 metais padėtis buvo daug prastesnė - net 28 procentai šios šalies žmonių buvo atsidūrę žemiau skurdo ribos, ir bedarbystė buvo didelė - 13,6 procento. Gerokai sumažėjo ir korupcijos lygis, pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje Mauricijus atsidūrė gana aukštoje 40 vietoje. Šioje šalyje labai mažas nusikalstamumas, pagal nusikalstamumo rodiklius Mauricijus - greta Singapūro, Taivanio, Kosta Rikos ir dar kelių šalių su mažu nusikalstamumo lygiu. PVM tarifas - 10 procentų, o spaudai, transporto paslaugoms, viešbučių verslui, daugumai maisto produktų, rūbams egzistuoja nulinis PVM tarifas. Aukštasis mokslas šioje valstybėje nemokamas. Didelės dalies Mauricijaus gyventojų pajamos siekia nuo 500 iki 800 dolerių per mėnesį.

Tuo tarpu Lietuvos ekonominės perspektyvos vis dar skendi miglose. Mūsų šalies ekonomikai normaliai vystytis trukdo didelė korupcija, per dideli mokesčiai ir maži atlyginimai bei pensijos, dėl kurių didelė gyventojų dalis atsidūrė žemiau skurdo ribos arba jau balansuoja ties skurdo riba. Kokios perspektyvos, kad šios problemos artimiausiu metu bus efektyviai sprendžiamos? Jei prasidės ryžtinga kova su korupcija ir bus išaiškinti didieji finansiniai nusikaltimai, tokiu atveju stambieji mafijos klanai bus likviduoti arba nustumti į užribį. Jei bus pradėta tikra skurdo ir socialinės nelygybės mažinimo programa - tai bus keliami biudžetinės srities darbuotojų atlyginimai, pakeltas minimalaus atlyginimo dydis. Mokesčių reforma Lietuvoje irgi būtina - tiek perėjimas prie visoje Europoje egzistuojančios progresinių mokesčių sistemos, tiek PVM reforma - dabartinis 21 procento PVM tarifas yra per didelis, be to, būtina įvesti ir visoje Europoje  egzistuojančias PVM lengvatas spaudai, transporto paslaugoms, pagrindiniams maisto produktams. Krikščioniškai spaudai PVM klausimas yra lemiamas - jei dar kelerius metai bus paliktas dabartinis 21 procento PVM tarifas, tai gali būti vos kelių dar veikiančių krikščioniškos spaudos leidinių žlugimo priežastis.

Kitas svarbus klausimas - dėl vadinamųjų profesionalių politikų veiklos. Dalis politikos olimpe po dešimt - dvidešimt metų esančių politikų yra ir profesionalūs, ir sąžiningi. Jie gina daugumos Lietuvos piliečių interesus, kovoja su korumpuotais politikais, teikia įvairių pažangių įstatymų projektus. Bet didelė dalis profesionalių politikų - tai korumpuoti politikai, veikiantys kartu su oligarchais ir kriminaliniais baronais. Būtent tokie didžiosios korupcijos rykliai ir pabrėžia savo svarbą, teigia, kad tik jie  -patyrę profesionalai gali tinkamai vadovauti valstybei. Bet tokių veikėjų reikia paklausti - kokie jūsų darbo rezultatai? Ką pažangaus jūs sukūrėte? Juk Lietuva atsidūrė kelių skurdžiausių Europos valstybių tarpe, kur milžiniška korupcija, valstybinių lėšų grobstymas, atvirai siautėja pedofilų klanai.

Prancūzijoje gyvenantis iš Peru kilęs katalikų dvasininkas G.Gutjeresas teigia: „Mes į skurdą dažnai žvelgiame tik kaip į ekonominį bei socialinį reiškinį, bet reikia žvelgti giliau. Skurdas siejamas su išnaudojimu, su „mirties kultūra“, su moraliniu nuosmukiu. Skurdas griauna atskirų žmonių, šeimų ir valstybių likimus. Turime pasukti pažangos keliu - išsilaisvinti iš skurdo gniaužtų“.

Nuotraukoje: politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis.

"XXI amžius" 

2011.04.29