Prezidentė Dalia Grybauskaite pareiškė, kad jau laikas mažinti PVM tarifą spaudai. Tai pagrįstas ir savalaikis šalies vadovės pareiškimas. Bet premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad PVM spaudai neturi būti mažinamas.
Tai - sunkiai suprantami Vyriausybės vadovo veiksmai. Lietuvoje gerai laikosi oligarchų valdoma spauda ir tie spaudos leidiniai, kurie iš valstybinių ar pusiau valstybinių fondų gauna didžiulę paramą - net po 200-250 tūkstančių litų metams.
Tuo tarpu krikščioniškai spaudai, kaip ir kai kuriems kultūriniams leidiniams, iš tokių fondų negaunantiems jokios paramos arba gaunantiems tik trupinius, išsilaikyti jau darosi faktiškai neįmanoma ir jie artėja link bankroto.
Lietuvoje egzistuojantis 21-o procento PVM tarifas spaudai yra didžiausias pasaulyje. Štai Prancūzijoje, kurioje egzistuoja bendras 19 PVM tarifas, yra daug PVM lengvatų - 2 procentų lengvatinis tarifas yra taikomas spaudai, kultūriniams renginiams ir vaistams, 5,5 procento PVM tarifas - daugumai maisto produktų, transporto paslaugoms ir knygų leidybai. O Prancūzijos užjūrio departamentuose Martinikoje, Gvadelupoje ir Reunjone galioja mažesnis bendras PVM tarifas - tik 8,5 procento. Daugumai maisto produktų ir transporto paslaugoms – 3-jų procentų PVM tarifas, o spaudai - nulinis PVM, Prancūzų Gvianoje PVM išvis netaikomas jokioms prekėms ir paslaugoms. Visose pasaulio valstybėse taikomos PVM lengvatos spaudai - PVM tarifas spaudai svyruoja nuo nulinio iki 9 procentų. Tad A.Kubiliaus begalinis žiaurumas tiesiog stebina. Jis pasiruošęs toliau smaugti spaudą, o krikščioniškiems leidiniams tokie didžiuliai mokesčiai jau reiškia beveik neišvengiamą mirties nuosprendį.
Įdomus ir klausimas: kas jam duoda patarimus smaugti spaudą ir toliau nekelti pensijų, kurios prieš keletą metų buvo sumažintos ir iki šiol visai nekyla, nors įvairių produktų kainos ir mokesčiai kyla kaip ant mielių? Panašu, kad tokius „išmintingus“ patarimus duoda „žymieji mokslininkai“ - Laisvosios rinkos instituto ekspertai. Šie veikėjai atvirai gina monopolinio kapitalizmo ryklių interesus, o į daugumos piliečių interesus jiems - nusispjauti.
Pastaruoju metu pastebima įdomi tendencija - ministrų, viceministrų, ministrų patarėjų ir kai kurių kitų valdžios veikėjų algos jau auga. Kai kurių įtakingų valdžios veikėjų algos pakilo 100-300 litų, kai kurių ir gerokai daugiau. Be to, jie gauna ir 20-50 procentų priedus. Štai ministrų patarėjų mėnesinės pajamos - 5200-6300 litų. O kokia gi kitų, ne tokių privilegijuotų piliečių padėtis? Deja, daugumos Lietuvos piliečių pajamos nekyla. Štai kai kurių aukštųjų mokyklų dėstytojai tegauna 1000-1200 litų siekiančius atlyginimus. Kadaise gerus atlyginimus (po 1300-2000 litų) gaudavę vadybininkai dabar gauna žymiai mažesnes pajamas. Jų atlyginimai tesiekia 800-1100 litų. Bibliotekų darbuotojai tegauna 700-900 litų siekiančius atlyginimus. Maži ir žurnalistų atlyginimai - daugumos jų mėnesio pajamos siekia nuo 670 iki 1100 litų. Net dalis didžiųjų dienraščių žurnalistų tegauna 1000-1100 litų atlyginimus.
Ką jau bekalbėti apie pensininkus, dauguma kurių tegauna 500-900 litų siekiančias pensijas. Yra ir dar mažiau gaunančiųjų. Pasitaiko atvejų, kada 25-erių metų darbo stažą turintys pensininkai gauna tik 400-430 litų pensijas. Tad padėtis Lietuvoje dramatiška. Egzistuoja didžiulė socialinė nelygybė, faktiškai jau ateina badmetis. Tuo tarpu energetikai prabilo, kad nuo liepos 1-osios arba nuo rugsėjo 1-osios reikia kelti elektros kainas. Jau ir šiuo metu esanti elektros kaina (45 centai už 100 kilovatų) yra didelė, gerokai didesnė nei Latvijoje ar Lenkijoje. Bet energetikų klanai toliau tęsia grobuonišką politiką. Svarstomi įvairūs variantai. Kaina už 100 kilovatų gali kilti iki 50, 55 ar net 60 centų. Vis daugiau žmonių negali laiku sumokėti už elektrą, o energetikai jiems be gailesčio atjungia elektrą. Tad ateina balanos gadynė.
Bandymai kiršinti tautas ir pigių skandalų apie pop-muzikos žvaigždučių vestuves, skyrybas ir meilės nuotykius kurstymas skirtas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų. Greta paplitusios korupcijos, energetikų reketo ir skurdo apraiškų, Lietuvoje pastebimas ir priklausomybių plitimas. Bet apie tai retai svarstoma televizijos laidose ir didžiųjų dienraščių puslapiuose. Alkoholizmas, narkomanija, lošimų manija ir kitos priklausomybių formos vis gajesnės. Lošimų manijos plitimas susijęs ir su tuo, kad Lietuvoje galima bet kur steigti kazino ir lošimo namus, ir šios „lošimų arenos“ egzistuoja visuose didesniuose mūsų šalies miestuose ir daugelyje rajonų. Tuo tarpu JAV yra leista lošimus organizuoti tik garsiajame Las Vegase. Jau ir Rusijoje įvestos reformos: lošimo namai egzistuoja tik keturiose vietovėse.
O narkomanijos plitimas susijęs su mažomis bausmėmis narkotikų prekeiviams ir rimtos narkomanų gydymo sistemos nebuvimu. Įvairiose šalyse pasigirsta raginimų imtis griežtų priemonių, kurios padėtų pažaboti narkotikų prekeivius ir narkomanijos plitimą. Štai Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkas D.Smirnovas mano, kad reikia imtis priverstinio nenorinčių gydytis narkomanų gydymo, o narkotikų verslo organizatorius įkalinti iki gyvos galvos.
Lietuvoje įsigalėjęs monopolinis kapitalizmas įtakoja daugelį neigiamų procesų – skurdo ir socialinės nelygybės plitimą, korupciją ir bulvarinės „akropolių kultūros“ plitimą. Monopolinis kapitalizmas žemina žmogaus orumą, skatina išnaudojimą, griauna švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos sistemas. Mūsų krašte įsigalėjusi monopolinio kapitalizmo sistema atvedė Lietuvą iki aklavietės. Jau apie 30 procentų gyventojų atsidūrė žemiau skurdo ribos, ir skurdas jau tampa tiesiog sunkia našta. Daugėja badaujančių žmonių. Nors kai kurie valdžios veikėjai mėgsta pasigirti, kad Lietuvoje egzistuoja teisinė demokratinė valstybė, bet pasaulinė demokratijos indekso lentelė rodo ką kitą. Lietuva atsidūrusi tik 42-oje vietoje - greta Indijos (41 vieta) ir Rytų Timoro (43 vieta). Arti yra ir tokios egzotiškos valstybės kaip Jamaika (44) ir Panama (46 vieta).
Labiausiai demokratiška pasaulio šalis – Norvegija. O kitos penketuko šalys – Islandija (2), Danija (3), Švedija (4) ir Naujoji Zelandija (5). Iš postkomunistinių šalių aukščiausią vietą užima Čekija (16 vieta), greta - Malta (15) ir JAV (17). Iš Azijos valstybių geriausias pozicijas užima Pietų Korėja (20) ir Japonija (22 vieta). Labiausiai demokratiškos Lotynų Amerikos šalys - Urugvajus (21) ir Kosta Rika (25 vieta).
Prancūzijos filosofas ir psichologas A.Garsija teigia, kad pasaulinė demokratijos indekso lentelė paneigia mitus apie „demokratiškąją“ Europą ir neva gerokai atsilikusius Lotynų Amerikos ir Azijos kraštus. Štai Lotynų Amerikos valstybės Urugvajus, Čilė ir Kosta Rika bei Azijos šalys Japonija, Taivanis ir Pietų Korėja demokratijos lygiu lenkia daugelį Europos kraštų. Net Afrikos regionui priskiriama nedidelė Mauricijaus valstybė tiek demokratijos lygiu, tiek neaukšta korupcija smarkiai lenkia korumpuotas oligarchines Europos šalis - Rusiją, Ukrainą, Bulgariją, Makedoniją, Latviją, Lietuvą.
Visame pasaulyje daug problemų sukelia plintantis globalizmas, o Lietuvoje, Bulgarijoje, Ukrainoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse įsigalėjęs monopolinis kapitalizmas kartu su globalistinių tendencijų plitimu sukuria itin prastą ,,kokteilį“. Vis labiau plinta skurdas, priespauda ir masinė emigracija. Popiežius Benediktas XVI jau daug kartų pasisakė prieš plintančią globalizaciją ir su ja susijusias įvairias vergijos formas. Štai ir gegužes 14 dieną popiežius Benediktas XVI pareiškė: „Globalizacija kuria naujas vergijos formas, didina skurdą ir priespaudą. Globalizacija gausina vargšų, emigrantų ir engiamųjų skaičių. Be to, globalizacija skatina smurtą, moralinį nuosmukį ir vartotojišką kultūrą“.
Nuotraukoje: komentaro autorius Giedrius Grabauskas-Karoblis.
2011.05.17
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
