Slaptai.Lt

Rug­sė­jo 29-ąją į Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­jų su­si­rin­kę kau­nie­čiai džiaugs­min­gai pri­ėmė JAV gy­ve­nan­čią lie­tu­vę Ma­ri­ją Re­mie­nę – ji pri­sta­tė nau­jai iš­leis­tą sa­vo kny­gą „JAV lie­tu­vių kul­tū­ros ke­liuo­se“.

Šią kny­gą, su­da­ry­tą iš įvai­rių au­to­rių straips­nių, ap­ra­šan­čių M. Re­mie­nės in­dė­lį į iš­ei­vi­jos kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą bei jos or­ga­ni­za­ci­nius ta­len­tus pir­miau­sia ver­ti­no mu­zie­jaus di­rek­to­rė Al­do­na Ru­sec­kai­tė, api­bū­din­da­ma au­to­rę kaip vie­ną la­biau­siai pri­si­dė­ju­sių prie Ame­ri­ko­je gy­ve­nan­čių tau­tie­čių kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mo.

Ma­lo­niai apie M. Re­mie­nę at­si­lie­pęs ir iš­trau­kas iš kny­gos skai­tęs Kau­no vals­ty­bi­nio dra­mos te­at­ro di­rek­to­rius Egi­di­jus Stan­ci­kas pir­miau­sia per­skai­tė apie ją straips­nį iš „XXI am­žiaus“, o vė­liau – kny­gos įžan­go­je įra­šy­tą Ber­nar­do Braz­džio­nio laiš­ką, taip pat M. Re­mie­nės kal­bą, sa­ky­tą prieš dve­jus me­tus įtei­kiant J. Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­ją.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Re­gio­nų sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Se­liu­kai­tė pa­sa­ko­jo apie įteik­tus ap­do­va­no­ji­mus M. Re­mie­nei, sa­kė, kad ji va­di­na­ma iš­ei­vi­jos kul­tū­ros mi­nist­re, pa­pa­sa­ko­jo, kaip 1944 me­tais nuo nau­jos oku­pa­ci­jos bė­gan­tys tau­tie­čiai gin­či­jo­si: im­ti ar ne­im­ti liet­pal­tį ar ki­tą „ne­la­bai svar­bų“ daik­tą, ir nu­tar­da­vo – im­ti ne­ver­ta, nes iš­va­žiuo­ja tik dviems sa­vai­tėms. Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė pa­sa­ko­jo, kaip Vo­kie­ti­jo­je, Ha­nau sto­vyk­lo­je, kur il­go­kai gy­ve­no ir „pa­bė­gė­lė“ M. Re­mie­nė, bu­vo skai­to­mos kny­gos iš ten at­si­dū­ru­sios Ky­bar­tų gim­na­zi­jos bib­lio­te­kos. Vė­liau ta bib­lio­te­ka ste­buk­lo dė­ka pa­te­ko į Ame­ri­ką, o ne­se­niai, 2005 me­tais, vėl grį­žo į Lie­tu­vą, tie­sa, ne į Ky­bar­tų gim­na­zi­ją, ku­rios jau ne­bė­ra, bet į Pa­e­že­riuo­se įsi­kū­ru­sį Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­jų.

Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­jaus Iš­ei­vių li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Pa­plaus­kie­nė taip pat įver­ti­no M. Re­mie­nės kny­gą, į ku­rią til­po 60 me­tų, pa­au­ko­tų lie­tu­vy­bei. V. Pa­plaus­kie­nė pa­si­da­li­no ži­nia, kad po­eto Mai­ro­nio gi­mi­mo 150 me­tų ju­bi­lie­jaus pro­ga į Lie­tu­vą iš Či­ka­go­je lei­džia­mo laik­raš­čio „Drau­gas“ būs­ti­nės at­vež­tas lie­tu­vių tau­tos dai­niaus Mai­ro­nio por­tre­tas. Šį kū­ri­nį 1924 me­tais nu­ta­pė dai­li­nin­kas Jo­nas Ši­lei­ka. Prieš ke­lias die­nas M. Re­mie­nė pa­veiks­lo rep­ro­duk­ci­jas pa­do­va­no­jo Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­tui ir Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gai. J. Ši­lei­kos su­kur­to Mai­ro­nio pa­veiks­lo ori­gi­na­las per­duo­tas Mai­ro­nio li­te­ra­tū­ros mu­zie­jui. V. Pa­plaus­kie­nė pa­si­da­li­no įspū­džiais iš ke­lio­nės po Ame­ri­ką, kur ją glo­bo­jo.

Va­ka­ro vieš­nia M. Re­mie­nė pa­sa­ko­jo, kaip jos kar­tos iš­ei­viai iš­lai­kė lie­tu­vy­bę ir kuo jie ski­ria­si nuo da­bar­ti­nių emig­ran­tų. Se­nie­ji emig­ran­tai, Pen­sil­va­ni­jos an­glia­ka­siai, bū­da­mi be­raš­čiai, pa­sta­tė 13 baž­ny­čių Či­ka­go­je, ant­ro­sios emig­ra­ci­jos ban­gos lie­tu­viai jas iš­lai­kė, ta­čiau da­bar Či­ka­go­je iš­li­ko tik trys lietuviškos bažnyčios – nau­jie­ji imig­ran­tai į jas ne­be­ei­na ir jų iš­li­ki­mu ne­si­rū­pi­na. Su­si­vie­ny­ti lie­tu­viams Ame­ri­ko­je pa­dė­jo Ma­ri­jo­nų leis­ti pra­dė­tas laik­raš­tis „Drau­gas“. Da­bar jau 102 me­tus skai­čiuo­jan­tis laik­raš­tis iš­gy­ve­na kri­zę – nuo­lat, tie­siog kas sa­vai­tę, ma­žė­ja skai­ty­to­jų. Laik­raš­čio (be­je, per­pus su­re­ti­nu­sio pe­ri­odiš­ku­mą ir ap­im­tį) skai­ty­ti ne­no­ri nau­jai at­vy­ku­sie­ji, nes jau po pen­kių – še­šių me­tų jau­čia­si ne lie­tu­viais, o ame­ri­kie­čiais.

„Kaip tai ski­ria­si nuo mū­sų emig­ra­ci­jos ban­gos, ku­rie sa­ve lai­kė­me lie­tu­viais ir po 60 me­tų, nors ir gy­ve­nan­čiais Ame­ri­ko­je. Mes iš­sau­go­jo­me baž­ny­čias, mes lei­do­me „Drau­gą“, ap­link ku­rį bū­rė­si lie­tu­viai – be jo ne­bū­tų net kvie­ti­mų ar skel­bi­mų įsteig­ti or­ga­ni­za­ci­ją, bet ko­kį sam­bū­rį, bet ko­kį cho­rą“, – sa­kė M. Re­mie­nė. Ji ir ki­ti va­ka­ro kal­bė­to­jai var­di­jo tuos dai­ni­nin­kus ir kul­tū­ros vei­kė­jus, ku­rie jos, kaip JAV LB Kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kės, rū­pes­čiu ir kvie­ti­mu lan­kė­si JAV. Tai ir Egi­di­jus Stan­ci­kas, ir Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tė, ir Pet­ras Venc­lo­va, ir Oli­ta Dau­tar­tai­tė, ir Vla­di­mi­ras Prud­ni­ko­vas, ir par­ti­za­nų ir trem­ti­nių vy­rų an­sam­blis „Gi­rių ai­das“ bei dau­ge­lis ki­tų.

Kny­gos au­to­rę svei­ki­no LLKS at­sto­vas, „Gi­rių ai­do“ dai­ni­nin­kas Vy­tau­tas Bal­sys, 1941 me­tų trem­ti­nys Min­dau­gas Ba­bo­nas, sa­vo ryš­kio­mis „mai­ro­niš­ko­mis“ pa­trio­ti­nė­mis ei­lė­mis pra­skaid­ri­nęs va­ka­ro da­ly­vių sie­las, O. Dau­tar­tai­tė, ki­ti ren­gi­nio da­ly­viai. M. Re­mie­nė at­sa­ki­nė­jo į klau­si­mus ir dar il­gai pa­si­ra­ši­nė­jo au­to­gra­fus įsi­gy­to­se kny­go­se.

M. Re­mie­nės kny­gos pri­sta­ty­mo ren­gi­niai prieš tai dar vy­ko Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je ir Mus­nin­kuo­se.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: keletas įsimintinų akimirkų iš susitikimo su Marija Remiene, knygos “JAV lietuvių kultūros keliuose” autore.

Laikraštis “XXI amžius”

2011.10.13