Šiandien, rugpjūčio 14 dieną, 10 val. prie Rusijos ambasados Vilniuje įvyko piketas, kurį surengė teisininko Kęstučio Čilinsko vadovaujamas Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ). Piketuotojai protestavo prieš Rusijos veiksmus buvusių Sovietų sąjungos respublikų atžvilgiu, prieš pastangas ekonominėmis, o kartais ir karinėmis priemonėmis pajungti tas respublikas Rusijos politinei valiai ir "bausti" už nepaklusnumą. Rusijos valdžia pradėjo brutalų spaudimą Lietuvai per savo muitinę, tačiau teisinė tradicija reikalauja, kad tokie klausimai būtų sprendžiami derybomis, o ne savo jėgos demonstravimu pasienio postuose.
Vytautas Visockas
Šiandien, rugpjūčio 14 dieną, 10 val. prie Rusijos ambasados Vilniuje įvyko piketas, kurį surengė teisininko Kęstučio Čilinsko vadovaujamas Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ). Piketuotojai protestavo prieš Rusijos veiksmus buvusių Sovietų sąjungos respublikų atžvilgiu, prieš pastangas ekonominėmis, o kartais ir karinėmis priemonėmis pajungti tas respublikas Rusijos politinei valiai ir "bausti" už nepaklusnumą. Rusijos valdžia pradėjo brutalų spaudimą Lietuvai per savo muitinę, tačiau teisinė tradicija reikalauja, kad tokie klausimai būtų sprendžiami derybomis, o ne savo jėgos demonstravimu pasienio postuose. Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas priminė, kad "šį mėnesį sueina septyniasdešimt metų, kai Sovietų Sąjunga su hitlerine Vokietija pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptaisiais protokolais pradėjo nepriklausomos Lietuvos aneksavimą į Sovietų Sąjungos teritoriją. Okupacija padarė didelę žalą Lietuvai - didelė dalis lietuvių buvo išžudyta, išvežta dirbti į Sovietų Sąjungos lagerius, turtas buvo nacionalizuotas ir šiandien Lietuva už visą tą didžiulę materialinę žalą (nekalbant apie moralinę) moka iš savo biudžeto... Todėl, jei kalbėti apie žalą, tai Rusija turi didelę Lietuvai neapmokėtą sąskaitą ir nėra teisinga tą sąskaitą dar labiau didinti neadekvačiais veiksmais pasienyje".
Beje, rugpjūčio 13-ąją LR Krašto apsaugos ir LR Užsienio reikalų ministrams išsiųstame kreipimesi, kurį pasirašė JDJ pirmininkas teisininkas Kęstutis Čilinskas, teigiama: "Matydami, kaip ciniškai ir atvirai Rusija vieną po kitos čia ginklu (Gruzija), čia ekonominėmis ir diplomatinėmis sankcijomis (Ukraina, Baltarusija) atakuoja buvusias sovietines respublikas, būtume naivūs, jei patikėtume, kad Rusijos muitinės karas prieš Lietuvos vežėjus yra ne tų neteisėtų išpuolių serijos tęsinys". JDJ pirmininko K.Čilinsko kreipimesi siūloma Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrams imtis diplomatinių žingsnių demokratinių užsienio valstybių ir NATO vadovybės atžvilgiu, siekiant įtikinti, kad šiandien prioritetas yra apginti Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes nuo Rusijos agresyvių veiksmų, o ne aukoti tų valstybių saugumą vardan nuolaidžios, vadinamosios "realios politikos" Rusijos atžvilgiu, t.y. nuolaidžiavimo valstybėms - agresorėms ir tarptautinės teisės pažeidėjoms. Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) surengtame pikete Rusijos valdžia buvo raginama nutraukti muitinės karą prieš Lietuvą ir būti demokratiška kaimyne, stabdyti žmogaus teisių gynėjų žudynes Čečėnijoje.
Vytauto Visocko nuotr.
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
