|
Problemos, painūs, neišsprendžiami reikalai
|
Sovietinio genocido vertinimas tėra to paties sovietmečio lygmens
Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kur gyvena mūsų tautiečiai, iškiliai minimos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės. Šiam svarbiam įvykiui prisiminti dar gerokai prieš Kovo 11-ąją prasidėjo šventiniai renginiai. Be abejo, tokios iškilmės neįsivaizduojamos be pagrindinių istorinių akimirkų liudytojų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų, prieš 20 metų vėlyvą kovo 11-osios vakarą pasirašiusių Nepriklausomos valstybės Atstatymo aktą. Tačiau ne visi Kovo 11-osios akto signatarai su pakilia nuotaika pasitinka šią šventę. Nuo Suvalkijos krašto anuomet išrinktas parlamentaras Algirdas Endriukaitis neseniai pareiškė nedalyvausiąs iškilmingame Seimo posėdyje ir kituose oficialiuose renginiuose, kuriuos organizuos valdžios institucijos. Kodėl patyręs valstybės bei visuomenės veikėjas nusprendė būtent taip, atsakymą sužinosime iš paties signataro.
Skaityti toliau...
|
Vėl išniekintas Mauthauzeno konclagerio memorialas
Austrijos švietimo ir politinio švietimo srityje jau septintą dešimtmetį atliekamas didelis darbas aiškinant nacionalsocializmo nusikaltimus žmoniškumui, supažindinant su jo padariniais įvairiose srityse. Geriausias to pavyzdys – praėjusiais metais, kai Vilnius ir Aukštutinės Austrijos miestas Lincas buvo Europos kultūros sostinės, austrai į programą buvo įtraukę projektą (kartu su Mauthauzeno memorialu – Austrijos vidaus reikalų ministerija, su Austrijos mokslų akademija ir su Austrijos kultūros mokslų ir teatro istorijos institutu), numačiusį tarptautinę konferenciją tema „Materialiųjų nacionalsocializmo reliktų vertinimas“.
Skaityti toliau...
Melą pripažinti labai sunku
Jeigu juridiniai aktai mūsų sąmonei turi kokią nors reikšmę, tai nepripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos juridinis statusas yra kitoks, nei 1990 m. kovo 11-ąją postuluotasis, yra neįmanoma. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamento priimtas Aktas, „Dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbia: „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija“. 1992 m. spalio 25 d. referendumu patvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. 2 straipsnis sukonkretina: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.
2003 m. liepos 18 d. Europos vadovų Tarybos pirmininkui Romoje pateiktos „Sutarties dėl Konstitucijos Europai“ 10 straipsnio, vadinamo „Europos teisė“, 1 punktas skelbia: „Konstitucija ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjungos institucijos naudodamosi jai suteiktais įgaliojimais, turi viršenybę valstybių narių teisės aktų atžvilgiu“. 2 punktas sukonkretina: „Kad užtikrintų šios Konstitucijos ar Sąjungos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų reikiamų bendrų ir specialių priemonių“. 1 dalies 6 straipsnis sako: „Sąjunga turi teisinį subjektiškumą“, t. y., yra kita valstybė.
Skaityti toliau...
|
Negelbėjo nei rabinų, nei popiežiaus prašymai
2009 m. vasario 16 d. Floridoje buvo įvykdyta mirties bausmė JAV pilečiui Martinui Edwardui Grossmanui. Šią žinią skelbia intenetinė žiniasklaida.
Vokiečių ir šveicarų tinklalapiuose krinta į akis tokios antraštės: „25 metai po žmogžudystės. Pasmerktajam (45-erių metų) įvykdyta mirties bausmė“, „Popiežius Benediktas XVI prašė malonės“, „Bergždžios popiežiaus pastangos jį ginti“, „Floridos gubernatorius neatsižvelgė į popiežiaus malonės prašymą“, „Popiežiaus malonės prašymas atmestas.“
1984 m.gruodžio 13-osios vakarą valstybinės gamtos apsaugos tarnybos inspektorė, 26 metų Margaret Park, darbo tvarka atliko reidą vieno vakarinės Floridos pakrantės rezervato teritorijoje. Jai sukėlė įtarimą nedidelis transportinis automobilis atokioje draustinio vietoje ir du asmenys, netoliese šaudę vogtu pistoletu.
Skaityti toliau...
Kovodami su mafija imkime pavyzdį iš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio
Lietuvoje jau svarstomi planai pensijinio amžiaus ribą didinti iki 65 metų, o po to – ir iki 67 metų. Ši nuostata sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Ir kai kuriose kitose Europoje šalyse kuriami planai dėl pensijinio amžiaus didinimo. Štai Graikijos vyriausybės šio amžiaus ribą nori didinti nuo 60 iki 63 metų, o Ispanijos valdžia nuo 65 iki 67 metų. Bet tokiems planams pasipriešino šių šalių profsąjungos - Graikijoje ir Ispanijoje jau prasidėjo masiniai streikai.
Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad neva pensijinio amžiaus didinimas neišvengiamas, reikia siekti europinių standartų. Tačiau išsamiau pasidomėjus, aiškėja, kad tokie teiginiai klaidingi. Taip, kai kuriose Europos valstybėse pensijinio amžius riba didesnė nei Lietuvoje - Danijoje siekia 65-erius metus, o Švedijoje – 66-erius metus. Bet daugelyje šalių padėtis kitokia - pensijinio amžiaus riba Prancūzijoje yra 60 metų, Maltoje - 61 metai, Čekijoje - 61,5, Slovėnijoje - 62 metai. Tad nereikėtų klaidinti piliečių, nes tiesa vis vien anksčiau ar vėliau išaiškėja.
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
|
Puslapis 1 iš 8 |