2009-ieji metai Lietuvos istorijoje bus minimi kaip didžiulės emigracijos metai. Emigracijos mąstai išaugo kelis kartus. Iš aštrios krizės krečiamos šalies daug žmonių išvyksta į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją ir kitus kraštus. Tarp emigrantų didelę dalį sudaro jaunimas nuo 18 iki 30 metų. O Lietuvoje net ir kai kurie dirbantys žmones negauna atlyginimų ar gauna tik dalį teisėtai uždirbtų lėšų. Štai Pakruojo autobusų parko vairuotojai jau kelis mėnesius negauna algų. Kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose medikai gauna tik dalį algos, įsiskolinimai vis didėja. Ekonominis sąstingis palietė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Daugumos žmonių pajamos siekia nuo 600 iki 1200 litų per mėnesį, taigi pragyventi, gaunant tokias pajamas, labai sudėtinga. O nuo Naujųjų metų net 10-čia centų kils elektros kainos, mažės pensijos ir kitos socialinės išmokos, didės bedarbystė. Žodžiu, 2010-ieji metai bus tikras išbandymas mūsų kraštui.
Mitai ir įvairūs dirbtiniai skandalai jau nebeužslopina visuomenės pasipiktinimo oligarchine santvarka. Į lapkričio 28 dieną Jungtinio demokratinio judėjimo organizuotą mitingą Kaune susirinko apie 5 tūkstančius žmonių. Neabejingi piliečiai vis aktyviau jungiasi į įvairių pilietinių judėjimų gretas, aktyviau dalyvauja mitinguose ir piketuose.
Prienų rajonas vis dažniau minimas kaip vieta, kurioje klesti korupcija ir nepotizmas. Vietos žemėtvarkos pareigūnai užgrobė daug vertingų žemės sklypų, miško plotų. Juos dangsto kai kurie savivaldybės pareigūnai ir korumpuoti politikai iš Vilniaus. Žemės grobimas pasižymi kaip gerai suplanuota ir agresyvi veikla, nenusileidžianti Rusijoje klestinčių “juodųjų reiderių” metodams. Prieniškiai savo rajoną vis dažniau vadina “Tvin Pykso miesteliu” (pagal kadaise rodyto populiaraus amerikiečių serialo “Tvin Pykso miestelis” pavadinimą). Kai kurie Lietuvos rajonai dar nepriklausomybės pradžioje buvo užvaldyti kriminalinius veikėjus ir korumpuotus vietos valdininkus bei politikus sujungusių klanų. Taip atsitiko ir kai kuriuose Žemaitijos rajonuose - Kelmėje, Tauragėje, Pagėgiuose, Raseiniuose, Telšiuose.
1990-1994 metais Kelmėje klestėjo korumpuotus vietos valdžios veikėjus, policijos vadovus ir "Mumino" gaujos lyderius suvienijęs klanas. Šio klano lyderiai organizavo reketą: rinko duokles iš vietos verslininkų, organizavo spirito kontrabandos ir alkoholio falsifikavimo verslą, neteisėtais būdais užvaldė kai kuriuos tvenkinius ir vertingus žemės sklypus. Prieš klanui trukdžiusius asmenis imtasi smurto. Padegti jų namai, automobiliai, keli asmenys nužudyti. Vietos gyventojai jau ėmė ir Kelmę vadinti lietuviškuoju “Tvin Pyksu”. Tik 1994 metų pabaigoje sulaikius pagrindinius šio klano vadeivas, kelmiečiai lengviau atsikvėpė. Panašūs klanai įsigalėjo ir Tauragėje, Pagėgiuose, Raseiniuose. Telšius 1990-2000 metais valdė brutali “šilinių” gauja ir su ja susiję korumpuoti pareigūnai. Tik 2000 metais po Vytauto Grigaravičiaus ir kitų pareigūnų iš Vilniaus organizuotos “šilinių” sulaikymo operacijos Telšiai buvo išlaisvinti iš klastingų nusikaltėlių gniaužtų..
Visi regionuose įsigalėję klanai yra artimai susiję su korumpuotais centrinės valdžios pareigūnais, turi daug rėmėjų įtakingų valdininkų ir Seimo narių tarpe. Kai kas teigia, kad šios kadencijos Seimas yra pats prasčiausias per visą atkurtos Lietuvos valstybės laikotarpį. Akivaizdu, kad šis Seimas labai susiskaldęs, bet vis tik jis skaidresnis nei kai kurie ankstesni parlamentai. Labiausiai kriminalizuoti buvo 1992-1996 metų ir 2004-2008 metų kadencijų Seimai. 1992 metų pabaigoje LDDP laimėjo rinkimus į Seimą ir per metus sukūrė visą kriminalinės valdžios piramidę. Bet tai buvo bendra pokomunistinių šalių tendencija. 1992 metais Gruzijoje kriminalinės jėgos nuvertė Zviado Gamsachurdijos vyriausybę ir įsigalėjo ilgam – valdė net iki 2003 metų “rožių revoliucijos”. Armėnijos prezidentas Levonas Ter- Petrosianas 1993-1994 metais ėmėsi represijų peš pagrindinę opozicinę Dašnakų partiją, ją uždraudė, o daug šios partijos narių buvo įkalinti. Slovakijoje klestėjo žiaurus ir korumpuotas V.Mečiaro režimas. Skirtumas tarp 1992-1996 ir 2004-2008 Lietuvos Seimų toks, kad pirmajam didelę įtaką turėjo dar tik besiformuojančios oligarchų grupuotės ir galingos kriminalinės gaujos, o 2004-2008 metų Seimą jau iš esmės valdė susiformavę oligarchų klanai, valdantys monopolijas. Šiame Seime yra nemažai sąžiningų ir aktyvių politikų, bet į Seimą patekę oligarchai ir įvairių šešėlinių klanų statytiniai sabotuoja piliečiams naudingų įstatymų priėmimą.
Lietuvos partijos nėra identiškos. Jų veikloje pastebima nemažai skirtingų bruožų. Bet partijos turi ir vieną visas jas apjungiantį bruožą. Visose partijose egzistuoja tam tikros šešėlinės grupuotės, tarsi slaptosios ložės. Jos užsiima korupcine veikla, įvairiomis intrigomis, stengiasi įgauti kuo daugiau įtakos ir politiką panaudoja savo verslo struktūrų protegavimui, iš to pelnosi. Būtent pernelyg artimi politikų ir oligarchinio verslo ryšiai skatina kriminalizacijos tendencijas.
Kriminalizacija yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Įvairios šešėlinės grupuotės, įsigalėjusios politinėje sferoje, teismuose, savivaldoje yra pagrindinė mūsų šalies pažangos kliūtis. Oligarchija yra aukščiausia organizuoto nusikalstamumo forma. Jai įsigalėjus, demokratija apribojama, o ekonomikoje įsigali monopolijos. Teisėsaugai didžiulę įtaką turi oligarchai ir su jais susiję kriminaliniai klanai. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kai kurios kitos Rytų ir Vidurio Europos valstybės. Britų žurnalistas Miša Glenis 2008 metais išleido knygą “Pasaulinė mafija”. Jo teigimu, pasaulyje apie 20 procentų verslo struktūrų yra užvaldę kriminaliniai sindikatai, o kai kuriose šalyse padėtis gerokai prastesnė - kriminalinės struktūros čia valdo 40-50 procentų verslo.
Labai svarbu į dabartine problemas pažvelgti ir platesniu žvilgsniu. Lietuvos valstybės ir kultūros raidą išsamiai nagrinėja kultūrologai Darius Kuolys, Algirdas Patackas, Vladas Sirutavičius. Algirdo Patacko teigimu, būtent savitos kultūros išlaikymas padėtų mūsų tautai išlaikyti stiprybę ir atsispirti plintančios vartotojiškos kultūros bangai. “Lietuviškosios istorinės geopolitikos lemtinga duotybė yra jos buvimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII-XV amžiuose Lietuvos valdovams teko kautis tiek prieš Rytų, tiek prieš Vakarų kaimynus. Iš kur šitiek gyvybinės energijos nedidelei tautai? Rusų mastytojas Levas Gumiliovas į istoriją įvedė pasionariškumo terminą, kai etnosas, išlaikęs laikiną išbandymą, įgauna pažadintos gyvybinė energijos perteklių”, - teigia A.Patackas.
Ar artimiausiais metais Lietuvoje įvyks teigiamas lūžis ir pavyks pakilti iš ekonomikos nuosmukio bei pažaboti klestinčią korupciją? Tai esminis šiandienos klausimas. Kai kuriose kaimyninėse šalyse padėtis kur kas geresnė. Estijoje jau jaučiami pažangos ženklai. Korupcija šioje šalyje jau keleri metai ženkliai mažėja, o ekonomikos stabilumą padeda palaikyti sukauptos valstybės biudžeto rezervo lėšos. Lenkijos BVP spalio mėnesį augo 1,7 procento. Tad kaimyninė Lenkija pasižymi kaip vienintelė Europos valstybė, kurioje antrąjį šių metų pusmetį fiksuojamas BVP augimas. Tiesa, nedarbas šioje šalyje praėjusį metų lapkritį siekė 8,6 procento o dabar jau siekia 11 procentų. Lietuvos ekspertų prognozės kol kas nėra džiuginančios. Tačiau aklai remtis vien prognozėmis neverta. Daug kas priklausys nuo to, ar bus pagaliau imtasi esminių priemonių korupcijos plėtrai pažaboti. Nes vien pažabojus korupciją, valstybės biudžetas gali kasmet pasipildyti 2-3 milijardais litų. O kylanti piliečių aktyvumo banga nuteikia optimistiškai – žmonės pasiryžę ginti savo valstybę.
Nuotraukoje: visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis
2009.12.02
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
