Dar sausio 26 dieną prokurorai panaikino pagrindinius kaltinimus garsiojoje pedofilijos byloje figūruojančiam verslininkui, vienam iš Darbo partijos įkūrėjų A.Ūsui. Po šios nutarties A.Ūsui panaikinami kaltinimai prievartavimu, išlieka tik kaltinimai dalyvavus D.Kedžio dukrelės tvirkinime, o už tai taikomos tik simbolinės bausmės - lygtinis įkalinimas ar piniginės baudos. Pedofilijos byloje įvyko kritinis lūžis - stengiamasi išsukti nuo atsakomybės tiek A.Ūsą, tiek jo bendrininkę L.Stankūnaitę, toliau vyksta prieš Drąsiaus Kedžio artimuosius Venckus nukreipta arši šmeižto kampanija. Nors tai jau per daug nestebina: 2005 - 2009 metais su “valstybininkais“ susiję atsakingi prokurorai kartu su korumpuotais VSD pareigūnais persekiojo disidentą A.Petrusevičių, persekiojo politinius pabėgėlius iš Čečėnijos, organizavo jiems neįtikusių žurnalistų sekimą ir jų telefoninių pokalbių pasiklausymą, beveik netyrė “Draugystės” aferos, “Alytaus tekstilės“ aferos ir kitų rezonansinių bylų. Kalbėti apie generalinio prokuroro A.Valantino nepriklausomumą tiesiog beprasmiška - juk generalinio prokuroro kandidatūrą parinko A.Pocius ir kiti “valstybininkų“ klano nariai. Tad ar verta stebėtis, kad priimami su “valstybininkais“ artimai susijusiam A.Ūsui palankūs sprendimai.
Šias aktualijas komentuoja ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių partijos frakcijos Seime narys Saulius Stoma: “Sužinojus netikėtą posūkį pedofilijos byloje, man kyla esminis klausimas – kas daro tokį stiprų poveikį Generalinei prokuratūrai, kad ji elgiasi taip neadekvačiai?“ Šio Seimo nario teigimu, Kedžio dukrelės prievartavimo byla yra tarsi lakmuso popierėlis, rodantis, kaip veikia visa teisėsaugos sistema. Kalbėdamas apie galimus aštrios problemos sprendimo būdus, S.Stoma sakė: „Situacija sudėtinga. Piktinama visuomenė, piktinami visi tie, kurie tikisi teisingumo ir ginamos tamsios jėgos. Vienintelė išeitis, siekiant išsiaiškinti tiesą, būtų laikinosios parlamentinės Seimo komisijos dėl galimo pedofilijos tinklo įtakos valstybės institucijoms, sudarymas.“
Tuo metu, kai verda aistros dėl skandalingos pedofilijos bylos, Lietuvoje klostosi sunki ekonominė padėtis. Bedarbystės lygis vis kyla, bedarbiais šiuo metu jau yra 13,2 procentų Lietuvos gyventojų. Prognozuojama, kad jau balandžio mėnesį bedarbystės lygis perkops 15 procentų ribą. Kai kuriuose rajonuose nedarbo lygis itin didelis. Druskininkų rajone siekia 17,3 procento, Ignalinos rajone - 16,7 procento, Mažeikių ir Akmenės rajonuose - po 16,2 procentų, Panevėžio mieste - 15,8 procentų. Mažiausias nedarbo lygis yra Neringos savivaldybėje - 4,3 procento, Elektrėnų (7,2) bei Birštono (8,4) savivaldybėse.
Spaudos padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos panaikintos PVM lengvatos spaudai ir šis mokestis staiga pakilo nuo 5 iki 19 procentų, o nuo 2009 rugsėjo 1 dienos iki 21 procento. Nors Seimo nariai A.Sacharukas ir D.Meiželytė – Svilienė gruodžio mėnesį pateikė įstatymo projektą dėl PVM mokesčių lengvatų spaudai. Tačiau šio įstatymo projekto svarstymas vis atidedamas. Ypač sudėtingoje padėtyje atsisūrė kultūrinė, krikščioniška spauda. Dar gerai, kad kaimyninėje Lenkijoje yra palankesnės sąlygos, ir kaimyninės šalies spaustuvėse jau spausdinama didžioji dalis Suvalkijos, Dzūkijos laikraščių, didelė dalis Kaune ir Vilniuje leidžiamų laikraščių ir žurnalų. Tad lėšos iš Lietuvos keliauja į Lenkiją, šios šalies spaustuvės dirba pilnu pajėgumu, o mūsų šalies spaustuvės bankrutuoja arba atleidžia didelę dalį darbuotojų. Štai dar pereitų metų gruodį Kaune bankrutavo viena spaustuvė, darbą prarado 300 žmonių. Prie bankroto artėja ir viena stambi Vilniaus spaustuvė, kol kas atleista beveik pusė šios įmonės darbuotojų.
Europos Sąjungos šalyse ekonominė padėtis skirtinga. Kai kuriose šalyse regimi ekonomikos atsigavimo ženklai, kai kuriose tokių ženklų dar nematyti ar krizė tik gilėja. Ir žvelgiant į ES šalių gyventojų pajamas, padėtis labai skirtinga. Lietuvos gyventojų pajamos yra vienos žemiausių Europos sąjungoje, kartu su Latvija ir Bulgarija esame tarp trijų skurdžiausių Europos valstybių.
Tiesa, Bulgarijoje didelės dalies vietos gyventojų dar šiek tiek žemesnės nei Lietuvoje. Didelės dalies Bulgarijos piliečių pajamos siekia nuo 150 iki 300 eurų per mėnesį. Lietuvoje minimalus atlygimas yra 670 litų (beveik 200 eurų), o daugelio žmonių pajamos tesiekia nuo 200 iki 400 eurų per mėnesį. Kipre minimalus atlyginimas siekia 700 eurų, o didelės dalies žmonių pajamos siekia nuo 700 iki 1300 eurų per mėnesį. Graikijoje minimalus atlyginimas siekia 800 eurų, o dideles dalies vietos gyventojų pajamos - nuo 800 iki 1500 eurų per mėnesį. Prancūzijoje minimali alga-1000 eurų, daug šios valstybės gyventojų gauna nuo 1200 iki 2300 eurų siekiančias mėnesines pajamas. Airijoje minimali alga didesnė -1400 eurų, o didelės dalies šios šalies gyventojų pajamos-nuo 1500 iki 2500 eurų per mėnesį. Svarbu pastebėti ir tai, kad kai kurie maisto produktai Kipre, Graikijoje, Prancūzijos ar Airijos provincijos regionuose tik 20 - 30 procentų brangesni nei Lietuvoje, yra daug įvairių maisto prekių, kurių kainos tokios pat, kaip Lietuvoje. Daugelio senųjų ES šalių ir Lietuvos kuro kainos jau vienodos, o Ispanijoje kuras kur kas pigesnis, nei Lietuvoje.
Lietuvoje regimi akivaizdūs konstitucinės krizės ženklai. Pažeidžiami mažiausiai keli esminiai Lietuvos Konstitucijos straipsniai. Pradedant nuo 1 Konstitucijos straipsnio (Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika). Taip, Lietuvoje egzistuoja dalinė spaudos laisvė, žodžio laisvė. Tačiau už laisvą žodį gali būti žiauriai keršijama (Uspaskicho grupuotės persekiotos buvusios “Krekenavos agrofirmos“ darbuotojos D.Budrevičienės, šiuo metu įtakingų nusikaltėlių persekiojamos teisėjos N.Venckienės pavyzdžiai). Kokia demokratija, jei atvirai nebaudžiami veikia pedofilai, jei iš esmės netiriamos didžiulės aferos (EBSW, “Draugystės“ ir kitos ), jei su aferistų klanais susiję korumpuoti saugumo pareigūnai kelerius metus niekieno netrukdomi sekė žurnalistus.
Tai jau ne demokratijos, o anarchijos ir kleptokratijos požymiai. Konstitucijos 5 straipsnyje sakoma - Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valstybės įstaigos tarnauja žmonėms. Bet Lietuvoje paplitęs sąžiningų valstybės pareigūnų, teisėjų persekiojimas, žurnalistų sekimas leidžia suabejoti šio Konstitucijos straipsnio galiojimu valstybėje. Akivaizdžiai pažeidžiami ir kai kurie kiti Konstitucijos straipsniai.
Dabartinė vyriausybė priėjo aiškiai apibrėžtą rubikoną. Taip, ši vyriausybė gerokai skiriasi nuo G.Kirkilo vyriausybės, tiek tuo, kad ši vyriausybė gerokai profesionalesnė, tiek tuo, kad G.Kirkilo vyriausybė buvo iš esmės korupcinė, valdoma šešėlinių klanų, ko negalima pasakyti apie dabartinę vyriausybę. Tačiau jei nebus atsikratyta abejotinu elgesiu ir neskaidria veikla garsėjančiais ministrais - tokiais kaip A.Čaplikas, R.Vilkaitis, A.Kazlauskas, G.Steponavičius, vyriausybės darbui iškils didelis pavojus. Normalus vyriausybės darbas bus įmanomas tik tuo atveju, jeigu iš jos bus pašalinti abejotinos reputacijos vyriausybės nariai. Tie, kurie inicijuoja įvairias mūsų krašto piliečiams žalingas reformas, kurie nuolaidžiauja savo pavaldinių korupcinei veiklai ir net tikėtina, jog patys yra susiję su korupcinių sandėrių organizavimu. Švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos reformos veda ne link pažangos, bet griauna aukštojo mokslo sistemos ir sveikatos apsaugos sistemos pamatus, faktiškai tokių žalingų reformų vykdymas yra sabotažas. Nes jei būtų galutinai įgyvendinti reformų planai ir piliečiams toliau tektų mokėti didžiules (nuo 6 iki 16 tūkstančių litų už metus) sumas už aukštąjį mokslą, o dalis rajoninių ligoninių būtų reorganizuotos ir faktiškai virstų ambulatorijomis, vykti bent kiek rimtesnės medicininės pagalbos tektų po 70 - 100 kilometrų. Tada piliečiai gali paklausti, kam mums tokia valstybė, kurioje klesti išnaudotojai, kurioje viskas daroma paprasto žmogaus nenaudai.
Mūsų krašte labai svarbūs ir teisingumo bei politinės valios klausimai. Šiuo metu Lietuvoje reikia tvirtos rankos nubausti apsivogusius ministrus, aferistų klanus. Tam reikia ir įstatymų pakeitimo. Griežtos bausmės padėtų sutramdyti tiek didžiosios korupcijos architektus, tiek agresyvius ir pavojingus eilinius nusikaltėlius. Kai kuriose klestinčiose demokratinėse šalyse už korupciją, už valstybinio turto grobstymą, už prekybą narkotikais, už prekybą žmonėmis gresia itin griežtos bausmės, siekiančios iki 30 metų kalėjimo ar net įkalinimu iki gyvos galvos. Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Singapūre, Pietų Korėjoje ir kitose klestinčiose valstybėse kovoje prieš korupcija ir organizuotus klanus imamasi griežtų priemonių - ilgų įkalinimo bausmių, besąlyginės neteisėtais būdais pralobusių veikėjų turto konfiskacijos ir tai yra efektyvios priemonės. Štai galime palyginti Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje už prekybą žmonėmis skiriamas bausmes. Lietuvoje šio visuomenei pavojingo verslo organizatoriai dažnai baudžiami 4 - 5 metų įkalinimo bausmėmis, tuo tarpu Didžioje Britanijoje už tokius nusikaltimus dažnai skiriamos 18 - 22 metų įkalinimo bausmės. Taigi bausmės dydis faktiškai skiriasi keturis kartus.
Gerai, kad jau retai bevartojami bolševikinai terminai, skirstant Lietuvą į “runkelius” ir “elitą”. Nors drąsiai galima teigti, kad yra dvi Lietuvos - viena oligarchų Lietuva, meluojanti ir sukčiaujanti Lietuva ir kita - dirbanti, kurianti, besimokanti Lietuva. Mūsų krašte per du dešimtmečius išsikerojusi korupcija ir didžiulė turtinė nelygybė sukelia dideles grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui. Luominė visuomenė ir to pasekmėje susiformavusi butaforinė valstybė, kurioje visus esminius sprendimus nulemdavo aukščiausio luomo - oligarchų klasės viršūnės - monopolinio kapitalizmo rykliai, Lietuvoje buvo tikras pažangos stabdys. Mūsų krašte įsigalėjusios oligarchų klasės ir jos centrinės ašies – “valstybininkų“ klano pagrindą sudaro daugiausia iš komunistinės nomenklatūros ir KGB gretų kilę žmonės. Jie disponuoja dideliais ryšiais ir valdo neteisėtais būdais įgytus didžiulius turtus. Tuo tarpu dauguma Lietuvos žmonių gyvena kukliai, vis daugėja skurstančiųjų, realiai jau apie 30 procentų šalies piliečių gyvena žemiau skurdo ribos.
Gintaro Visocko nuotraukoje: Slaptai.lt ir "XXI amžiaus" politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis.
2010.02.02
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
