Vasario 16-ają pilietiškumo egzaminą laiko visi - tiek politikai, tiek pilietinių judėjimų, profsąjungų vadovai, žiniasklaidos priemonių darbuotojai. Vasario 16-ąją atidžiau vertiname ir valstybės tarnyboje, atsakinguose postuose dirbančių žmonių triūsą, atskiriame pelus nuo grūdų. Nors viešojoje erdvėje dažnai bandoma viską suvelti, regime daug užsakomųjų televizijos laidų straipsnių, tačiau kažin ar kas galėtų pateikti didesnių pretenzijų, pavyzdžiui, V.Landsbergiui, A.Stancikienei, K.Uokai, R.Kupčinskui, N.Puteikiui ar A.Kašėtai. Ir kažin ar rasime daug žmonių, kurie patriotiškais politikais pavadintų B.Bradauską, J.Jagminą ar A.Pekeliūną. Per atkurtos Lietuvos valstybės egzistavimo periodą jau įsitikinome, kurie politikai tarnauja tautai, o kurie - nuožmiems korumpuotiems klanams.
Sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko kritimą lėmė Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžioje Valstybinėje ligonių kasoje Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamas tyrimas. Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose žinybose vasario 9 - 10 dienomis buvo atliekamos kruopščios kratos. Tad Seimo vadovė I.Degutienė pagrįstai pasiūlė ministrui atsistatydinti, prisiimant atsakomybę už jam pavaldžiose žinybose vykstančias negeroves. Ligonių kasose jau daugelį metų sudaromi abejotino skaidrumo sandėriai, tad teisėsaugos tyrimas gal pagaliau atskleis tiesą.
Šiaulių apygardos prokuratūros darbuotojas A.Karpalovas praėjusią savaitę atnaujino garsiąją „Samanėlės“ bylą. Šioje byloje figūruoja ir atleisto generalinio prokuroro A.Valantino sesuo A.Jokšienė. Praėjusių metų pabaigoje ši byla buvo nutraukta. Aiškėja ir tiesa, kad sąžiningi policijos pareigūnai dar garsiosios pedofilijos bylos tyrimo pradžioje ketino imtis ryžtingo tyrimo, tačiau sekti įtariamus pedofilus uždraudė korumpuoti prokurorai ir jau pašalinti atsakingi VSD pareigūnai.
Bandymai niekinti tarpukario Lietuvą ar visaip žeminti pokario partizanus yra naivių arba sąmoningai mūsų valstybę žeminančių jėgų veikla. Galime konstatuoti, kad kai kuriuose spaudos leidiniuose ir televizijos laidose vyrauja antivalstybinės bei antivakarietiškos kryptys. Tokios nuotaikos stebimos ir kai kurių mokslininkų tarpe. Tarpukario laikais (1919-1940 metais) dar nebuvo sukurta gerovės valstybė, daug žmonių gyveno skurdžiai, bet egzistavo kur kas teisingesnė teisminė valdžia, ir tokios korupcijos kaip šiuo metu Lietuvoje tikrai nebuvo. Ir vertybine prasme anuomet situacija buvo geresnė.
Štai anuomet, tarpukaryje, apsivogęs Lietuvos pašto vadovas A.Sruoga buvo griežtai nubaustas 15 metų įkalinimo bausme. O pokario partizanų žeminimas turėtų būti ne tik įvertintas, bet ir griežtai baudžiamas. Tiesiog nesuprantama, kam tarnauja aukštas valstybės pareigūnas, teigiantis, kad Lietuvoje neturi būti griežtinamos bausmes? Juk Lietuvoje tik baudomis ir lygtinėmis bausmėmis dažniausiai teisiami po 2 - 3 milijonus litų iš PVM aferų pagrobę asmenys. Daugelyje užsienio šalių už tai jiems grėstų 10 - 15 metų kalėjimo bausmės. Švelnios bausmės taikomos ir narkotikų prekeiviams, kyšininkams. O tai, kad ketinama įvesti tvarką, esą Vilniuje mitingai būtų leidžiami tik vienoje vietoje - prie Sporto rūmų, yra tiesiog apgailėtinas bandymas ženkliai apriboti demokratines piliečių teises.
Lietuvoje tebevyksta ir informaciniai karai. Bandoma tolti nuo esmės, į viešąją erdvę išmetant tam tikrus „perliukus“ - apie po egzotiškus kraštus klaidžiojančius Seimo narius ar politikų meilužes. Ir jei tokios temos ima dominuoti, tai kyla klausimas - kam tai naudinga? Pagrindinis Lietuvos problemų šaltinis yra tai, kad mūsų krašte didelę įtaką įgavo oligarchijos atstovai. Įtakingas oligarchų sluoksnis per su dešimtmečius įsitvirtino ir dabar bando primesti savo valią šalies piliečiams.
Tai išnaudotojų klasė, gyvenanti daugumos Lietuvos žmonių sąskaita. Jie iškilo, besiremdami kriminaliniais metodais - korupcija, kontrabanda, valstybinio turto grobstymu. Jų valdomos monopolinio kapitalizmo struktūros - stambios energetinės korporacijos, įvairūs koncernai, besinaudojantys išskirtine padėtimi, lupantys iš žmonių devynis kailius. Kai kurių lietuvių atlyginimai ar pensijos tesiekia 600 - 830 litų, o mokesčiams žiemos metu dažnai turi pakloti 500 - 600 litų, o kartais net dar didesnes suma. Juk Lietuvoje labai brangi elektra, vanduo, o dar prigalvota visokių papildomų „pagalvės“ mokesčių, po 20-30 litų nuo buto. Briuselyje, kur žmonių pajamos daug didesnės nei Lietuvoje, elektra pigesnė. Oligarchai priešinasi pažangioms permainoms, susijusioms su pastangomis keisti teismų sistemą, įvedant prisiekusiųjų teismą, tobulinti mokesčių sistemą.
Dažnai bandoma viską suversti laisvosios rinkos bei kapitalizmo dėsniams. Bet kokia čia rinka, jei daugelis žmonių jau vos suduria galą su galu, o įtakingi magnatai klesti, jų mėnesio pajamos siekia net 2 - 3 milijonus litų ar dar daugiau?
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis.
2010.02.15
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
