Politinės intrigos

Politika Lietuvoje ir pasaulyje

Marko Solonino versija: Didysis Tėvynės karas prasidėjo tik 1943-aisiais metais

soloninas_jegelevicius Tikriausiai šiandien Lietuvoje mažai tokių, kurie nebūtų girdėję Viktoro Suvorovo pavardės, kurie nebūtų skaitę nė vienos į Vakarus pabėgusio šio Rusijos žvalgybininko knygos apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, Josifo Stalino “keistą” elgesį agresijos išvakarėse ar lemtingas Berlyno klaidas. Viktoro Suvorovo knygos “Ledlaužis”, “Diena M” ar “Trečioji Respublika” iki šiol populiarios Lietuvoje, noriai skaitomis, cituojamos. V.Suvorovo versija, esą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Hitlerio armija buvo kur kas silpnesnė už sovietų armiją, esą Hitleris nebuvo pasiruošęs karui su Kremliui, esą fašistinė Vokietija 1941-ųjų birželio 22-ąją pirmoji užpuolė SSRS tik todėl, kad siekė išvengti laukiamo Stalino smūgio, - negalėjo neįsiminti.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)

Skaityti toliau...

200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 4 )

Julija Latynina Politinės intrigos

latynina_1 Iš E. Kokoity interviu IA “Interfaks“: “P. Osetija pasilieka sau teisę smogti Gruzijos miestams. Mes turime galimybę juos pasiekti“ . Bet kuom gi pasieks P. Osetijos savigynos pajėgos Gruzijos miestus ? Internete pasirodo informacijos apie P. Osetijos turimą ginkluotę : 87 vienetai T-80, 90 vienetų - BMP-1 ir BMP-2, BTR - 70 ir BTR - 80 – 23 vienetai , artilerinės sistemos “Grad“, apie 200 nešiojamų zenitinių kompleksų “Igla“, daugiau negu 200 valdomų prieštankinių raketų PTUR ir kt. Jeigu tikėti šiais duomenimis, tai P.Osetija skaičiuojant vienam gyventojui yra labiausiai militarizuota teritorija pasaulyje. Tačiau jokių sunkiosios technikos pėdsakų P. Osetijos pajėgų veiksmuose nesimato. Cchinvalio gynėjai taip pat pasakoja, kad jokios sunkiosios ginkluotės jie neturėjo. Savigynos pajėgų kariai buvo ginkluoti tik automatais, kuriuos išmetė kur papuola , bėgdami nuo Gruzijos armijos. P. Osetijos savanoriai buvo priversti paslėpti savo uniformas, nes neturėjo su kuo pasipriešinti gruzinams.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)

Skaityti toliau...

200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 3 )

Julija Latynina Politinės intrigos

latynina_1 Prieš pat karą Gruzija savo anklave tarp Džaavos ir Cchinvalio pastatė apie 20 objektų. Prokremlietiško leidinio “Komsolskaja pravda” žurnalistas Dmitrijus Stešinas savo reportaže rašė: “Mane stebina gruzinų kaimai – nauji visuomeniniai pastatai iš plieno ir tonuoto stiklo, kinoteatras su šokių sale, nauja vaistinė, viešbutis. Blizganti “Lukoilo” degalinė, sporto aikštelė, padengta plastiko danga, baseinas...“.

Žinoma, augant visai Gruzijos ekonomikai, šie nauji objektai Kurta kaime atrodė kaip Potiomkino kaimai – Pietų Osetijos savigynos pajėgų kovotojas, į rankas gaunantis 5000 rublių, tačiau pasirašantis už 9000 rublių, bėgdavo į Gruzijos pusę. Ten jis gaudavo naują dviejų kambarių butą naujame name ir 500 JAV dolerių atlyginimą. Tačiau įdomiausia tai, kad šis “Potiomkino kaimas“ iš tiesų funkcionavo.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)

Skaityti toliau...

Ten, kur pešasi Lenkija ir Lietuva, visuomet laimi Kremlius

Gintaras Visockas Politinės intrigos

songaila_m Poetas Justinas Marcinkevičius yra apgailestavęs, kad lietuvių kalba šiandien tapusi politikų įkaite, kad lietuvių kalba nūnai begėdiškiausiai prievartaujama, niekinama, o štai svetimvardžiai – išlaisvinami. Lietuvių kalbą ujantiems nesąžiningiems politikams patarnauja ir žymūs kalbininkai, ir turtingi verslininkai, sakykim, viešojoje erdvėje žūtbūt kabinantys ne lietuvišką, o anglišką užrašą. Net Lietuvos Vyriausybė kuria įstatymus, kurie lietuvių kalbą stumia į podukros vietą. Net Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai pagal įstatymo raidę privalu ginti lietuvių kalbos interesus, - net ir ji labiau gina svetimas kalbas nei savąją.

Seimo narys Gintaras Songaila – vienas iš nedaugelio mūsų politikų, kurie nuoširdžiai rūpinasi lietuvių kalbos gynimo reikalais. Su parlamentaru Gintaru Songaila apie padėtį, nūnai susiklosčiusią dėl lietuvių kalbos statuso mūsų valstybėje, kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)

Skaityti toliau...

Julija Timošenko nenoriai pripažino savo pralaimėjimą

Giedrius Grabauskas - Karoblis Politinės intrigos

timosenko_ pirstas Ukrainoje baigėsi po prezidento rinkimų antrojo turo prasidėjusi sumaištis. Vos tik paaiškėjus rinkimų rezultatams (juos 3,48 procento persvara laimėjo Viktoras Janukovičius), kita kandidatė į prezidento postą dabartinė premjerė Julija Timošenko pareiškė, esą nesutiks su rinkimų rezultatais. Kijeve, Lvove, Odesoje ir dar keliuose miestuose įvyko premjerės šalininkų organizuoti mitingai, kuriuose buvo protestuojama prieš rinkimų rezultatus, teigiama, kad jie suklastoti. Vasario 17 dieną J.Timošenko pateikė ieškinį Ukrainos Aukščiausiam administraciniam teismui. Ieškinyje teigiama, kad J.Timošenko nesitinka su antrojo rinkimų turo rezultatais, atsisako juos pripažinti ir reikalauja pakartotinio balsavimo. Bet vasario 19 dieną Aukščiausiasis administracinis teismas atsisakė svarstyti ieškinį ir pareiškė, kad tai ne šio teismo kompetencija. Tada J.Timošenko pareiškė, kad ji ir toliau laikosi nuomonės, kad rinkimų rezultatai neteisėti, bet nebeskųs rinkimų rezultatų.