Pleiš­tas tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos?

Len­ki­jos tau­tos edu­ka­ci­jos mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gė „Švie­ti­mo vys­ty­mo len­kų ug­do­mą­ja kal­ba ir mo­ky­mo­si len­kų kal­bos kaip da­ly­ko 2009–2011 m. pro­gra­mą“ už­sie­nio ša­ly­se. Pro­gra­mo­je ra­šo­ma, kad JAV gy­ve­na 10 mln., Vo­kie­ti­jo­je – 2 mln., Bra­zi­li­jo­je – 1,8 mln., Pran­cū­zi­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je – po 1 mln., Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je – apie 500 tūkst., o Lie­tu­vo­je ir Ru­si­jo­je – po 300 tūkst. len­kų. Pro­gra­mo­je nu­ro­do­ma, kad len­kų ug­do­mą­ja kal­ba Lie­tu­vo­je yra 121, Če­ki­jo­je – 36, Lat­vi­jo­je – 5 mo­kyk­los, o Uk­rai­no­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je – po 2 mo­kyk­las. Vi­so­se ki­to­se vals­ty­bė­se len­kai ar­ba lan­ko sek­ma­die­ni­nes len­kų kal­bos mo­kyk­las ar­ba mo­ko­si jos kaip da­ly­ko. Tai­gi Lie­tu­va, ku­rio­je gy­ve­na 40 kar­tų ma­žiau len­kų ne­gu JAV, iš­lai­ko di­džiau­sią pa­sau­ly­je len­kiš­kų mo­kyk­lų, ku­rio­se vi­si da­ly­kai dės­to­mi len­kiš­kai, tin­klą.

To­kią iš­va­dą da­ro Sei­mo na­rys Gin­ta­ras Son­gai­la. Jis tei­gia, kad mo­kyk­lų, kur vi­si da­ly­kai bū­tų dės­to­mi tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba, nė­ra ir Len­ki­jo­je. Be to, Len­ki­jos šal­ti­niai nu­ro­do, jog Lie­tu­vos biu­dže­to pro­jek­te 2010 me­tais mo­ki­nio krep­še­lio lė­šos (pa­gal tai – al­gos mo­ky­to­jams, ke­lia­ma kva­li­fi­ka­ci­ja ir pan.) vie­nam mo­ki­niui yra 3310 li­tų. Tau­ti­nėms ma­žu­moms šis krep­še­lis 15 proc. di­des­nis. Tai­gi vie­nam len­kui mo­ki­niui skir­ta 3806 li­tai. Lie­tu­va ski­ria ir va­di­na­mą­sias ap­lin­kos lė­šas, tai yra mo­kyk­lai iš­lai­ky­ti, šil­dy­ti, va­ly­ti. Vie­nam mo­ki­niui vi­du­ti­niš­kai ski­ria­ma 1500 li­tų ap­lin­kos lė­šų. Iš vi­so kiek­vie­nam len­kiš­ko­se mo­kyk­lo­se be­si­mo­kan­čiam vai­kui rei­kė­tų 5306 li­tų per me­tus. Va­di­na­si, vi­siems 15064 moks­lei­viams, be­si­mo­kan­tiems len­kiš­ko­se mo­kyk­lo­se, iš­lai­ky­ti Lie­tu­va per me­tus su­mo­ka 80 mln. li­tų. O jei­gu įskai­čiuo­tu­me mo­kyk­lų, dar­že­lių, ki­tų švie­ti­mo įstai­gų, ku­rio­se ug­do­ma len­kų kal­ba, iš­lai­ky­mą, tai kai­nuo­tų dau­giau nei 80 mln. li­tų. To­kius duo­me­nis pa­tei­kia Vil­niaus kraš­to lie­tu­vių ir len­kų pa­dė­ti­mi be­si­rū­pi­nan­tis G. Son­gai­la, klaus­da­mas, ar ne­nu­ken­čia mo­kyk­los, ku­rio­se dės­to­ma vals­ty­bi­ne (lie­tu­vių) kal­ba? Tai ko ne­ga­li sau leis­ti Vo­kie­ti­ja, JAV ar Len­ki­ja, su­ge­ba at­lik­ti Lie­tu­va. Be­je, Lie­tu­va dar fi­nan­suo­ja ir lie­tu­viš­kas mo­kyk­las Len­ki­jo­je.

Tai­gi Len­ki­ja ne­tu­rė­tų skųs­tis len­kiš­kai kal­ban­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­dė­ti­mi. Ta­čiau nau­ją ug­nį įžie­bė net lap­kri­čio pra­džio­je pri­im­tas kom­pro­mi­si­nis Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas, kad pa­var­dės įra­šas ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis (pa­vyz­džiui, len­kiš­kos pa­var­dės) ki­ta­me pa­so sky­riu­je ne­pri­lygs­ta ofi­cia­liam įra­šui vals­ty­bi­ne kal­ba pa­grin­di­nia­me la­pe. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­drau­džia ga­li­my­bės įra­šy­ti pa­var­dės pa­se ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ir ne­su­gra­ma­tin­ta for­ma, ta­čiau pa­se pri­va­lo iš­lik­ti ir „ofi­cia­lus as­mens ta­pa­ty­bės pa­tvir­ti­ni­mas vals­ty­bi­ne kal­ba“. Toks KT spren­di­mas rei­ka­lau­ja pa­si­reng­ti ne­lie­tu­viš­kų pa­var­džių ra­šy­mui, ku­riam pri­reik­tų apie 20 mi­li­jo­nų li­tų. Duo­me­nų iš­ra­šy­mo cen­tre bei įvai­rio­se ki­to­se įstai­go­se rei­kės įves­ti sim­bo­lius, ku­rių lie­tu­viš­ko­je abė­cė­lė­je nė­ra. Rei­kės pa­keis­ti spaus­din­tu­vus ir įves­ti šiuos sim­bo­lius į kom­piu­te­ri­nę sis­te­mą. Reg­la­men­tuo­jan­čią for­mą pri­im­ti ir nu­sta­ty­ti ob­jek­ty­vius kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos bū­tų lei­džia­ma ra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ir ne­su­gra­ma­tin­ta for­ma, nu­spręs Sei­mas. Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės kal­bos, kaip ir ab­so­liu­čios dau­gu­mos Eu­ro­pos ša­lių vals­ty­bi­nių kal­bų, raš­me­nų pa­grin­das yra lo­ty­niš­ki raš­me­nys.

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius pa­skelb­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą dėl var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo pa­se pa­va­di­no lo­giš­ku, ta­čiau kar­tu pa­žy­mė­jo, kad jis ne­iš­spren­džia vi­sų klau­si­mų Len­ki­jos ir Lie­tu­vos dvi­ša­liuo­se san­ty­kiuo­se. Mi­nist­ras tei­gė ne­at­me­tan­tis ga­li­my­bės, kad at­ei­ty­je Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui vėl ga­li tek­ti spręs­ti as­men­var­džių ra­šy­mo klau­si­mą. „Nė­ra jo­kių pro­ble­mų, jei­gu tai bus vie­nas už­ra­šas ori­gi­na­lo kal­ba lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis“, – vie­na­me iš in­ter­viu sa­kė R. Ši­ma­šius. Jis „iš es­mės tin­ka­mu“ lai­ko Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Čes­lo­vo Stan­ke­vi­čiaus pro­jek­tą, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, kad do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ga­li bū­ti ra­šo­mi ir ki­tos kal­bos lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis. „Ma­nau, kad jis (Č. Stan­ke­vi­čiaus pro­jek­tas) iš es­mės tin­ka­mas. Tai yra prin­ci­pas, kad žmo­gaus pa­var­dė yra jo šei­mos ir jo as­me­ni­nis rei­ka­las, ir kad Lie­tu­vo­je pa­var­des ga­li­ma ra­šy­ti lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis, ir su diak­ri­ti­niais žen­klais, ir su w, q ir x rai­dė­mis“, – sa­kė mi­nist­ras.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Len­ki­jos ne­pri­klau­so­my­bės at­ga­vi­mo me­ti­nių iš­kil­mė­se Lie­tu­vos pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si sklan­džia len­kų kal­ba. Ša­lies va­do­vė len­kė gal­vą prieš ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų did­vy­rius ir pa­brė­žė, kad Lie­tu­va ir Len­ki­ja tu­ri bū­ti vie­nin­gos. „Di­din­ga mū­sų is­to­ri­ja ne kar­tą mo­kė, kad lais­vė – tai ne do­va­na. Dėl jos sun­kiai ko­vė­mės, au­ko­da­mi bran­giau­sia, ką tu­ri­me – sa­vo žmo­nių gy­vy­bes. Šį su­pra­ti­mą šian­dien vai­ni­kuo­ja Lie­tu­vos ir Len­ki­jos stra­te­gi­nė part­ne­rys­tė, ku­rią au­gi­na­me pir­miau­sia mū­sų at­ei­ties kar­toms“, – sa­kė len­kiš­kai D. Gry­baus­kai­tė. Lie­tu­vos pre­zi­den­tė ne­pa­mir­šo pa­mi­nė­ti ir dar­bų, ku­riuos abi vals­ty­bės nu­vei­kė per pas­ta­ruo­sius de­šimt­me­čius, bei po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II, daug nu­vei­ku­sio Len­ki­jos ir Lie­tu­vos la­bui. Ži­nia apie tai, kad Lie­tu­vos va­do­vė len­kiš­ka pra­kal­ba krei­pė­si į Len­ki­jos vi­suo­me­nę, aki­mirks­niu ap­skrie­jo vi­są Len­ki­jos ži­niask­lai­dą, jos žo­džiai skam­bė­jo ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ete­ry­je, Pre­zi­den­tę ci­ta­vo vi­si di­džiau­si kai­my­ni­nės ša­lies nau­jie­nų por­ta­lai. Su Len­ki­jos pre­zi­den­tu Le­chu Kačyns­kiu D. Gry­baus­kai­tė ap­ta­rė įvai­rius klau­si­mus, su­si­ju­sius su len­kų ma­žu­ma, ta­me tar­pe – ir len­kiš­kų pa­var­džių ra­šy­bą.

Ta­čiau Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas ir ge­ra­no­riš­ki, kom­pro­mi­si­niai mū­sų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų žings­niai vis vien pik­ti­na kai ku­riuos len­kų po­li­ti­kus – jie ke­ti­na pa­duo­ti ieš­ki­nį prieš Lie­tu­vą, rei­ka­lau­da­mi įtei­sin­ti len­kiš­ką pa­var­džių ra­šy­bą lie­tu­viš­kuo­se as­mens do­ku­men­tuo­se. To­ną tam da­vė Lie­tu­vos de­le­guo­tas eu­ro­par­la­men­ta­ras, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ly­de­ris Val­de­ma­ras To­ma­šev­skis, dien­raš­čiui „Rzec­zpos­po­li­ta“ tei­gęs: „Tai žen­klas, kad Lie­tu­vo­je trūks­ta ge­ros va­lios šiam klau­si­mui spręs­ti. Be­lie­ka tik ap­gai­les­tau­ti. Da­lis len­kų ke­ti­na ko­vo­ti dėl tei­sės į sa­vo pa­var­dę Eu­ro­pos teis­muo­se. Nie­kas ne­ga­li iš žmo­gaus at­im­ti tei­sės į var­dą ir pa­var­dę“. LLRA ly­de­ris už­si­mi­nė apie ke­ti­ni­mus kreip­tis į Stras­bū­re esan­tį Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą. V. To­ma­šev­skis su lie­tu­viš­ka ži­niask­lai­da ben­drau­ja ne taip no­riai, kaip su len­kiš­ka. Ne švel­niau pa­si­el­gė ir Šal­či­nin­kų ra­jo­no me­ras, Len­ki­jos spau­dai pa­reikš­da­mas esą Lie­tu­vo­je už in­ter­viu da­vi­mą už­sie­nio kal­ba ga­li­ma gau­ti bau­dą. Taip Lie­tu­va pri­ly­gin­ta kaž­ko­kiam na­cio­na­lis­ti­niam re­ži­mui. Tai gry­nas šmeiž­tas. Aki­vaiz­du, kad me­ras se­ka kry­žiaus žy­gį Lie­tu­vai pa­skel­bu­sio ir Briu­se­ly­je tę­sian­čio V. To­ma­šev­skio pė­do­mis.

Lie­tu­vos KT spren­di­mas kai ku­riuo­se Len­ki­jos sluoks­niuo­se ir­gi su­kė­lė nei­gia­mą re­ak­ci­ją. Įta­kin­ga­sis len­kų dien­raš­tis „Rzec­zpos­po­li­ta“ tei­gė, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė jau sa­vo pri­gim­ti­mi yra ne­pa­lan­ki ki­ta­tau­čiams. Ne­pa­lan­ki tiek, kad ne­pri­ta­ria pa­var­dėms, ku­rių rai­džių nė­ra lie­tu­viš­ko­je abė­cė­lė­je. „Tai liūd­na ži­nia ne tik Lie­tu­vos len­kams, nors pa­var­džių ra­šy­ba jiems ke­lia ma­žiau ne­ri­mo ne­gu len­kų švie­ti­mas ir že­mės grą­ži­ni­mas. Tai ke­lią ne­ri­mą taip pat Len­ki­jos len­kams, po­li­ti­kams ir pub­li­cis­tams, ku­rie ti­kė­jo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos part­ne­rys­te. Ke­lio­li­ka me­tų, ne­pai­sy­da­mi nie­ko, ti­kė­jo­me Lie­tu­vos po­li­ti­kų pa­ža­dais – pra­de­dant pre­zi­den­tais, prem­je­rais ir bai­giant Lie­tu­vos Sei­mo na­riais, kad grei­tai len­kiš­kos pa­var­dės bus ra­šo­mos len­kiš­kai, kad tai jo­kia pro­ble­ma, ku­rią blo­kuo­ja koks nors val­di­nin­kas ar­ba tech­ni­niai sun­ku­mai“, – tuoj po KT nu­tar­ties ra­šė „Rzec­zpos­po­li­ta“. Anot dien­raš­čio, to­kius pa­ža­dus skel­bė ir nau­jo­ji pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė, ku­ri po ke­le­rių me­tų dar­bo Briu­se­ly­je yra ma­žu­mų ži­no­vė ir ša­li­nin­kė.

„Ke­lio­li­ka me­tų tru­ko, kol ga­liau­siai ga­vo­me at­sa­ky­mą iš Lie­tu­vos mums svar­biu klau­si­mu. Jis nei­gia­mas. Tik­riau­siai pa­si­keis ir Len­ki­jos po­žiū­ris į Lie­tu­vą, nes kas pa­no­rės lauk­ti dar ke­lio­li­ka me­tų, kad vėl iš­girs­tu­me pa­na­šų nuosp­ren­dį net­gi tuo at­ve­ju, jei­gu iš Lie­tu­vos po­li­ti­kų gir­dė­tu­me šim­tus už­tik­ri­ni­mų dėl stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės ir tūks­tan­čius pa­ža­dų dėl Vil­niaus kraš­to len­kų“, – dū­sa­vo „Rzec­zpos­po­li­ta“.

Dar stip­riau kal­ti­ni­mus Lie­tu­vai iš­sa­kė len­kų eu­ro­par­la­men­ta­ras Ja­nu­šas Voj­ce­chov­skis (Ja­nusz Woj­cie­chow­ski). Sa­vo in­ter­ne­to die­no­raš­ty­je jis tei­gia, kad juo­kai bai­gė­si ir rei­kia ata­kuo­ti Lie­tu­vą vi­suo­se įma­no­muo­se tarp­tau­ti­niuo­se su­si­ti­ki­muo­se. Pa­sak opo­zi­ci­nės „Įsta­ty­mo ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos na­rio, Lie­tu­vos val­džia tie­siog šai­po­si iš len­kų, tad ata­kos vie­ta tu­ri tap­ti Eu­ro­pos Par­la­men­tas. „Lie­tu­va tu­ri iš­girs­ti griež­tą kal­ti­ni­mą, kad lau­žo tarp­tau­ti­nius įsta­ty­mus, kad lau­žo žmo­gaus tei­sių stan­dar­tus, kad sa­vo el­ge­siu ban­do pa­kirs­ti pa­ma­tus, ant ku­rių lai­ko­si ES. Ir te­gul Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­kal­ba ne­są­mo­nių, kad kal­ti­ni­mai Lie­tu­vai tar­nau­ja Ru­si­jai. Im­pe­ri­nius po­lin­kius Ru­si­jo­je bū­tent ir ska­ti­na tai, ką jau se­niai da­ro Lie­tu­vos val­džia“, – keis­tas aliu­zi­jas nu­ro­do len­kų eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Prem­je­ras An­drius Ku­bi­lius iš­kart jaut­riai at­si­lie­pė į Len­ki­jos nei­gia­mą re­ak­ci­ją dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo. Prem­je­ras mė­gins ieš­ko­ti kom­pro­mi­so, ku­ris už­ge­sin­tų gais­rą, ki­lu­sį Lie­tu­vos ir Len­ki­jos dvi­ša­liuo­se san­ty­kiuo­se. Iš­pla­tin­ta­me Vy­riau­sy­bės pra­ne­ši­me re­mia­ma­si šiuo­lai­ki­nės lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­kos pa­ma­tų kū­rė­ju Jo­nu Jab­lons­kiu: „Su sve­ti­mų tau­tų var­dais tu­rė­tu­me taip elg­tis, kaip no­rė­tu­me, kad jos, t.y. sve­ti­mo­sios tau­tos elg­tų­si su mū­sų pa­čių var­dais“. A. Ku­bi­lius taip pat už­si­me­na, kad krei­pi­ma­sis į Stras­bū­rą gal­būt iš­eits į nau­dą Lie­tu­vai. „Spren­džiant ne­lie­tu­viš­kų var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos do­ku­men­tuo­se klau­si­mą rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad žmo­gaus tei­sę į sa­vo var­do ir pa­var­dės au­ten­tiš­ku­mą gi­na Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas“, – tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės pra­ne­ši­me.

At­si­liep­da­mas į Len­ki­jo­je ke­lia­mą triukš­mą dėl ta­ria­mo len­kiš­kų pa­var­džių ra­šy­mo var­žy­mo, eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Land­sber­gis pa­ste­bė­jo: „Pyk­tis – blo­gas pa­ta­rė­jas, už­tat ge­ra prie­mo­nė pa­kenk­ti san­ty­kiams. Skam­būs pa­reiš­ki­mai Len­ki­jos spau­do­je, kad Lie­tu­va šio­kia ir to­kia, ne­liu­di­ja nei apie kai­my­nų, bū­tent Lie­tu­vos, tei­si­nės san­tvar­kos su­pra­ti­mą, nei apie pyks­tan­čių­jų ir grū­mo­jan­čių­jų po­li­ti­nį įžval­gu­mą. Kai ku­rių len­kų po­li­ti­kų pa­si­ne­ši­mas rau­ti kuo­lus kai­mie­čių sti­liaus muš­ty­nėms Eu­ro­pos Par­la­men­te, o juo­lab anks­čiau skelb­tos ir įgy­ven­di­na­mos dvie­jų ša­lių stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės lai­do­ji­mai at­ro­do ne­kaip. Stra­te­gi­nę part­ne­rys­tę su­pra­tom ne kaip do­va­nė­lę varg­šei Lie­tu­vai, o kaip svei­ką po­žiū­rį: tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos sau­gu­mas yra Len­ki­jos sau­gu­mas, ir at­virkš­čiai. To­dėl tu­rim ei­ti iš­vien. Ir mū­sų su­si­tai­ky­mas len­kui po­pie­žiui lai­mi­nant bu­vo reikš­min­gas Eu­ro­pai. Nau­jo­jo­je Eu­ro­po­je da­rė­si vis la­biau ma­to­mas ir is­to­ri­nis Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos vaid­muo, sie­ja­mas net su Eu­ro­pos Są­jun­gos, eu­ro­pi­nio kon­sti­tu­cin­gu­mo iš­ta­ko­mis. Šiaip ar taip, o tu­rė­jom ben­drą ir Eu­ro­po­je pir­mą kon­sti­tu­ci­ją. Da­bar jos dvi, ir abi gerb­ti­nos, kad ir ką sa­ky­tų apie vals­ty­bi­nes kal­bas“.

Tuo tar­pu Lie­tu­vos Są­jū­dis pa­si­sa­ko tik už lie­tu­viš­kos abė­cė­lės var­to­ji­mą. Lie­tu­vos Są­jū­džio ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Sei­mo na­rys Ry­tas Kup­čins­kas at­vi­ra­me laiš­ke 2007 me­tais, prieš­ta­rau­da­mas tuo­me­ti­nio pre­zi­den­to V. Adam­kaus duo­tiems pa­ža­dams len­kiš­kas pa­var­des ir var­dus LR do­ku­men­tuo­se pra­dė­ti ra­šy­ti len­kiš­ko­mis rai­dė­mis, ra­šė: tai ne­kons­ti­tu­ci­nis ir ne­mo­ty­vuo­tas pa­ža­das, nes įsta­ty­mus pri­ima LR Sei­mas. Toks siū­ly­mas yra ža­lin­gas tau­tai ir vals­ty­bei, nes ir taip 70 proc. lie­tu­vių pa­var­džių jau yra su­len­kin­tos. Mū­sų abė­cė­lės kū­rė­jai če­kiš­kas rai­des su pa­pil­do­mais diak­ri­ti­niais žen­klais įsi­ve­dė spe­cia­liai tam, kad skir­tų­si nuo len­kiš­kų. Tai, ką su­kū­rė ir ap­gy­nė mū­sų švie­suo­liai Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je spau­dos drau­di­mo lai­ko­tar­piu, ken­tė­ję per­se­kio­ji­mus ir trem­tį, ne­tu­ri nai­kin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos va­do­vai, pa­žeis­da­mi Kon­sti­tu­ci­ją, įsta­ty­mus, tarp­tau­ti­nes kon­ven­ci­jas ir vals­ty­bės in­te­re­sus.

Už lie­tu­viš­kų raš­me­nų iš­lai­ky­mą pa­si­sa­kė ir „Vil­ni­jos“ drau­gi­jos pir­mi­nin­kas dr. Ka­zi­mie­ras Garš­va. 2007 me­tais jis pa­ren­gė tri­jų pus­la­pių raš­tą ir iš­siun­tė LR Pre­zi­den­tui ir Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Jei­gu bū­tų pri­im­tas ne­lie­tu­viš­kų raš­me­nų ra­šy­bą įtvir­ti­nan­tis įsta­ty­mas, tai, anot šio kal­bi­nin­ko, prie lie­tu­viš­kų 64 rai­džių (di­džių­jų ir ma­žų­jų) ta­da pri­si­dė­tų dar apie 100 nau­jų rai­džių: 14 – lat­vių kal­bos, 15 – len­kų kal­bos, 4 – vo­kie­čių kal­bos, ki­tos – es­tų, suo­mių, nor­ve­gų, olan­dų, šve­dų, is­pa­nų, pran­cū­zų, ru­mu­nų, če­kų, veng­rų ir ki­tų kal­bų. Nie­kas iki šiol ne­su­skai­čia­vo ir ne­pa­aiš­ki­no, kiek ir ko­kių nau­jų rai­džių siū­lo­ma įves­ti, kaip jas rei­kė­tų tar­ti, kiek tai kai­nuo­tų ir kaip mums pa­kenk­tų, – teigė kal­bi­nin­kas. Lie­tu­viš­koms rai­dėms to­kio­je abė­cė­lė­je ta­pus ma­žu­ma, bū­tų su­griau­ta lie­tu­vių kal­bos sis­te­ma, Res­pub­li­kos pi­lie­čiai tap­tų ne­pa­kan­ka­mai raš­tin­gi, ir jie ne­ga­lė­tų mo­ky­ti tau­ti­nių ma­žu­mų ir už­sie­nie­čių. Bū­tų su­griau­tos vals­ty­bės re­gist­rų, bib­lio­te­kų ir vi­sos ki­tos sis­te­mos. Tuo bū­tų ne­pa­ten­kin­ta ne tik pa­grin­di­nė tau­ty­bė, da­vu­si var­dą vals­ty­bei, bet ir dau­giau kaip pu­sė tau­ti­nių ma­žu­mų, ku­rios tos pai­nia­vos ne­no­ri, ku­rių net abė­cė­lė ne­bū­tų pa­nau­do­ta (sla­vai, žy­dai, ar­mė­nai, gru­zi­nai, ki­nai, ara­bai ir t.t.).

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, ne­pai­sant kai ku­rių tar­pu­sa­vio nesu­si­pra­ti­mų, net­gi ne­pai­sant is­to­ri­nių nesu­si­pra­ti­mų ir skriau­dų, Lie­tu­va ir Len­ki­ja tu­ri la­bai daug gra­žių is­to­ri­nių pa­vyz­džių, kaip kar­tu te­ko gin­tis nuo ben­drų prie­šų ir gy­ven­ti vie­no­je vals­ty­bė­je. Tie fak­tai ir tu­ri ly­dė­ti mus to­li­mes­nia­me ben­dra­me kai­my­niš­ka­me gy­ve­ni­me ir su­pra­ti­me.

Nuotraukoje: Seimo narys Gintaras Songaila.

„XXI amžiaus horizontai“

2009.12.05