Slaptai.Lt

2009-aisiais metai pasaulyje buvo didelių permainų ir išbandymų metai. Ekonominė krizė palietė daugelį pasaulio valstybių, tik krizės dydžiai skirtingi. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, kaimyninėje Lenkijoje, Taivanyje, poveikis jau beveik neutralizuotas.Tuo tarpu Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje šie metai tapo didžiulio ekonomimio nuosmukio metais. Lietuvos gyventojų pajamos 2009-aisiais smuko nuo 10 iki 30 procentų, nes atlyginimai mažėja daugelyje įmonių ir valstybės įstaigų.

Europos Sąjungos viduje vyksta daug aštrių diskusijų, tačiau nenumaldomai tęsiasi šios bendrijos integracijos procesai. Lisabonos sutartis, nepaisant įvairių kliūčių, bus įgyvendinama. Nuo 2010 metų sausio 1 dienos pusei metų pirminkavimą ES bendrijai perima Ispanija. Šios šalies pirmininkavimo pradžia susijusi ir su kitomis permainomis. Nuo 2010 metų pozicijas tarpusavyje derins Ispanija, Belgija ir Vengrija. Tai naujas pirminkavimo modelis, kurio tikslas - išlaikyti kuo didesnę pusiausvyrą ir stabilumą ES viduje. Pagal šį modelį, ES procesams vadovauja tiesiogiai pirmininkaujanti šalis (šiuo atveju Ispanija), prieš tai pirmininkavusi (Belgija) ir ateityje ES vairą perimsianti valstybė (Vengrija). Pačios Ispanijos pavyzdys liudija, kad ekonominę ir politinę pažangą galima pasiekti per palyginus trumpą laikotarpį. Ispaniją ilgai po II pasaulinio karo valdė tironiškasis Franko režimas.

Tiesa, šio režimo negalima statyti į vieną gretą su nacistinės Vokietijos valdančiuoju režimu, bet Franko valdymas sukėlė ekonominę ir politinę stagnaciją. Daug ispanų 1950-1970 metais iš Ispanijos išvyko į įvairias Europos valstybes, JAV ir Kanadą. Kai kurie išvyko net į Lotynų Amerikos šalis, daugiausia į Argentiną, Braziliją ir Urugvajų. Po Franko mirties 1975 metais Ispanijoje prasidėjo demokratinės permainos. Šiuo metu Ispanijoje egzistuoja stabili socialinė sistema, šalies gyventojams, kurių gaunamos pajamos per mėnesį siekia mažiau 1100 eurų, mokamos ir 200 eurų socialinės išmokos. Ispanija yra valstybė, kurioje gerai išvystytas žemės ūkis. Tad kai kurias ES šalis labai erzina Ispanijos peršamas žemės ūkio reformų modelis. Žvelgiant į Ispanijos užsienio politikos kryptis, galime pastebėti, kad ši šalis palaiko minimalius ryšius su dauguma Rytų Europos valstybių, bet Ispanijos santykiai su Šiaurės Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėmis yra labai glaudūs. Lietuvos ekonominiai ir politiniai ryšiai su Ispanija nėra tamprūs. Tiesa, per paskutinius penkerius metus išaugo prekybos su Ispanija apimtys. Nereikia pamiršti, kad Ispanijoje gyvena viena didžiausių lietuvių emigrantų bendruomenių (manoma, kad ne mažiau 100 tūkstančių žmonių).

Tuo tarpu kaimyninėje Italijoje padėtis gerokai prastesnė. Korumpuota Silvijo Berluskonio vyriausybė niekaip nesugeba susidoroti su krizės padariniais, atskiri ministrai ir įtakingi valdžios veikėjai nuolat patenka į korupcijos skandalus. O itin dideli ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Italijos, vietos ekonomistų teigimu, ir ateityje gali išlikti kaip didelis šios šalies vystymosi stabdys.

O kaimyninėje Rusijoje, kurioje korupcijos mastai didžiuliai, šiais metais kilo išties daug skandalų. Į vieno tokio skandalo smaigalį pateko ir Lietuvoje dažnai besilankantis dirigentas Valerijus Gergijevas. Šis G.Kėvišo proteguojamas veikėjas yra kaltinamas išgrobstęs didžiules Marijos teatro, kuriam jis vadovauja, lėšas. V.Gergijevo byla buvo nemenka staigmena, nes jis palaiko artimus ryšius su aukšto rango Kremliaus pareigūnais.

Korupcija Rusijoje didžiulė. Į korupcijos voratinklius yra įsipainioję net tie, kurie patys turėtų saugoti visuomenę nuo korupcijos užkrato - FSB pareigūnai, milicijos generolai, teisėjai. Konkrečių FSB pareigūnų bylos liudija, kad jėgos struktūrų atstovai nesibodi ne tik kyšių ėmimo, bet ir kitų nusikaltimų - sukčiavimų, finansinių aferų, reketo. Tai rodo generolo A.Bulbovo, pulkininko J.Naumovo bylos. Generolas A.Bulbovas per savo firmą “Nemezidę” sugebėjo apgaulės būdu užvaldyti apie 20 milijonų dolerių. O pulkininkas J.Naumovas kartu su grupe vadinamųjų “juodųjų reiderių“ (profesionalių turto užgrobėjų) užvaldė net kelias pelningas įmones. Jie buvo suimti, tačiau paskutiniu metu byla sustabdyta, nes už grotų atsidūrė ją tyrę pareigūnai.

Teigiama, kad J.Naumovas sugebėjo pasinaudoti savo ryšiais aukščiausio rango Rusijos vadovų tarpe. Toks FSB veikėjų įžūlumas nestebina. Iš KGB - FSB struktūrų kilę premjeras Vladimiras Putinas ir artimiausias jo bendražygis Igoris Sečinas yra įsipainioję į įvairias tamsias istorijas. Dar nuo tų laikų, kai jie dirbo Peterburgo merijoje (1991-1996 metais). Įtakingiausi valdžios veikėjai yra kagėbistų kolektyvinių sodų kooperatyvo “Ozero“ vasarnamių kaimynai –V.Putinas, I.Sečinas, S.Naryškinas, V.Jakuninas, S.Fursenka, broliai Kovalčiukai ir dar keliolika buvusių KGB pareigūnų, dabar užimančių itin aukštas pareigas Rusijos valdžioje ir verslo struktūrose. Kartu su jais veikia jų bendražygiai iš KGB laikų, valdantys “Ozero“ kaimynų V.Putino, I.Sečino ir V.Jakunino įkurtas verslo struktūras - G.Timčenka, A.Rutenbergas ir kiti. Broliai Kovalčiukai kontroliuoja stambų banką “Rosija“, o V.Putino tarnybos bendražygis iš Vokietijos laikų Andrejus Akimovas – Gazprombanką“.

J.Felštinskio ir V.Pribylovskio knygoje “Operacija “Įpėdinis“ štai kas teigiama. “Pagal įvairius rodiklius Rusija atsidūrė kažkur tarp Lotynų Amerikos ir Afrikos. Meksika Rusijai yra kol kas nepasiekiamas ekonominio išsivystymo, demokratijos ir gerovės pavyzdys. Kol kas smarkiai atsiliekame nuo Meksikos ir Kolumbijos, ir dreifuojame Nigerijos link. Formaliai Rusijoje nėra turto cenzo, norint užimti aukšto rango pareigas valstybės tarnyboje. Tačiau faktiškai turto cenzas egzistuoja. Apie mūsų oligarchiją galima drąsiai teigti, kad ji yra pirmiausia nomenklatūrinė, o ne sakysime, finansinė oligarchija. Lemia ne asmeniniai gabumai, o ryšiai su valdžia ir sugebėjimai išlaviruoti šiuo sudėtingu turto perdalijimo laikotarpiu. R.Abramovičius, O.Deripaska ir N.Chloponinas –tipiški tokios oligarchijos atstovai. B.Jelcino laikais bene įtakingiausias buvo Černomyrdino ir Viachirevo vadovaujamas naftininkų - dujininkų klanas, su juo nuožmiai konkuravo Koržakovo –Soskoveco grupuotė. B.Jelcino laikais susikūrė ir įgijo didelę įtaką ir Maskvos mero J.Lužkovo vadovaujamas klanas. Jau B.Jelcino valdymo pabaigoje didžiausią įtaką įgijo vadinamoji “Šeima“ - įtakingas verslo magnatų ir valdininkų klanas, kuriam priklausė ir O.Deripaska, B.Jelcino dukra T.Djačenko ir jos sugyventinis V.Jumaševas. Ir kai kuriuose regionuose įsitvirtino galingi klanai -Šaimijevo klanas Tatarstane, Rachimovo – Baškirijoje, Iliumžinovo – Kalmukijoje, Jakovlevo –Peterburge. Po 2000-ųjų metų Rusijoje įsigalėjo čekistų klanai, bet jie nėra visagaliai. Nors čekistai bandė nuversti Rachimovo režimą Baškirijoje ir Iliumžinovo režimą Kalmukijoje, bet jie nesugebėjo to padaryti“.

Kai padėtis Rusijoje tokia dviprasmė, nenuostabu, kad kai kurie verslininkai, norėdami išspręsti tarpusavio nesutarimus, net nesikreipia į oficialias teisėsaugos instancijas ar teismus. Jie dažnai kreipiasi į įtakingus kriminalinius lyderius - vadinamuosius „vory v zakonie“ (įteisinti vagys). Dažnai kreipiamasi į A.Usojaną (Diedą Hasaną) ar L.Šušanašvilį. Iki pasikėsinimo ir mirtino sužeidimo šių metų liepą verslininkai dažnai kreipdavosi į dar vieną garsų “krikštatėvį“ - V.Ivankovą (Japončiką).

Lietuvoje vis dar prisimenami Vilniaus OMON būrio ir Rygos OMON atstovų - B.Makutinovičiaus, V.Ryžovo, Č.Mlyniko ir kitų įvykdyti nusikaltimai. Bet šių būrių smogikai apigyveno Rusijoje ir yra globojami. Kai kurie net įsidarbino V.Putino bičiulio V.Koreškovo apsaugos firmoje. O štai Lietuvoje pagarsėjęs buvęs LKP CK sekretorius Vladislavas Švedas, kurį laiką dirbęs V.Žirinovskio patarėju, jau pasitraukė iš politinės veiklos. Dabar V.Švedas užsiima moksliniu darbu, rašo knygas.

Kaimyninėje Latvijoje išlieka nestabili ekonominė ir politinė padėtis. Šalies biudžete katastrofiškai trūksta lėšų, o Latvijos politinėje padangėje - daug intrigų ir nusivylimo ženklų. Visai sumenko buvusio premjero E.Repšės ir jo “Naujojo laiko“ partijos pozicijos. Galutinai paaiškėjo, kad šią partiją finansavo vienas iš įtakingiausių Rusijos kriminalinių lyderių G.Lučianskis ir keli Latvijos oligarchai. Latvijoje dažnai lankosi generolas A.Pereligynas - vienas iš Kremliaus emisarų. Šiuo metu A.Perelyginas oficialiai užima Maskvos mero J.Lužkovo patarėjo saugumo klausimais pareigas. Bet iš tiesų A.Perelyginas dažnai lankosi Rygoje ir čia bendrauja su savo patikėtiniais vietos oligarchais ir korumpuotais politikais.

Pernelyg drastiški vyriausybės žingsniai mažinti ir taip jau nedideles pensijas susilaukė griežto teismo sprendimo. Gruodžio 21 dieną Latvijos Konstitucinis teismas (KT) priėmė sprendimą dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo nuo šių metų liepos pensijos buvo sumažintos 10 procentų, o dirbantiems pensininkams - 70 procentų. KT nusprendė, kad šis Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas. Teismas leido Vyriausybei iki pavasario mokėti sumažintas pensijas, o nuo kovo mėnesio jos turi būti mokamos tokio pat dydžio, kaip iki liepos mėnesio sumažinimo. KT nutarime pabrėžiama, kad valstybė negarantuoja konkretaus dydžio socialinio aprūpinimo, bet privalo užtikrinti socialinį saugumą.

Rusijos politika Gruzijos atžvilgiu išlieka agresyvi. Bet negalima teigti, kad tokia agresyvi Kremliaus politika pasiteisino. M.Saakašvilio vyriausybė dirba toliau, nepaisydama įvairių sunkumų. Šiuo metu jau aišku, kad prokremlišką Gruzijos opoziciją finansavo gruzinų kilmės Rusijos kriminaliniai lyderiai T.Onianis, Z.Kalašovas ir kiti “įteisinti vagys”, o opozicijos veiksmų koordinatoriumi buvo KGB pulkininkas I.Georgadzė. Peterburgo verslininkas A.Jebralidzė jau yra įvardijamas kaip Kremliaus remiamas kandidatas į Gruzijos prezidentus.

Ekonominės realijos turi savo dėsnius. Gana retai minima šešėlinės ekonomikos įtaka bendrai ekonominių procesų raidai. Apie tai svarstoma britų žurnalisto M.Glenio knygoje “Pasaulinė mafija“. „Šešėlinio verslo apimtys didžiulės. Šis verslas paplitęs po visą pasaulį ir apima įvairias nelegalaus verslo šakas: nelegalų darbą ir mokesčių slėpimą, kontrabandą, prekybą ginklais ir narkotikais, prostituciją, kibernetinius nusikaltimus (sukčiavimus per internetą, įsilaužimą į įvairių asmenų ir firmų sąskaitas bankuose). Vien iš kibernetinių nusikaltimų gaunamas pelnas siekia iki 25 milijardų svarų stelingų per metus. Didžiulius pelnus duoda ir falsifikuotų prekių gamybos ir prekybos verslas“.

M.Glenio teigimu, globalizacijos procesai faktiškai sustiprino nusikalstamo šešėlinio verslo pozicijas. Smarkiai išaugusi narkotikų, falsifikuotų rūbų ir avalynės, prostitučių paklausa sukūrė tiesiog gigantišką industriją. Per paskutiniuosius du dešimtmečius į šešėlinio verslo “aukštumas“ pakilo net kai kurios Afrikos valstybės. Nigerijoje kasdien pagrobiama po 200-250 tūkstančių barelių naftos. Iš šio verslo gaunami pinigai smarkiai papildo gangsterių vadų ir korumpuotų politikų kišenes. Nigerijos mafijos klanai tapo ir pasauliniais internetinio sukčiavimo verslo lyderiais. Greta Nigerijos grupuočių, šių nusikaltimų srityje pirmauja Rusijos ir Brazilijos mafijos klanai.

Galime pastebėti, kad ir Lietuvoje vis ryškesnė šešėlinės ekonomikos įtaka. 1992 - 2004 metais Lietuva pasižymėjo kaip šalis, į kurią buvo įvežami didžiuliai kontrabandinio spirito ir cigarečių kiekiai. Didelė dalis šių įvežamų kontrabandinių prekių vėliau iškeliaudavo į kitas valstybes. 2004 -  2006 metais kontrabandos apimtys Lietuvoje sumažėjo, sumažėjo ir mokesčių vengimo bei nelegalaus darbo atvejų. Bet nuo šių metų pradžios šešėlinis verslas mūsų šalyje įgijo naują kvėpavimą, vėl sparčiai didėja kontrabandos mastai, o atlyginimai “vokeliuose“ vėl tampa kasdienybe.

XX amžiaus paskutiniuose dešimtmečiuose ir XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje buvo sugriauti mitai, kad demokratijos įsigalėjimas už Europos ir Šiaurės Amerikos ribų beveik neįmanomas. 1987 - 2002 metais esminės demokratinės permainos palietė kai kurias Pietų Azijos valstybes - Pietų Korėją, Taivanį, Tailandą, Kambodžą. Ir kai kuriose Karibų jūros regiono šalyse demokratija jau įleido gilias šaknis. O Lotynų Amerikos regione pasibaigė daugelį metų trukęs karinių perversmų laikotarpis. Kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse - Urugvajuje ir Čilėje - pavyko pažaboti korupciją ir pasiekti gana aukštą socialinės gerovės lygį.

Žvelgiant į tolesnes Lietuvos ir pasaulio geopolitines perspektyvas, realu tikėtis, kad už dvidešimties - trisdešimties metų Lietuva įveiks ekonominius sunkumus, bus pažabota klestinti korupcija ir sukurta tikra demokratinė bei teisinė valstybė. Rusija artėja lemtingos kryžkelės link. Yra du galimi šios galingos kaimynės ateities vystymosi scenarijai. Pagal vieną iš jų Rusija toliau stiprins savo karinę galią, tęs agresyvią imperialistinę užsienio politiką. Tokiu atveju ir šalies viduje toliau klestės masinės represijos, kitaminčių persekiojimai, galutinai įsivyraus brežnevizmą primenanti stagnacija.

Tačiau egzistuoja ir kitas, labiau optimistinis Rusijos ateities scenarijus. Jei artimiausių dviejų dešimtmečių bėgyje demokratiniai procesai stiprės, o šalies pakraščiuose tęsis nacionalinio išsivadavimo judėjimų vystymosi procesai, tokia padėtis neišvengiamai atves link esminių demokratinių permainų. Be abejo, tokiu atveju dabartinės Rusijos vietoje egzistuos ne viena, o mažiausiai kelios ar net keliolika valstybių. Neabejotina, kad pasaulyje vis didesnę ekonominę ir politinę įtaką įgis kai kurios Azijos šalys - Kinija, Indija, Taivanis, Pietų Korėja, Singapūras, Malaizija. Būtent Malaizijos pavyzdys įkvepiantis. Šios šalies BVP siekia 12700 dolerių vienam gyventojui (artimas keliolikai Europos valstybių). Per tris dešimtmečius ši valstybė iš agrarinės atsilikusios šalies išsivystė į pramoninę šalį. Malaizijoje gerai išvystyta elektronikos pramonė (televizorių, kompiuterių, spausdintuvų ir jų detalių gamyba), metalurgijos pramonė, specifinė gamybos šaka – pieštukų gamyba (pieštukai iš Malaizijos importuojami į daugelį Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių).

Kokios gi artimiausios Lietuvos perspektyvos? Prognozuojama, kad dar nemažai mūsų šalies įmonių bankrutuos, o nedarbo lygis mūsų šalyje kitais metais kils iki 20 procentų. Jei žvelgsime vien tik į paviršutinius ekonomikos rodiklius ir Lietuvoje išliks pažangą stabdantį oligarchinė santvarka, tai daug vilčių turėti nereikia. Sakysime, 2011-2012 metų sandūroje Lietuvos ekonomika gal kiek ir atsigaus. Pensijos bus padidintos 50 - 100 litų, algos 100 - 300 litų. Bet tai neatneštų kardinalių permainų.

2009.12.26