2009-aisiais metais Lietuvoje iš mirties taško pajudėjo kova su korupcija. Šioje srityje jau regimi pirmieji proveržio ženklai. Kai kuriuose Lietuvos regionuose per paskutinius porą metų pavyko sutramdyti įsigalėjusius korumpuotus klanus. Ryškiausi Trakų ir Panevėžio pavyzdžiai. Trakų valdžios žlugimas prasidėjo 2008 metų pradžioje, kai įsisiūbavo tyrimas dėl rajono mero V.Petkevičiaus ir kitų rajono vadovų veiklos. V.Petkevičius, vicemeras S.Raščiauskas ir savivaldybės administracijos direktorius L.Karnila buvo suimti, kiek vėliau tyrimas pradėtas ir dar dėl dviejų įtakingų Trakų valdininkų. Tyrimo metu atskleista, esą kai kurie Trakų politikai kyšininkavo, grobstė vertingus žemės sklypus, artimai bendradarbiavo su ”Narkušos“ gauja ir įvairiais abejotinos reputacijos verslininkais.
O Panevėžyje nuo 2009-ųjų spalio pradžios atskleista itin ryški miesto valdžios korupcija nustebino ne tik miestiečius, bet ir daug ką mačiusius žurnalistus. Paaiškėjo, kaip P.Vadopolas iš tiesų tapo miesto vadovu 2008 metų birželį, kuo iš tikrųjų užsiėmė vicemerė Z.Kukuraitienė, vicemeras K.Vainauskas, savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas ir dar keli aukšto rango vietos valdžios veikėjai, kaip kai kurie Panevėžio valdininkai piktnaudžiauvo tarnybine padėtimi, kaip ėmė kyšius, klastojo dokumentus, bendradarbiavo su skandalingais oligarchais. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose korupciniai vietos valdžios klanai dar veikia. Tokia padėtis susidariusi Prienuose, Alytuje, Švenčionyse, keliuose Žemaitijos rajonuose.
O štai žurnalistų pokalbių pasiklausymo skandalas atskleidė, kad operatyvinės veiklos priemonės (asmenų sekimas, jų telefoninių pokalbių pasiklausymas ir jų elektroninio pašto stebėjimas) gali būti naudojamas ne valstybės, o šešėlinių grupuočių interesams patenkinti. Toks pasiklausymas tapo ypač intensyvus nuo 2006 metų vasaros, didelio dėmesio sulaukė žurnalistai, savo straipsniuose ar radijo bei televizijos laidose palietę pulkininko V.Pociūno žūties temą. VSD pareigūnai su prašymais išduoti leidimus telefoninių pokabių pasiklausymui kreipėsi į kai kuriuos Vilniaus teisėjus ir prokurorus, bet gavę neigiamą atsakymą, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokurorą A.Mirnyj ir Šiaulių apygardos teismo vadovą V.Kalainį. Šie išduodavo leidimus žurnalistų pokalbių pasiklausymui. Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis Šiaulių apygardos teismą taikliai pavadino “VSD filialu”. V.Kalainis jau gavęs kvietimą atvykti į Seimą ir pasiaiškinti dėl savo veiksmų. Šiais metais sąžiningi policijos pareigūnai kreipėsi į prokurorus. Policija prašė, kad jai būtų leista sekti pedofilijos byloje įtariamus verslininkus ir teisėjus, klausytis jų telefoninių pokalbių. Tačiau leidimo negavo, jiems buvo kategoriškai uždrausta šių asmenų atžvilgiu atlikti bet kokius operatyvinius veiksmus.
Apie prokuratūros sistemos užkulisius iki šių metų viešojoje erdvėje buvo mažai svarstoma. Apie tai, kad 2003 metais mafijos klanai bandė nuversti policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių, yra plačiai žinoma. Bet kur kas mažiau nagrinėti generalinių prokurorų nuvertimo atvejai. 2000 metų pabaigoje iš pareigų buvo nušalintas generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia. Jis dar 1999 metų pabaigoje pradėjo tyrimus dėl V.Uspaskicho ir garsiųjų Klaipėdos oligarchų A.Boso, R.Stonio ir M.Gusiatino valdomų įmonių – “Jangilos“, “Stelae Vita“ ir “Itera Lietuva“ veiklos. Įtarta, kad per kai kurias įmones galbūt plaunamos didelės pinigų sumos. Nuvertus K.Pėdnyčią, visi šie tyrimai buvo nutraukti. V.Uspaskichas tapo Seimo nariu, Ekonomikos komiteto vadovu, o 2003 metais įkūrė Darbo partiją, kuri 2004 metų rinkimuose surinko daugiausia balsų - gavo net 41 Seimo nario mandatą. 2006 metais buvo įtariama, kad rinkiminę kampaniją Darbo partija rengė už “Gazpromo“ pervestus pinigus. R.Stonys tapo vienu iš kelių Lietuvoje įtakingiausių asmenų. Kartu su kitu “Dujotekanos“ akcininku, KGB majoru P.Vojeika ir “pilkuoju kardinolu“ pakrikštytu A.Januška jie, manoma, spręsdavo ministrų bei kitų atsakingų valstybės pareigūnų atleidimo ir paskyrimo klausimus.
Tačiau ir generalinis prokuroras A.Klimavičius pasirodė “valstybininkams“ nelabai tinkama figūra. Mat jis pradėjo tyrimą dėl “Rubicono“ veiklos, kai kuriuos kitus rezonansinius tyrimus. “Rubicono“ veiklos tyrime figūravo ir įtakingų politikų G.Steponavičius, V.Andriukaičio ir V.Kvietkausko pavardės. Buvo rasta duomenų apie šių politikų įtartiną veiklą. Nušalinus A.Klimavičių, generaliniu prokuroru paskirtas A.Valantinas. Tyrimas dėl “Rubicono“ veiklos nutrauktas. Aplinkybės, kad A.Valantino kandidatūrą parinko A.Pocius ir dar keli vadinamojo “valstybininkų“ klano veikėjai, yra itin skandalingos.
“Valstybininkų“ klanas formuotis pradėjo apie 2000 metus, o 2003 - 2004 metais tapo jau įtakingu. Grupuotės branduolį sudarė žmonės, sovietmečiu dirbę komunistų partijos ir komjaunimo struktūrose, buvę KGB agentais ar rezervistais. Sovietmečiu žmonių tarpe tokie aktyvūs okupacinės valdžios veikėjai buvo vadinami politrukais. Vienas iš tokių veikėjų - D.Jurgelevičius, dar sovietmečiu, 1987 metais, dalyvavvęs N.Sadūnaitės, A.Tučkaus, A.Terlecko, kitų disidentų smerkimo kampanijoje. 2004-2007 metais VSD vadovavęs A.Pocius KGB rezervistu tapo 1988 metų pabaigoje, kai po visą Lietuvą jau plito Sąjūdžio banga.
2003 metais vadinamieji “valstybininkai” įkėlė koją į Užsienio reikalų ministeriją, o 2004 metais – į prezidentūrą ir Valstybės saugumo departamentą. 2004 metų pabaigoje šis klanas pradėjo bičiuliautis su Generaline prokuratūra, Finansų ministerija. 2003 - 2004 metais Lietuva atsidūrė prokremliškų jėgų rankose. Prokremliškos jėgos Lietuvoje palaikė ryšius su vienu iš artimiausių V.Putino bendražygių KGB generolu V.Jakuninu, įviairiomis Rusijos KGB - FSB grupuotėmis, vienu iš įtakingiausių Rusijos mafijos lyderių J.Goldovskiu, o keli Lietuvos politikai ir verslo banginiai bandė bendrauti su GRU (Rusijos karinės žvalgybos) klanais.
Garsioji pedofilijos byla akivaizdžiai iliustruoja teisinio nihilizmo pavojus. Štai dar lapkričio pradžioje teigta, kad bylos tyrimą planuojama baigti iki gruodžio mėnesio pradžios, vėliau teigta, kad iki Kalėdų, o dabar jau sakoma, kad galbūt pavyks tyrimą baigti iki sausio pabaigos. Tad bylos tyrimas vilkinamas, o D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė toliau šmeižiama ir žeminama. Skandalinga ir tai, kad spalio - lapkričio mėnesiais šmeižti D.Kedžio artimuosius nepateikiant konkrečių įrodymų padėjo kai kurie VSD pareigūnai.
Kaimyninę Latviją 1999 - 2000 metų sandūroje buvo sudrebinęs didžiulis pedofilijos skandalas. Tyrimą inicijavo garsus Latvijos politikas J.Adamsonas, žinomas “Akulos“ slapyvardžiu. Paaiškėjo, kad į pedofilijos tinklą gali būti įsipainioję premjeras Andris Škelė, teisingumo ministras Valdis Birkavas, Mokesčių inspekcijos vadovas Andris Sončikas, įtakingas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Janis Meinartas, žinomas verslininkas Ingvaras Tunas, kiti gerai žinomi asmenys. Pedofilijos skandalo tyrimas buvo sustabdytas, tai nulėmė korumpuotų pareigūnų nenoras tirti šį reiškinį. Vis tik 2000 metų balandį A.Škelė pasitraukė iš premjero posto, atsistatydino ir Latvijos generalinis prokuroras Janis Skrastinis. Garsūs pedofilai nebuvo nuteisti, tačiau bent jau buvo įvardyti. J.Adamsonas pagarsėjo dar sovietmečiu. Nuo 1979 metų jis dvylika metų tarnavo pasienio apsaugoje Tolimuosiuose Rytuose, ryžtingai kovojo su japonų kontrabandininkais, rengdavo japonų laivų abordažus ir net šaudė iš patrankos. Apie J.Adamsoną buvo kalbama net Politbiuro posėdžiuose.
Panaši situacija XX amžiaus paskutiniajame dešimtyje buvo susidariusi Lotynų Amerikos valstybėse - Peru ir Kolumbijoje. 1990 - 2000 metais Peru vadovavęs prezidentas A.Fukimoris pagarsėjo nusikalstama veikla. Vėliau vykusio tyrimo metu paaiškėjo, kad A.Fukimoris buvo iš esmės valdomas šešėlinių grupuočių, kurioms didelę įtaką turėjo Peru slaptosios policijos šefas A.Montesinosas. 1990 - 1999 metais Slovakijoje, šią šalį valdant korumpuotam V.Mečiaro režimui, Slovakijos saugumas buvo susijęs su rezonansinių nužudymų, stambių aferų rengimu ir politinių oponentų sekimo skandalais.
Lietuvoje klestinti socialinė nelygybė ir korupcinė biurokratija sukėlė daug problemų ne tik suaugusiems krašto piliečiams. Tai palietė ir vaikus. Gatvėse klaidžioja vis daugiau valkataujančių vaikų. Tik nedidelė jų dalis yra benamiai, dauguma jų - iš skurdžių, girtaujančių šeimų ar į užsienį išvykusių tėvų, palikusių savo atžalas giminaičių globai. Šie “gavrošai“ klaidžioja po miestus, rūko, girtauja, renka išmaldą. Į vis didesnį skurdą brenda ir mūsų senoliai. Didelė jų dalis gauna varganas 500 - 800 litų pensijas. Skurdo apraiškos yra socialiai neteisingos oligarchinės santvarkos pasekmė. Ir kai kuriose Vakarų valstybėse pastebimi oligarchijos atgimimo ženklai. Štai ką rašo britų apžvalgininkas ir rašytojas Anatolis Livenas. “Italijoje ir kai kuriose kitose valstybėse regimas demokratijos nuosmukis. Tai atgal link oligarchijos vedantis nuosmukis, jis reiškiasi tam tikrų klikų, siaurų grupuočių įsigalėjimu. “Geriausias“ demokratijos nuosmukio pavyzdys - Italija. Silvio Berluskonio fenomenas atskleidė, kaip per trumpą laikotarpį galima užvaldyti valstybę. Čia itin ryškus informacijos kontrolės faktorius. Oligarchas S.Berluskonis savo įsigalėjimą pradėjo nuo televizijos ir radijo stočių užvaldymo. Užvaldęs kelis televizijos kanalus ir stambias radijo stotis, jis susikūrė patikimą placdarmą savo planų įgyvendinimui. S.Berluskonis ir keli jo bičiuliai panaudojo savo verslo ir ypač turimų žiniasklaidos priemonių galią tam, kad užvaldytų valstybę. Deja, tenka pripažinti ir tam tikrų italų nacionalinių savybių reikšmę tokios padėties susidarymui. Netikiu, kad tokie procesai paliestų Prancūziją. Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose tiek S.Berluskonis, tiek jo bičiulis Putinas vis dažniau lyginami su Musoliniu“.
Deja, panaši padėtis susiklostė ir Lietuvoje. Komunistinės ir kagėbistinės jėgos kontroliuoja kelis stambius žiniasklaidos koncernus. Per šių koncernų valdomus laikraščius ir radijo stotis pilasi ištisos antivalstybinės propagandos bangos. Žeminama valstybė, žeminami patriotiški politikai, žurnalistai, visi, neįtinkantys korumpuotiems klanams. Plinta ir antikrikščioniškų nuotaikų kurstymas.
Gintaro Visocko nuotraukoje: visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt ir laikraščio "XXI amžius" politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis.
2010.01.01
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
