Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pareigas eina jau daugiau kaip pusę metų. D. Grybauskaitės veikla ir jos pasisakymai sulaukia įvairių vertinimų - tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tai, kad prezidentė praėjusių metų vasaros pabaigoje atleido VSD vadovo pavaduotojus D.Dabašinską ir D.Jurgelevičių ir tai, kad ji pasisakė už 2009 metų gruodį pasitraukusio VSD vadovo P.Malakausko ir 2010 metų vasario 5 dieną pasitraukusio generalinio prokuroro A.Valantino atsistatydinimą, be abejonės, yra teigiami prezidentės žingsniai. Tiesa, vis dar laužomos ietys dėl buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko likimo. V.Ušackas buvo patyręs diplomatas, bet pagrindinė kliūtis - jo nuolaidžiavimas kai kuriems „valstybininkų“ klano nariams.
Prieš keletą savaičių paskelbti Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlymai dėl to, kad „Sodrą“ reikia naikinti, o pensijas mažinti, o vėliau išvis jų atsisakyti, sukėlė visuomenės ir įvairių pilietinių organizacijų pasipiktinimą. Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) lyderis Kęstutis Čilinskas pabrėžė, kad teisės požiūriu šis LLRI pasiūlymas prieštarauja teisinės valstybės, socialines lygybės bei asmens ir šeimos teisės į socialinę apsaugą principams. „Etiniu požiūriu LLRI pasiūlytas variantas išreiškia stambaus kapitalo interesus. Turtingajai visuomenės daliai socialinės apsaugos sistema neaktuali“, -teigė JDJ pirmininkas. Tokius LLRI siūlymus pasmerkė ir žinoma teisininkė A.Petrylaitė.
Ekonominės realijos Lietuvoje išlieka prieštaringos. Mažmeninės prekybos maisto prekėmis apyvarta nuo 2009 metų sausio 1-ąją krito 27 procentais. Tai – vidurkis. Esama tokių parduotuvių, kuriose nuosmukis mažesnis, ir siekia tik 15-18 procentų. Bet štai kai kuriose parduotuvėse apyvarta krito net 30-35 procentais. O štai prekybos elektronikos prekėmis srityje jaučiamas dar didesnis nuosmukis. Čia apyvarta krito net apie 50 procentų. Didesnių problemų nejaučia tik energetikai, kai kurios prekyba metalu besiverčiančios didmeninės firmos, grūdų verslo įmonės. Grūdų verslo įmonių pelnai per metus ne tik kad nemažėjo, bet ir pakilo 20-30 procentų.
Garsusis „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ (VEKS) projektas apaugo skandalų virtine. Vadinamojo Kėvišo klano įtaka šiame projekte buvo didžiulė. Po ilgai trukusios šios pinigų švaistymo grandinės tyrimo jau atsirado pirmas įtariamasis - buvęs ilgametis Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas. Į tamsias VEKS istorijas yra įsipainioję nemažai Liberalų ir centro sąjungos veikėjų - ypač J.Jučas, G.Sodeika ir G.Kėvišas. Ar pavyks atskleisti tamsius VEKS užkulisius, priklausys nuo naujųjų Generalinės prokuratūros vadovų valios.
Gana įdomūs šiuo metu viešojoje erdvėje pasirodę politologo E.Motiekos teiginiai. E.Motieka mano, kad carizmas Lietuvoje buvo žalingesnis už sovietinį periodą. Be to, politologas mano, kad jei 1918 metais valstybingumą būtume atkūrę kartu su Lenkija, tai būtume parodę gebėjimą išlikti istorine valstybe. E.Motieka teigia: „Manau, kas carizmo periodas buvo Lietuvai kenksmingesnis, ir ne tik dėl to, kad truko ilgau - apie 120 metų. Mat carizmo politikos tikslas buvo sunaikinti mūsų elitą. Ir to nepavyko padaryti nei per XIX amžiaus sukilimus, nei persekiojant kultūriškai. Bet per paskutinius 30 carizmo metų vis dėto pavyko tai padaryti. Lietuva iš esmės prarado savo istorinį elitą. Sovietmečiu, kitaip nei carizmo laikais, buvo vykdomi masiniai trėmimai ir masinės žudynės, naudojama daug psichologinės prievartos, buvo kuriamas „naujas sovietinis žmogus“. Tačiau sovietmečiu formavosi lietuviškas elitas. Tad carizmo periodas buvo pavojingesnis, nei sovietmetis“.
Šio politologo pasvarstymai verti dėmesio. Tik reikia pastebėti, jog mūsų posovietinis elitas yra labai specifinis, jame susimaišę labai skirtingų pažiūrų ir nusiteikimų žmonės.
Svarstymai apie mūsų elitą ir jo kokybę paskutiniuoju metu yra populiari tema. Dabartinis elitas gerokai skiriasi nuo tarpukario elito. Anuometinis elitas buvo kokybiškai geresnis, o dabartinio elito gretose šalia padorių politikų, verslininkų, meno ir kultūros veikėjų regime ir daug iš komunistinės nomenklatūros bei KGB gretų kilusių veikėjų ar jų statytinių. Buvę okupacinio režimo talkininkai dabar jau tapę gerbiamais laisvos Lietuvos politikais, verslo magnatais, stambių kultūrinių įstaigų vadovais. Jų moralinės nuostatos, jų vertybės vis tik išliko sovietinės - meluoti ir sukčiauti, o apgavystes dar pridengti klasta. Štai kad ir įvairiuose aukštuomenės pobūviuose matomo „elitinio“ socdemo Gedimino Kirkilo pavyzdys. Prisimename tuometinio premjero akivaizdų melą, kai jis 2008 metais išsijuosęs gyrė žalingos LEO Lt energetinės monopolijos kūrimą. G.Kirkilas, V.Navickas, A.Ignotas bei kiti panašaus sukirpimo politikai tiesiog atstovavo oligarchinių grupuočių interesams, o dabar, kai yla jau seniai išlindo iš maišo, kai jau visiškai aišku, kad LEO LT sandoris nebuvo naudingas nei mūsų valstybei, nei piliečiams, jie dedasi nekaltais avinėliais.
Tad 2008 metų pavasarį žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės - Janutienės tuomečiam premjerui išsakyti žodžiai: ,,Jūs, Gediminai Kirkilai, esate sukčius“, buvo taiklūs. Štai kitas elito Gediminas - dabartinis aplinkos ministras Kazlauskas pasižymi arogancija ir atsainiu požiūriu į aplinkos apsaugą. Bet iš statybos verslo į ministro kėdę atėjęs veikėjas tampa itin aršus, jei kas bando paliesti jo interesus. Ką jau bekalbėti apie stambiuosius pajūrio oligarchus R.Stonį, A.Bosą ir M.Gusiatiną, daugelį metų karaliaujančius visoje šalyje. O Klaipėdoje šių veikėjų įtaka didžiulė. Vietos savivaldos institucijose šie magnatai tiesiog dominuoja, čia dirba daug jų statytinių.
Organizuoto nusikalstamumo struktūros yra susilieję su dalimi politinio elito, su korumpuotos valdininkijos atstovais. Britų žurnalisto Mišos Glenio knygoje ,,Pasaulinė mafija“ teigiama - „Neabejotina, kad norint kovoti su organizuotu nusikalstamumu reikia turėti stiprių, gerai aprūpintų teisėsaugos institucijų - tai aksioma. Tačiau yra ir kitos svarbios aplinkybės - tik abstraktūs kai kurių politikų raginimai kovoti su mafija rodo nenorą prisiimti politinę atsakomybę. Juos siūlo neturintys vaizduotės politikai, kurie arba nemato, arba nenori matyti didžiulės globalios ekonomikos struktūrinio neteisingumo, kurie nekuria jokių esminių planų ir strategijų“.
Valstybėje vyraujančios vertybės ir moralinės nuostatos turi labai didelę reikšmę. Filosofas prof. Alvydas Jokūbaitis teigia: ,,Jei būtų liberalų valia, pasaulyje Dievo neliktų. Neliktų to, kas labiausiai domina rašytojus ir filosofus: neliktų Dievo, neliktų metafizikos, aiškius reikalavimus keliančių moralinių hierarchijų. Liberalai net peržengia anksčiau savo nustatytas ribas ir pradeda kištis į valstybės bei religinių institucijų santykius, net spekuliuoja laisvės idėja“. Radikalus liberalizmas kelia rimtą grėsmę.
Filosofas Antanas Maceina savo raštuose teisingai pastebėjo, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo padėties, daro pasirinkimą -tarnauti gėriui, sekti Kristaus mokymu, ar atstovauti antikristinei dvasiai. Lietuvoje regima aiški takoskyra tarp tų politikų ir visuomenės veikėjų, kurie nuosekliai dirba, gina mūsų valstybės ir jos piliečių interesus ir yra visų pažangių idėjų iniciatoriai, ir tų, kurie atstovauja godžių šešėlinių grupuočių interesams.
Gintaro Visocko nuotraukoje: politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas - Karoblis.
2010.02.19
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
