Slaptai.Lt

Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo dvi­de­šimt­me­tį aukš­tai įver­ti­nęs pir­ma­sis Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pre­zi­den­tas Her­ma­nas van Rom­pė­jus (Her­man Van Rom­puy) pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mas prieš 20 me­tų bu­vo is­to­ri­nės reikš­mės įvy­kis vi­sai Eu­ro­pai. Jis pa­ža­dė­jo ta pro­ga ap­si­lan­ky­ti šven­ti­nia­me mi­nė­ji­me Briu­se­ly­je. H. Van Rom­pė­jaus svei­ki­ni­me, ku­rį ket­vir­ta­die­nį iš­kil­min­ga­me mi­nė­ji­me Sei­me per­skai­tė Lie­tu­vos par­la­men­to va­do­vė Ire­na De­gu­tie­nė, ra­šo­ma: „No­rė­čiau pa­svei­kin­ti pre­zi­den­tę, Vy­riau­sy­bę ir Lie­tu­vos žmo­nes Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo dvi­de­šimt­me­čio pro­ga. Tai bu­vo is­to­ri­nės reikš­mės įvy­kis vi­sai Eu­ro­pai. Ruo­šiuo­si tai pa­žy­mė­ti ap­si­lan­ky­da­mas šios da­tos šven­ti­nia­me mi­nė­ji­me Briu­se­ly­je ko­vo 17 die­ną, kai vyks Eu­ro­pos va­do­vų ta­ry­bos po­sė­dis“.

Ta­čiau iš­kil­mė­se ne­da­ly­va­vo nė vie­nas iš pa­grin­di­nių ES va­do­vų – nei Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Žo­zė Ma­nu­e­lis Ba­ro­sas (José Ma­nu­el Bar­ro­so), nei ES pir­mi­nin­kas H. van Rom­pė­jus, nei ES už­sie­nio po­li­ti­kos va­do­vė Ka­te­ri­na Aš­ton (Cat­he­ri­ne As­hton), nei Eu­ro­pos Par­la­men­to va­do­vas. Ne­pa­tei­si­na­ma, kad nė vie­nas iš jų ne­si­tei­kė at­vyk­ti – juk bu­vo mi­ni­mas Ne­pri­klau­so­my­bės at­ga­vi­mo dvi­de­šimt­me­tis, o ne ei­li­nės me­ti­nės. Tik ke­lios iš 27 ES ša­lių ne­se­niai at­ga­vo sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę ir tu­ri to­kių pro­gų. Tie­siog ne­su­pran­ta­ma, kaip ES va­do­vai, ku­rie nuo­lat ke­liau­ja po pa­sau­lį, ne­ra­do lai­ko pa­gerb­ti  sa­vo nau­jos na­rės ir jos žmo­nių. „XXI am­žiaus“ skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo žur­na­lis­to Va­len­ti­no MITĖS nuo­mo­nę apie už­sie­nio po­li­ti­kų po­žiū­rį į nau­ją­ją Lie­tu­vos po­li­ti­ką.

Ko­vo 11-osios pro­ga nu­skam­bė­jo trys ant­au­siai Lie­tu­vai, pa­ro­dę, ko ver­ta Lie­tu­vos va­di­na­mo­ji orien­ta­ci­ja į Ry­tus. Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vo Lat­vi­jos pre­zi­den­tas Val­dis Zat­le­ras, Es­ti­jos pre­zi­den­tas To­o­mas Hen­dri­kas Il­ve­sas, Len­ki­jos, Suo­mi­jos, Slo­vė­ni­jos pre­zi­den­tai. Ki­tos ša­lys pa­siun­tė daug že­mes­nio ran­go pa­rei­gū­nus.

Lie­tu­vos am­bi­ci­jos bu­vo di­de­lės. At­ro­do, jog svar­biau­sia bu­vo su­lauk­ti Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tų. Ma­tyt, tu­rė­jo bū­ti kaž­kas pa­na­šaus į Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nį „Drang Nach Os­ten“. Vie­toj to – di­plo­ma­ti­nis Lie­tu­vos pa­že­mi­ni­mas. Į Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­ti­nes at­si­sa­kė at­vyk­ti Ru­si­jos pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas, vie­toj sa­vęs pa­siun­tęs trans­por­to mi­nist­rą, nau­ja­sis Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius at­siun­tė lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­tį už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą, Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Alek­san­dras Lu­ka­šen­ka – vi­ce­prem­je­rą.

Pats kvie­ti­mas Ru­si­jos pre­zi­den­tui bu­vo ne­ap­gal­vo­tas ir, ko ge­ro, ska­ti­na­mas nai­vaus įsi­ti­ki­ni­mo, kad bū­tent Lie­tu­va at­sa­kin­ga už blo­gus san­ty­kius su Ru­si­ja. Lie­tu­va pa­pras­čiau­sia per ma­ža, jog ga­lė­tų pa­blo­gin­ti ar pa­ge­rin­ti šiuos san­ty­kius. Tvir­ti­ni­mai, jog Lie­tu­vos veiks­mai ga­li „su­er­zin­ti“ (koks vis­ką „pa­aiš­ki­nan­tis“ žo­dis) Krem­lių, yra nai­vūs ir pri­me­na mui­lo ope­ras – Krem­lių jau se­niai „su­er­zi­no“ Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bė. D. Med­ve­de­vas vi­sų pir­mą ne­at­vy­ko to­dėl, kad Lie­tu­vo­je vyks­tan­tis ren­gi­nys yra per že­mo ly­gio, kad ja­me da­ly­vau­tų Ru­si­jos pre­zi­den­tas. Ki­tas da­ly­kas, jei į Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mą bū­tų bu­vę pa­kvies­ti Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Ita­li­jos va­do­vai. To­kiu at­ve­ju D. Med­ve­de­vo vi­zi­tas bū­tų bu­vęs la­biau ti­kė­ti­nas.

Ki­ta ver­tus, Krem­lius tik­rai ne­už­mir­šo, jog Lie­tu­va pir­mo­ji pa­skel­bė ne­pri­klau­so­my­bę, at­ve­du­sią SSRS prie ga­lo. SSRS su­by­rė­ji­mą „ge­o­po­li­ti­ne ka­tast­ro­fa“ lai­kan­ti Mask­va var­gu ar ka­da nors vyks švęs­ti „ka­tast­ro­fos“ me­ti­nių. Trans­por­to mi­nist­ro pa­siun­ti­mas į Vil­nių yra at­vi­ras Lie­tu­vos įžei­di­mas – net į Ka­zi­mi­ros Pruns­kie­nės par­ti­jos įkū­ri­mą at­vy­ko daug aukš­tes­nio ran­go Ru­si­jos pa­rei­gū­nai. Įdo­mu, ar mū­sų pre­zi­den­tė vyks į Mask­vą pa­mi­nė­ti SSRS per­ga­lės Ant­ra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re. Tur­būt „prag­ma­tiš­kai“ pa­svars­čiu­si vis dėl­to va­žiuos – to­kia Lie­tu­vos Ry­tų „po­li­ti­kos“ lo­gi­ka.

Nau­jo­jo Uk­rai­nos pre­zi­den­to V. Ja­nu­ko­vy­čiaus ne­at­vy­ki­mas yra žen­klas, ko­kia ga­li at­ei­ty­je bū­ti Uk­rai­nos už­sie­nio po­li­ti­ka. Bu­vęs Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Juš­čen­ka į Lie­tu­vą bū­tų at­vy­kęs bet ko­kio­mis są­ly­go­mis. Tai, kad V. Ja­nu­ko­vi­čius pa­siun­tė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą Pet­ro Po­ro­šen­ko, nė­ra džiu­gi­nan­tis fak­tas. Jau šią sa­vai­tę V. Ja­nu­ko­vy­čius pra­de­da for­muo­ti nau­ją­jį ka­bi­ne­tą ir ja­me P. Po­ro­šen­ko tik­riau­siai ne­tu­rės vie­tos.

Prieš pat Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo mi­nė­ji­mo me­ti­nes Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas A. Lu­ka­šen­ka taip pat pa­skel­bė ne­at­vyk­si­ąs. Ne­pri­klau­so­my­bės mi­nė­ji­mas kar­tu su „bat­ka“, lai­ko­mu pas­ku­ti­niu Eu­ro­pos dik­ta­to­riu­mi, ne­įvy­ko. A. Lu­ka­šen­kos pa­kvie­ti­mas ir­gi tu­rė­jo bū­ti nau­jo­sios Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos de­monst­ra­ci­ja. Ta­čiau jis, pa­si­žval­gęs į Mask­vą bei Ki­je­vą, nu­spren­dė kvai­lio vie­to­je pa­lik­ti lie­tu­vius, o ne pats to­kiu bū­ti.

Ta­čiau at­ro­do, jog Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­su­pran­ta ar­ba ap­si­me­ta ne­su­pran­tan­tys, kas įvy­ko. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, kai jau bu­vo ži­no­ma, kad „žy­gis“ į Ry­tus bai­gė­si fias­ko, pa­reiš­kė, jog Lie­tu­vos san­ty­kiai su Ru­si­ja „da­bar ge­rė­ja, lau­kia­me ap­si­kei­ti­mo vi­zi­tais ir abiem ša­lims nau­din­gų su­tar­čių pa­si­ra­šy­mo. Ti­ki­mės, kad dar šiais me­tais vėl su­si­tik­si­me su pre­zi­den­tu D. Med­ve­de­vu“.  Toks tei­gi­nys tik­riau­siai yra tik ban­dy­mas iš­lai­ky­ti gra­žų vei­dą ga­vus ke­lis di­plo­ma­ti­nius ant­au­sius. Gal­būt rei­kė­tų at­suk­ti ir ki­tą skruos­tą? Var­gu, ar Lie­tu­vos po­li­ti­kai su­vo­kia, į ko­kią ne­ma­lo­nią pa­dė­tį įstū­mė ne tik sa­ve, bet ir vals­ty­bę.

At­ro­do, jog Lie­tu­va ir to­liau ver­žia­si dar kar­tą už­lip­ti ant to pa­ties grėb­lio. Pra­ėju­sį ant­ra­die­nį AFP nau­jie­nų agen­tū­rai Lie­tu­vos pre­zi­den­tė pa­reiš­kė, jog Lie­tu­va ne­pri­eš­ta­rau­tų, kad da­lį „Ma­žei­kių naf­tos“ ak­ci­jų įsi­gy­tų Ru­si­ja. D. Gry­baus­kai­tė sa­kė, jog ga­myk­la tu­ri tik „svar­bią sim­bo­li­nę po­li­ti­nę, bet ne eko­no­mi­nę reikš­mę“. Ru­si­ja, ku­ri nuo pat Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo vi­so­mis prie­mo­nė­mis sie­kia įsi­gyti „Ma­žei­kų naf­tą“, tik­rai taip ne­ma­no. Gre­ta ato­mi­nės elek­tri­nės Ka­li­ning­ra­de tai bū­tų ne­blo­gas eko­no­mi­nis sver­tas ir taip pa­kan­ka­mai eko­no­mi­nių sver­tų tu­rin­čiai Ru­si­jai.

Jei po­li­ti­niai sim­bo­liai tik­rai jau nie­ko ne­be­reiš­kia, Lie­tu­vos va­do­vai iki ga­lo ne­su­pras, ko­kį sim­bo­li­nį, bet pa­že­mi­nan­tį spjū­vį jie ga­vo Ko­vo 11-osios pro­ga.

Nuotraukoje: "XXI amžiaus" vyriausiasis redaktorius Edvardas Šiugžda.

„XXI amžiaus horizontai“ „XXI amžiaus“ priedas, 2010 03 17, Nr. 5

2010.03.24