Lietuvos visuomenę sukrėtė skandalingas Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimas. Nors D.Kedžio artimieji matė akivaizdžias smurto žymes ant jo kūno, tačiau vis dar teigiama, kad jo mirties priežastis kita: neva Drąsius girtavo, po to apsivėmė ir užspringęs mirė. Itin skandalinga tai, kad ekspertizėje dalyvavo teismo medicinos ekspertas, kuris prieš keletą metų nustatė, kad V.Pociūnas neva žuvo pats iškritęs pro viešbučio langą. Žmonės netiki tokiomis ekspertų išvadomis. D.Kedžio žūtis buvo netikėta ir, manoma, galinti sutelkti visuomenę. Seimo narys Saulius Stoma teigia: “Gal Drąsius Kedys taps tuo herojumi, kuris įkvėps apmirusią visuomenę pakilti į kovą už teisingesnę Lietuvą? Juk Drąsius galėjo parašyti: “Dėl mano mirties kaltinkite tik santvarką”.
Jonučių kapinėse gimė naujos – ne tik laisvos, bet ir teisingos Lietuvos viltis. Tai buvo regima žmonių veiduose, jų akyse, kuriose žvilgėjo ašaros. Ir net gyvenimo užgrūdinti vyrai nesigėdijo ašarų. Baisios tragedijos herojus Drąsius Kedys padarė daugiau nei bet kuris politikas - minią jis pavertė už bendrą tikslą kovoti besirengiančia visuomene”.
Lietuvos žiniasklaidoje D.Kedys kartais lyginamas su Tadu Blinda. Bet toks palyginimas nėra tinkamas. T.Blinda buvo iš turtingų valstiečių kilęs plėšikų vadas, su savo gauja plėšdavęs ne tik dvarininkus, bet ir valstiečius. 1877 metais Luokės turguje jį atpažino ir smarkiai sumušė patys valstiečiai. Blinda nuo sužalojimų netrukus mirė. Kai kuriose šalyse yra buvę gerokai labiau įspūdingų pavyzdžių. Štai Gruzijoje iki pat savo mirties 2004 metais gyveno “gruzinų Robinu Hudu” vadintas Džaba Joselianis, nepaisant abejotinos veiklos, pelnęs daugelio žmonių pagarbą. Šis “įteisintas vagis”(vor v zakonie) susikrovė didelius turtus, bet gyveno kukliai. D.Joselianis didelę dalį sukauptų lėšų atiduodavo vargšams, rėmė talentingus vaikus. Jo biografija įspūdinga, nes jis sovietmečiu daug metų praleido kalėjimuose.
Išėjęs iš kalėjimo, D.Joselianis baigė vakarinę mokykla, institutą, vėliau apsigynė ir mokslų daktaro laipsnį. Jis rašė straipsnius, knygas, organizavo seminarus. Tuo pačiu pelnė ir autoritetą krminaliniame pasaulyje. Nepriklausomoje Gruzijoje jis užėmė aukštas valstybines pareigas, jam buvo suteiktas ir generolo laipsnis. Tačiau Drąsių Kedį labiau galima palyginti su pokario partizanais. Legendiniai “miško broliai” griežtai kovojo su išdavikais, o D.Kedys kovojo su pedofilais. Beje, tai, kad pedofilija įtariamą A.Ūsą remia “valstybininkų” klano nariai, yra vieša paslaptis. O tai, kad prieš Kedį organizuojama ištisa šmeižto kampanija, jau nieko nestebina. Ir pokario partizanų vadai A.Ramanauskas - Vanagas, J. Žemaitis, A.Šibaila - Merainis, P.Tamošiūnas iki šiol maišomi su purvais.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje tiesiog liejasi ciniško melo bangos. Melo imperija bujoja. Štai A.Ūsas ėmėsi teigti, esą balandžio 17 dieną netoli Kauno rastas ne D.Kedžio kūnas, o visai kitas asmuo. Tokia melo ir klastos viršūnė dar kartą parodo, kad chaoso apimtoje Lietuvoje galima skleisti ir visiškus prasimanymus. Politinį ir teisinį chaosą iliustruoja ir tai, kad nuo vasario 5 dienos, kai iš posto atsistatydino A.Valantinas, Lietuva iki šiol neturi generalinio prokuroro.
Bet melo ir klastos keliai kartais atveda ir į aklavietę. STT pareigūnai balandžio 25 dieną sulaikė “Vilniaus vandenų” vadovus – šios bendrovės generalinį direktorių D.Norkų, rinkodaros direktorių N.Laurinaitį, ūkio tarnybos vadovą T.Biknevičių, konsultantą viešujų pirkimų klausimais S.L. Šie asmenys įtariami piktnaudžiavę tarnybine padetimi. Manoma, kad “Vilniaus vandenų” vadovai yra susiję su neskaidriai vykdytais viešaisiais pirkimais, įtariama, kad tokia veikla tęsėsi gana ilgai.
Dar viena melo citadele tampa Lietuvos radijas ir tevizija (LRT). Šios įstaigos vadovas A.Siaurusevicius dar 2009 metais susidorojo su D.Kuoliu ir L.Pociūniene ir dar keliais jam neįtikusiais darbuotojais, atleisdamas juos iš darbo. 2009 metų viduryje, kai Lietuvoje įsibėgėjo ekonominė krizė, LRT už didžiulę kainą įsigijo prabangią kilnojamają televizijos stotį. Manoma, kad tokia stotis kainavo ne mažiau 12 milijonų litų. Informacija apie LRT įsigyjamus milijoninius pirkinius dažnai nepateikiama, tarsi prilyginta valstybės palapčiai. Nuo vasario 23 dienos Vilniaus apylinkės prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo A.Siaurusevičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
O tuo tarpu ekonominė padėtis Lietuvoje prastėja. Atlyginimai kai kuriose įmonėse tebemažinami. 15 procentų dirbančiųjų gauna minimalius atlyginimus (670 litų į rankas), 28 procentai dirbančiųjų gauna nuo 1000 iki 1500 į rankas siekiančius atlyginimus. Beveik pusei Lietuvos dirbančiųjų atlyginimai nuo 2009 metų sausio 1 dienos sumažėjo itin ženkliai - nuo 10 iki 30 procentų. Labai sparčiai auga ir bedarbystė - štai bedarbių skaičius Lietuvoje jau siekia 15,3 procento. Ignalinoje bedarbių – jau beveik 20 procentų, Druskininkuose - 18,7, Naujojoje Akmenėje - 18,6, Panevėžyje - 17,5 procento.
Lietuvoje pastebime grėsmingus procesus - Rusiją primenančią smurto bangą ir klestinčius žmogaus teisių pažeidimus. Rusijoje buvo nužudyti ir net po mirties šmeižiami žurnalistė Ana Politkovskaja, kariškis ir politikas Aleksandras Lebedis, Londone FSB kilerių nužudytas politinis emigrantas, buvęs FSB pareigūnas ir žurnalistas Aleksandras Litvinenka. Buvęs FSB pareigūnas, advokatas M.Trepaškinas kalėjime praleido 5-erius metus. Jis buvo persekiojamas už ryšius su A.Litvinenka ir už aktyvią savo, kaip advokato, veiklą ginant čečėnų partizanus. Kalejime jau ilgą laiką laikomi buvęs “Jukos” apsaugos tarnybos darbuotojas A.Pičiuginas, žurnalistas iš Kazanės I.Murtazinas ir dar daug politinių kalinių. Lietuvoje matėme sufabrikuotas “Lietuvos aido” redaktoriaus S.Stomos, disidento, buvusio Seimo nario A.Petrusevičiaus ir kitas politines bylas. 2006 metais iš tarnybos atleisti prieš korupciją aktyviai kovoję VSD pareigūnai V.Damulis, K.Braziulis,.G.Gataveckas ir dar nemaža grupė jų bendražygių. O Vytauto Pociūno ir Drąsiaus Kedžio nužudymai ir po mirties vykstanti jų šmeižto kampanija jau peržengė visas padorumo ribas.
Jei tikrai paaiškės, kad D.Kedys buvo sulaikytas tuo metu, kai prokuroras skambino Kedžio artimiesiems ir klausė, ar jie pasirūpins advokatu, tai bus didžiulė vinis į teisinės valstybės karstą. Kompozitorius Mikas Suraučius mano: “Kai pagalvoju, kur atsidūrėme, skaudu. Į rimtą aklavietę įžengėme. Gyvename kaip “homo sovietikus”, vieni kitus plėšdami, apgaudinėdami. Seime susirinko daug vertelgų, besirūpinančių tik savo reikalais. O Seime juk turi dirbti žmonės, kuriems nesvetimas etikos jausmas ir atsakomybė savo tautai”.
Gyvename nebe 2000-aisiais, o 2010 metais, jau nebegalime teigti, esą dėl įvairių negerovių kaltas vien tik postsovietinis palikimas. Pažvelkime į kaimynines valstybes. Lenkijoje ir Estijoje jau pažabota korupcija, sukurtas ir stabilus socialinės gerovės lygis. Jau artimiausiu laiku paaiškės generalinio prokuroro kandidatūra. Lietuvai reikia ne statytinio, o tikro generalinio prokuroro, kuris atleistų iš prokuratūros sistemos su pedofilais ir kontrabandos organizatoriais artimai susijusius šios sistemos pareigūnus. Kuris inicijuotų tikrą D.Kedžio ir V.Pociūno nužudymų tyrimą ir pajudintų užstrigusių rezonansinių finansinių bylų tyrimą. Nes melo, smurto ir klastos banga įstūmė Lietuvą į gilią duobę.
Nuotraukoje: politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas – Karoblis.
2010.05.03
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
