Slaptai.Lt

Bir­že­lio pradžioje Vil­niu­je dvi die­nas dirbo Bal­ti­jos jū­ros ša­lių vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Ren­gi­ny­je da­ly­vavo Bal­ti­jos ša­lių, Nor­ve­gi­jos ir Suo­mi­jos prem­je­rai, Da­ni­jos ir Šve­di­jos vi­ce­prem­je­rai, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas Jo­se Ma­nu­e­lis Bar­ro­so. Vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas – be­ne aukš­čiau­sio ly­gio per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ren­gi­nys Vil­niu­je. Į jį bu­vo pa­kvies­ti 11 or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­san­čių vals­ty­bių prem­je­rai ir EK, ku­ri taip pat yra or­ga­ni­za­ci­jos na­rė, bei Bal­ti­jos jū­ros par­la­men­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos va­do­vai. Ta­ry­bai pri­klau­so 11 vals­ty­bių (Da­ni­ja, Es­ti­ja, Is­lan­di­ja, Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Lie­tu­va, Nor­ve­gi­ja, Ru­si­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, Vo­kie­ti­ja) ir EK. Jau pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je su­ži­no­ta, jog į su­si­ti­ki­mą ne­at­vyks Ru­si­jos prem­je­ras Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, o Ru­si­jai Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių ta­ry­bos po­sė­dy­je at­sto­vaus vi­ce­prem­je­ras Vik­to­ras Zub­ko­vas. Ši ži­nia su­kė­lė sun­kiai su­vo­kia­mą šur­mu­lį.

Tas šur­mu­lys ro­do, kad Lie­tu­va vis dar stip­riai jau­čia sa­vo­tiš­ką bam­ba­gys­lę, jun­gian­čią mus su Ru­si­ja. Nors Pu­ti­nas apie sa­vo ne­at­vy­ki­mą ne­in­for­ma­vo, ži­nia „Pu­ti­nas ne­at­vyks“ šo­ki­ra­vo ir kai ku­riuos Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rius, ir ki­tus po­li­ti­kus. Tie­sa, kai ku­rie jų de­monst­ra­vo olim­pi­nę ra­my­bę „dėl ne vi­sai reikš­min­go vi­zi­to“, bet bu­vo ma­ty­ti, kad stip­riai iš­gy­ve­na dėl to­kio „pa­nie­ki­ni­mo“.

Dėl ne­at­siųs­tos va­di­na­mo­sios pa­ruo­šia­mo­sios ko­man­dos su­si­jau­di­no Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos ša­lių de­par­ta­men­to am­ba­sa­do­rius ypa­tin­giems pa­ve­di­mams Ne­ris Ger­ma­nas, at­sa­kin­gas už ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mą. (Tai tas pats as­muo, ku­ris dirbo aukštuose komunistų partijos postuose, 1985–1988 me­tais bu­vo Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos Cen­tro ko­mi­te­to Moks­lo ir mo­ky­mo sky­riaus in­struk­to­rius, 1988–1989 me­tais – LKP CK I sek­re­to­riaus pa­dė­jė­jas, iš LKP per­ėjo į LDDP, pas­kiau į LSDP, o 1998–2001 me­tais, nors ir bu­vo įtar­tas ry­šiais su KGB, bu­vo Lie­tu­vos ne­pa­pras­tuo­ju ir įga­lio­ti­niu am­ba­sa­do­riu­mi Suo­mi­jo­je, 2001–2003 m. – už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­riu­mi, 2003–2008 me­tais ga­vo svar­bias nuo­la­ti­nio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos at­sto­vo prie Eu­ro­pos Ta­ry­bos pa­rei­gas, o da­bar įtai­sy­tas svar­bia­me URM pos­te.) N. Ger­ma­nas guo­dė­si, kad ofi­cia­lus at­sa­ky­mas gal­būt at­eis po ke­lių die­nų, ta­čiau taip ir ne­su­lau­kė.

Pu­ti­nui at­vyk­ti truk­do vie­na svar­bi tarp­tau­ti­nė pro­ble­ma – Lie­tu­vos san­ty­kiai su prieš dve­jus me­tus Ru­si­jos ag­re­si­ją pa­ty­ru­sia Gru­zi­jos res­pub­li­ka. Per trum­pą Da­lios Gry­baus­kai­tės pre­zi­den­ta­vi­mo ir Tė­vy­nės są­jun­gos-krikš­čio­nių de­mok­ra­tų val­dy­mo lai­ko­tar­pį san­ty­kiai tarp mū­sų ša­lies ir Gru­zi­jos pa­blo­gė­jo. Tą pa­ro­do ir pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­kęs Gru­zi­jos ne­pri­klau­so­my­bės pa­mi­nė­ji­mas. 1918 me­tų ge­gu­žės 16-ąją bu­vo pa­skelb­ta apie Gru­zi­jos de­mo­kra­tinės res­pub­li­kos su­si­kū­ri­mą. Ta­čiau jos eg­zis­ta­vi­mas bu­vo trum­pas – jau 1921 me­tų pra­džio­je ji bu­vo už­im­ta Rau­do­no­sios ar­mi­jos, įtrauk­ta į va­di­na­mą­ją Už­kau­ka­zės fe­de­ra­ci­ją, o po to – ir į So­vie­tų Są­jun­gą. Gru­zi­ja il­giems me­tams pra­ra­do sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę, ir ji bu­vo at­kur­ta tik 1991 me­tų ko­vą.

Ar­tė­jant Gru­zi­jos ne­pri­klau­so­my­bės die­nai, tu­rė­jo bū­ti bent mo­ra­liai pa­rem­ta ši mums drau­giš­ka ir daug iš­ken­tė­ju­si ša­lis. De­ja, bet ko­kie ban­dy­mai tai pa­da­ry­ti bu­vo blo­kuo­ja­mi, bi­jant su­pyk­dy­ti Ru­si­jos va­do­vus. Kaip pra­ėju­sią sa­vai­tę su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pa­ste­bė­jo Sei­mo na­rys, Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys, Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Arū­nas Va­lins­kas, Gru­zi­jos pre­zi­den­tas de­monst­ra­ty­viai ne­bu­vo pa­kvies­tas į Ko­vo 11-osios mi­nė­ji­mą. „Tai bu­vo dvi­de­šimt­me­tis, per ku­rį mes kaip nie­kad ėjo­me ko­ja ko­jon. Ir kai bu­vo li­ku­si tik šven­tė, mū­sų ben­dra­ke­lei­viai bu­vo tie­siog ig­no­ruo­ti. Da­bar taip pat de­monst­ra­ty­viai pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė at­si­sa­kė vyk­ti į Gru­zi­jos ne­pri­klau­so­my­bės die­nos mi­nė­ji­mą“, – Lie­tu­vos po­li­ti­ką Gru­zi­jos at­žvil­giu kri­ti­ka­vo A. Va­lins­kas. Pre­zi­den­tei at­me­tus Gru­zi­jos pre­zi­den­to Mi­chai­lo Sa­a­kaš­vi­lio kvie­ti­mą da­ly­vau­ti ne­pri­klau­so­my­bės die­nos iš­kil­mė­se, šven­tė­je tu­rė­jo da­ly­vau­ti Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė, bet dėl vi­zi­to JAV į Tbi­li­sį po­li­ti­kė at­vy­ko kiek anks­čiau ir iš anks­to pa­svei­ki­no gru­zi­nus ne­pri­klau­so­my­bės die­nos pro­ga.

 A. Va­lins­ką ypač nu­ste­bi­no ži­nia, jog Lie­tu­vos Sei­me bu­vo at­si­sa­ky­ta pa­tvir­tin­ti re­zo­liu­ci­ją, ku­ria Ab­cha­zi­ja ir Pie­tų Ose­ti­ja dar kar­tą pri­pa­žįs­ta­mos Ru­si­jos oku­puo­to­mis, bet Gru­zi­jai pri­klau­san­čio­mis te­ri­to­ri­jo­mis, de­kla­ruo­ja­mas Gru­zi­jos te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas. Ši re­zo­liu­ci­ja val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos ini­cia­ty­va Sei­me bu­vo iš­im­ta iš dar­bo­tvarkės. Ne­ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, taip pa­da­ry­ta prem­je­ro A. Ku­bi­liaus ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro A. Ažu­ba­lio pra­šy­mu, kai bu­vo lau­kia­ma at­vyks­tant Ru­si­jos prem­je­ro V. Pu­ti­no.

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys A. Va­lins­kas dar prieš tarp­tau­ti­nį su­si­ti­ki­mą ma­nė, kad toks V. Pu­ti­no spren­di­mas bū­tų dar vie­nas ant­au­sis Lie­tu­vai. Val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos part­ne­riai kon­ser­va­to­rius ir pre­zi­den­tę D. Gry­baus­kai­tę ap­kal­ti­no, kad ti­kė­da­mie­si V. Pu­ti­no ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je, jie ėmė pa­tai­kau­ti Ru­si­jai. Di­plo­ma­ti­niuo­se sluoks­niuo­se bu­vo kal­ba­ma, kad V. Pu­ti­no da­ly­va­vi­mas pri­klau­sys nuo Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel, su ku­ria jį sie­ja ga­na bi­čiu­liš­ki san­ty­kiai, at­sa­ky­mo. Ši dar ko­vą pa­tvir­ti­no at­vyk­sian­ti į Vil­nių. Ta­čiau, kaip vė­liau iš­aiš­kė­jo, A. Mer­kel į Vil­nių už­suk­ti ren­gė­si tik ke­lioms va­lan­doms: ji va­kar tu­rė­jo su­si­tik­ti su pre­zi­den­te D. Gry­baus­kai­te bei Vy­riau­sy­bės va­do­vu A. Ku­bi­liu­mi ir da­ly­vau­ti Chod­ke­vi­čių rū­muo­se vy­ku­sio­je ne­for­ma­lio­je va­ka­rie­nė­je. Iš­kart po va­ka­rie­nės A. Mer­kel tu­rė­jo iš­skris­ti iš Vil­niaus.

Ne­nuos­ta­bu – jei­gu ar­ti­miau­sias bi­čiu­lis V. Pu­ti­nas ig­no­ra­vo su­si­ti­ki­mą, kam čia tuš­čiai leis­ti lai­ką nuo­bo­džiuo­se de­ba­tuo­se ar fo­ru­me  „Iš­šū­kiai Eu­ro­pai – spren­di­mai re­gio­nui: dar­bo, in­ves­ti­ci­jų ir tva­raus au­gi­mo dar­bo­tvarkė“? Svar­biau­sia yra da­ly­vau­ti va­ka­rie­nė­je – ta­me bū­ti­na­me po­li­ti­nių „vir­šū­nių“ ren­gi­ny­je.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras A. Ažu­ba­lis ne­ma­to nie­ko blo­go, kad į Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių ta­ry­bos po­sė­dį at­vyks­ta ne Ru­si­jos prem­je­ras V. Pu­ti­nas, o vi­ce­prem­je­ras V. Zub­ko­vas. Tai esą nor­ma­li Ru­si­jos di­plo­ma­ti­nė prak­ti­ka. Vė­liau, jau prieš pat su­si­ti­ki­mą, mi­nist­ras tei­gia, kad san­ty­kiai su Ru­si­ja nė­ra pras­ti ir kom­pli­kuo­ti ir pa­ti­ki­na, kad anks­čiau kon­ser­va­to­rių pa­reng­ta Ru­si­jos su­lai­ky­mo stra­te­gi­ja ne­pa­mirš­ta ir ren­gia­mos nau­jos prie­mo­nės už­kirs­ti ke­lią pro­pa­gan­dai. Sklan­diems dvi­ša­liams san­ty­kiams, jo ma­ny­mu, rei­kia nuo­sek­laus dar­bo, lai­ko ir ben­dro pra­ei­ties su­vo­ki­mo.

Prem­je­rui A. Ku­bi­liui Ru­si­jos prem­je­ro V. Pu­ti­no spren­di­mas ne­vyk­ti į Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių ta­ry­bos po­sė­dį at­ro­do „nor­ma­lus“. A. Ku­bi­lius at­me­ta po­li­to­lo­gų tei­gi­nius, esą Lie­tu­va ne­už­si­tar­na­vo to­kio vi­zi­to. Ta­čiau net ir kal­bė­da­mi apie Pu­ti­no ne­at­vy­ki­mo „ne­reikš­min­gu­mą“, po­li­ti­kai sten­gia­si at­si­ri­bo­ti nuo sa­vo per­ne­lyg di­de­lių pa­stan­gų, kad tas vi­zi­tas įvyk­tų. Mū­sų val­džia jau prieš vi­zi­to da­tą sten­gė­si įtik­ti fak­tiš­kam Ru­si­jos val­do­vui. Prem­je­ras A. Ku­bi­lius ra­gi­no „par­tie­čius“ ne­sku­bė­ti pri­im­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­jos dėl pir­mo­sios so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos au­kos – Lie­tu­vos pa­rei­gū­no A. Ba­raus­ko (ačiū Die­vui, ne vi­sus Sei­mo na­rius įtikino), Sei­mas bu­vo spau­džia­mas ne­pri­im­ti Gru­zi­ją re­mian­čios re­zo­liu­ci­jos, bu­vo at­su­kta nu­ga­ra nuo Ru­si­jos ag­re­si­jos vis dar ken­čian­čiai Gru­zi­jai.

Bet val­do­vas ne­at­vy­ko, net ne­pra­ne­šęs, kad ne­at­vyks. Gal Pu­ti­nui nuo­tai­ką su­ga­di­no Sei­mo pir­mi­nin­kės baikš­tus vi­zi­tas į Gru­zi­ją, iš kur ji tuoj pat iš­sku­bė­jo į JAV, ir tik­ra­sis Ru­si­jos val­do­vas nu­spren­dė ne­vyk­ti į Vil­nių, taip ne­su­teik­da­mas pa­ma­lo­ni­ni­mo jo lau­kian­tiems Lie­tu­vos po­li­ti­kams? Ga­vu­si ant­au­sį (ku­rį ir mi­nė­jo A. Va­lins­kas) mū­sų val­džia vaiz­da­vo, kad nie­ko ge­res­nio ne­si­ti­kė­jo ir ne­si­sten­gė ką nors pa­da­ry­ti. Dar dau­giau, pa­na­šu, kad Lie­tu­vos val­džia pa­si­ry­žu­si su­si­tai­ky­ti su Eu­ro­pos už­kam­pio vaid­me­niu, ku­rį mums ski­ria Ru­si­jos val­do­vai. O Mask­va sie­kia dar la­biau nu­til­dy­ti mū­sų po­li­ti­kus – ne­ga­li­ma  ne tik pri­imi­nė­ti jo­kių Ru­si­jai „prie­šiš­kų“ re­zo­liu­ci­jų, bet ir ap­skri­tai prieš­ta­rau­ti Ru­si­jos po­li­ti­kai. To­dėl Mask­vai tin­ka, kad Vil­niu­je ne­ban­do­ma pa­ro­dy­ti aiš­kios Ry­tų po­li­ti­kos kur­so – dangs­ty­da­mie­si ta­ria­mu prag­ma­tiz­mu ir re­a­liz­mu mes tik tūp­čio­ja­me, pa­tai­kau­da­mi au­to­ri­ta­ri­niam re­ži­mui.

Jau net ne­už­si­me­na­ma apie ža­los už oku­pa­ci­ją at­ly­gi­ni­mą, ža­los rei­ka­la­vi­mai ir skai­čia­vi­mai įgrūs­ti į gi­liau­sius stal­čius. To­dėl ne­at­si­tik­ti­nai Pre­zi­den­tei ir TS-LKD va­do­vams rei­ka­lau­jant tu­rė­jo­me že­min­ti vals­ty­bę ieš­ko­da­mi ne­bū­tų CŽV ka­lė­ji­mų – lyg bū­tu­me ne NATO na­rė, o kaž­koks Eu­ro­pos po­li­ti­kos už­kam­pis. Kai ku­rie po­li­to­lo­gai ar po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai įžvel­gia di­de­lę grės­mę Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bei. Lie­tu­vos ge­o­po­li­ti­nė pa­dė­tis po ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo nie­ka­da ne­bu­vo to­kia rim­ta kaip da­bar, sa­ko Va­len­ti­nas Mi­tė, Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo žur­na­lis­tas. Ru­si­jos pa­stan­gos at­kur­ti sa­vo įta­ką bu­vu­sio­je SSRS erd­vė­je Lie­tu­vą at­ve­dė į kryž­ke­lę ir ji tu­ri pa­si­rink­ti sa­vo ke­lią – tap­ti nau­jo­sios Ru­si­jos sa­te­li­te ar pa­ga­liau rim­tai in­teg­ruo­tis į Va­ka­rus. Jo­kio tre­čio ke­lio nė­ra. Tai ne­reiš­kia, jog ru­sų tan­kai at­va­žiuos į Lie­tu­vą, nors Gru­zi­jos pa­vyz­dys ro­do, kad ir to­kiam va­rian­tui Ru­si­ja tu­ri va­lios ryž­tis, kai kal­ba­ma apie jos na­cio­na­li­nius in­te­re­sus.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kurį mūsų valdžia, stengdamasi įtikti Rusijai, ima vis begėdiškiau ignoruoti.

Specializuotas „XXI amžiaus“ priedas „XXI amžiaus horizontai”

2010.06.10