Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmieji darbo metai jau vertinami politikų ir politikos apžvalgininkų, o ir šalies visuomenėje daug svarstymų šia tema. Kaip įvertinti pirmuosius prezidentės darbo metus, kokias išvadas galime padaryti? Yra teigiamų šalies vadovės darbo rezultatų ir veiklos tendencijų. Prezidentė parodė, kad su ja reikia skaitytis, ir ji neleis, kad jos nuomonė būtų ignoruojama. Teisėsaugos sistemoje ji ėmėsi ryžtingų žingsnių - atleido kai kuriuos abejotinos reputacijos pareigūnus ir sutrukdė bandymams pulti sąžiningus kai kurių teisėsaugos institucijų vadovus. D.Grybauskaitė atleido aplaidžiai dirbusį generalinį prokurorą A.Valantiną, postų kiek vėliau neteko ir jo pavaduotojai G.Jasaitis ir V.Barkauskas. Prezidentė pareiškė paramą STT vadovui Ž.Pacevičiui, kai buvo pasigirdę svarstymų apie tai, esą STT vadovą reikia keisti, prezidentės parama užtikrino tolesnę sėkmingą STT veiklą.
Būtent Ž.Pacevičius ir kiti šios tarnybos vadovai bei atsakingi pareigūnai inicijavo ryžtingus antikorupcinius tyrimus. 2009 metais pavyko išaiškinti Panevėžio, Birštono ir dar kelių miestų vadovų korupcinę veiklą, 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje atlikti svarbūs tyrimai Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėse ligonių kasose ir dar keliose valdžios žinybose. Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J.Markevičius vertinamas kaip atsakingas ir profesionalus valstybės pareigūnas.
Kokie neigiami prezidentūros veiklos aspektai? Nors prezidentė ir jos patarėjai kalbėjo apie tai, kad ryžtingai veiks energetikos sferoje, bet vis dar nepavyko pažaboti energetikos tarpininkų veiklos. Pagrindinė dujų importo tarpininkė - su ,,Gazpromu“ susijusi „Dujotekana“ vis dar sėkmingai veikia bei įtakoja kai kuriuos politinius procesus šalyje. 2002-2005 metais V.Pociūnas, V.Damulis ir kiti VSD pareigūnai atliko tyrimą, kurio metu nustatyta aplinkybių, leidusių daryti prielaidas apie tai, kad ,,Dujotekana“ nėra savarankiška įmonė, o jos tikrieji bosai greičiausiai sėdi kažkur Rusijoje. Beliko tik kreiptis į teismą dėl tokio fakto pripažinimo. Tačiau tuo momentu kai kurie tyrime dalyvavę pareigūnai, taip pat - ir pulkininkas V.Pociūnas, buvo atleisti iš darbo (tai atsitiko 2005 vasarą ir rudenį). Valstybės saugume prasidėjo keisti „valymai“. Kitiems pareigūnams tuometiniai VSD vadovai įsakė tyrimą nutraukti, šie pareigūnai 2006 metų rudenį buvo atleisti iš darbo. Kai kurie tuometiniai VSD vadovai buvo „valstybininkų“ klano nariais, artimai susiję su „Dujotekanos“ vadovais, tad toks jų sprendimas - nestebina.
Tačiau šie jų sprendimai gerokai pakenkė Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Lietuvos piliečiams labai kenkia ir didžiulės kuro kainos. Benzinas ir dyzelinis kuras mūsų šalyje labai brangus. Kai kurie valdžios veikėjai bando aiškinti, kad aukštos kuro kainos susijusios su mūsų šalies priklausymu Europos Sąjungai. Bet tai tėra mitas. Kuro kainos mažesnės Lenkijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, būtent tose ES šalyse, kur žmonių pajamos gerokai didesnės už lietuvių pajamas. Apmaudu, kad prezidentūrai nepavyko pasiekti, kad iš postų būtų pašalinti destruktyvūs ministrai: tokie kaip švietimo ministras G.Steponavičius ir aplinkos ministras G.Kazlauskas.
O stambių monopolijų atstovai Lietuvoje vis dar tvarkosi kaip savo dvare. ,,Akropolis” sugebėjo pasiimti 20 milijonų litų iš valstybės. O Vilniaus apskrities viršininko administracijos likvidatorius LCS narys G.Sodeika nesipriešino tokiam “paėmimui”. Valstybė prarado 20 milijonų. Ir tai jau - ne pirmas atvejis. Žinomas politikas, TS-LKD tarybos narys Naglis Puteikis teigia, kad ši situacija itin skandalinga. O tai, kad prieš kelias dienas G.Sodeika tapo vidaus reikalų ministro patarėju, jau rodo tikrą teisinį nihilizmą. Be to, susidaro įspūdis, kad visą marketavičių imperiją (kuriai greičiausiai ir priklauso Akropolis“) globoja Liberalų ir centro sąjunga.
Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą drebina patys prieštaringiausi procesai – drastiškai mažinamas vidurinių mokyklų skaičius, o studentams ir toliau teks mokėti didžiules sumas už mokslą: net po 6-16 tūkstančių už metus. O štai Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas teigia, kad Lietuvoje reikia įvesti tokią praktiką – tik apie 40 procentų vidurines mokyklas baigusių jaunuolių turi siekti aukštojo mokslo, o likę 60 procentų turėtų eiti į profesines mokyklas. Tokie postringavimai stebina. Jei bus vykdoma tokia skandalinga švietimo „strategija“, tai emigracijos srautai į Vakarus tik didės. Per 20 metų į Vakarus jau išvyko apie 1,5 milijono Lietuvos piliečių.
Savivaldos srityje egzistuoja užtektinai daug problemų. Vis tik artėjančiuose savivaldos rinkimuose piliečiai jau galės sudaryti kandidatų sąrašus ir konkuruoti su partijomis. Tik sąlygos konkuruoti dar nebus lygios. Savivaldos rinkimų įstatymo pataisos turi daug trūkumų. Gerai, kad per paskutiniuosius metus imtasi esminių korupcinių tyrimų. Štai 2009 metų rudenį atskleista, kad kai kurie tuometinės Panevėžio valdžios viršūnėlės atstovai susiję su kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir kitais panašiais nusikaltimais. Bet dar prastesnė padėtis yra kitose savivaldybėse - Pagėgių, Tauragės, Švenčionių rajonuose, Alytaus mieste. Štai Alytuje įsigalėjęs Daugėlų klanas čia tvarkosi kaip savo dvare.
Kartais jau primename didžiąją Rytų kaimynę. Rusijoje bujoja kai kurių autonominių respublikų prezidentų ir jų giminių klanai: Baškirijoje – Rachimovai, Kalmukijoje – Iliumžinovai, Čečėnijoje – Kadyrovai. Ir Lietuvoje matome panašių pavyzdžių: Pagėgiuose - Komskiai, Alytuje – Daugėlos. Panašių pavyzdžių yra ir dar keliuose rajonuose. Tokia tariama „savivalda“ vystosi feodaliniu principu, čia viską lemia giminystės ryšiai ir aklas paklusnumas. Tiesa, Lietuvoje yra ir kitokių pavyzdžių. Štai Molėtų, Anykščių rajonuose vietos valdžia tvarkosi užtektinai skaidriai ir atsakingai, o nuo šių metų sausio pabaigos veiklą pradėjusi naujoji Panevėžio valdžia imasi ryžtingų žingsnių atkurti tvarką šiame mieste.
Mūsų nepriklausoma valstybė egzistuoja jau du dešimtmečius. Iki šiol nėra aišku, kur pasuks Lietuva – ar Rusijos keliu, ar pažangos keliu, kokiu žengia Estija, Lenkija, Slovakija. Vienas iš žinomų Rusijos žmogaus teisių gynėjų M.Trepaškinas teigia, kad Rusijoje egzistuoja ištisa žmogaus teisių pažeidimų sistema. Ir Lietuvoje matome daug žmogaus teisių pažeidimų. Lietuva pakils iš nuosmukio liūno tuo atveju, jei šalies valdžios olimpe išnyks melas ir klasta, o įsigalės tiesos sakymas. Tai aktualu ir tarptautinės politikos vandenyse. Juk nuo 1994 metų pabaigos vykdomas čečėnų tautos genocidas, kryptingai plečiamos tendencingos propagandinės kampanijos – priešiškomis paskelbtos čečėnų, ingušų, gruzinų tautos.
Tai galime įvardyti kaip stalininės politikos atgimimą. Juk tada, stalinizmo laikais, „liaudies priešais“ buvo paskelbti tie patys čečėnai, ir vokiečiai, graikai, korėjiečiai, Krymo totoriai... Šiuo metu Lietuvoje vis labiau primirštami ir laisvės siekiantys čečėnai, ir Kremliaus spaudžiama Gruzija. O štai kai kuriems Lietuvos prokurorams Rusijos FSB pareigūnai yra strateginiai partneriai. Toks mūsų prokurorų „balansavimas“ kelia daug klausimų: kodėl pasitikima FSB veikėjais. Jei toliau tęsis tokio tipo kapituliacinė politika, tai neįgysime autoriteto tarptautinėje erdvėje, nebus ir stabilumo šalies viduje. Ateina apsisprendimo metas.
Gintaro Visocko nuotraukoje: “XXI amžiaus” politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas – Karoblis.
2010.07.21
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
