Pastarasis dešimtmetis Lietuvoje - tai stambių politinių skandalų ir daugelio rezonansinių bylų dešimtmetis. Pavyko atskleisti nemažai politinės korupcijos atvejų, tik gaila, kad į didžiuosius korupcijos skandalus (,,Rubicono“ juodosios buhalterijos, „Dujotekanos“, „Draugystės“ bei kitas stambias aferas) įsipainioję politikai taip ir liko nenubausti. Vienas iš jų šiuo metu dirba ministru ir net vaidina pažangų reformatorių.
Per šį dešimtmetį pavyko sutramdyti kai kurias stambias kriminalines gaujas. Deja, galime konstatuoti, kad mūsų šalyje legalizuojami nužudymai (J.Paliako, D.Kedžio nužudymų atvejai), legalizuojamas ir bylų falsifikavimas (akivaizdžiai fabrikuojamos A.Petrusevičiaus, Gatajevų, E.Kusaitės bylos). Dalis politikų, visuomenės veikėjų ir žurnalistų - S.Stoma, A.Stancikienė, K.Uoka, S.Žirgulis, R.Grinevičiūtė - Janutienė, V.Bakas, kun. J.Varkala bei kiti jų bendražygiai pakilo į kovą prieš siautėjančią melo ir klastos sistemą.
Gaila tik, kad per šį dešimtmetį nepasistūmėjome stiprios pilietinės valstybės link, o priešingai - vis labiau grimzdome į nuosmukio ir korupcijos liūną. Vienas iš „Drąsiaus kelio“ judėjimo lyderių Tadas Skučas pagrįstai teigia: „Kadaise buvau žmogus, dabar - kedofilas patvorinis. Ne Lietuva Tėvyne nusivyliau, nuvylė mane tie, kuriais tikėjau kažkada“...
Rugpjūčio 5 dieną Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio sprendimu klaipėdietė Eglė Kusaitė paleista iš įkalinimo. E.Kusaitė buvo suimta 2009 metų spalio pabaigoje, tad kalėjime praleido virš devynių mėnesių. Ji kaltinama terorizmu, tačiau nėra jokių įtikinamų įrodymų, tik vis teigiama, kad E.Kusaitė ketino vykti į Rusiją ir ten užsiimti teroristine veikla. Pabrėžiama, kad už šiuos „ketinimus“ ji gali būti įkalinta iki galvos bylos. Byloje daugiausia remiamasi Rusijos FSB pareigūnų pateiktais duomenimis. Dar liepos mėnesį kai kuriose žiniasklaidos priemonėse prasidėjo sovietmetį primenanti propagandinė kampanija, ir žymūs disidentai bei E.Kusaitę palaikantys politikai ir visuomenės veikėjai visaip šmeižiami bei juodinami. E.Kusaitės teismo posėdžiuose dalyvavę disidentai kunigai A.Svarinskas, R.Grigas, buvęs Lietuvos Laisvės Lygos vadovas A.Terleckas, N.Sadūnaitė, Seimo narys R.Kupčinskas, „Drąsiaus kelio“ judėjimo atstovai buvo išvadinti terorizmo rėmėjais.
Prieš keletą dienų generalinis prokuroras Darius Valys pripažino, kad Generalinės prokuratūros pareigūnai per paskutinius kelerius metus padarė grubių klaidų. Tai, kad generalinis prokuroras pripažino, kad jo vadovaujamos institucijos darbe būta grubių klaidų ir pažadėjo imtis priemonių šiai padėčiai keisti, - geras ženklas. Žinoma, ar padėtis Generalinėje prokuratūroje keičiasi į gera, pamatysime pagal realius darbus. Jei bus pradėtos tirti didžiosios aferos, nutrauktas E.Kusaitės persekiojimas, pradėta tirti D.Kedžio nužudymo byla, atleisti A.Kliunka, A.Stepučinskas, J.Laucius bei kiti ,,garsieji“ prokurorai, tada tikrai galėsime teigti, kad „korupcijos ledynmetis“ Generalinėje prokuratūroje baigiasi. Prieš gerą dešimtmetį Generalinėje prokuratūroje jau buvo imtasi vykdyti pažangias reformas. Prokuroras Kazys Pėdnyčia dar 1998 - 1999 metais Generalinėje prokuratūroje ėmėsi esminių reformų, atleido V.Markovą bei kitus skandalingai pagarsėjusius prokurorus, ėmėsi tirti garsias „Jangilos“, „Lietuvos geležinkelių“ aferas. Deja, 2000 pabaigoje mafijos vadeivos neteisėtai nušalino K.Pėdnyčią iš pareigų, ir visi rezonansiniai tyrimai buvo sustabdyti.
Liepos pabaigoje sensacingi įvykiai palietė ir „Vilniaus vandenų“ bendrovę. Šios įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas su EBSW siejamas KGB generolo R.Marcinkaus žentas V.Miltienis. Šis veikėjas yra dirbęs įvairiose vietose - ir vienos su EBSW susijusios įmonės darbuotoju, ir „Lietuvos kuro“ vadovu, ir finansų ministro pavaduotoju G.Kirkilo vyriausybėje. V.Miltienio paskyrimas į šias svarbias pareigas sukėlė nemenką nuostabą, tačiau žinant šio veikėjo ryšius su G.Kirkilu ir Vilniaus meru V.Navicku, šis paskyrimas savaime suprantamas.
Dar apie 1990 metus, ir kiek vėliau (1993-1996 metais) mūsų krašte pasėtos blogio sėklos davė vaisius. Lietuvoje suvešėjo korupcija, betvarkė ir nepotizmas. Miestuose ir kaimuose siaučia banditai, chuliganai, girtaujantys, amoralūs asmenys, jie atvirai girtauja, atlieka brutalius plėšimus, chuliganiškus išpuolius. Teismuose, ministerijose bei kitose valdžios žinybose toleruojami kyšininkai ir aferistai, darantys didžiulę žalą mūsų valstybei ir jos piliečiams. Sąžiningi valdžios pareigūnai priešinasi korumpuotų savo kolegų veiksmams, bet jų pastangos dažnai sustabdomos, nes savo bendrus imasi ginti įtakingi oligarchai ir korumpuoti prokurorai. Mūsų šalyje jau susiformavo net ištisi korumpuotų prokurorų klanai. Nors tiesą vis bandoma slėpti, bet tikra tiesa tokia: Lietuvoje gerai gyvena tik siauros išnaudotojų kastos - oligarchai, korumpuotų politikų, prokurorų bei valdininkų klanai. Ekonominė ir socialinė padėtis mūsų krašte dramatiška. Jau apie 30 procentų piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Skurdas ir socialinė nelygybė vis gilėja, nes mokesčiai kyla, vis didėja ir maisto produktų kainos.
Tad dabartinėje situacijoje yra du keliai. Arba kelti atlyginimus ir pensijas, arba stabdyti mokesčių kėlimą, kai kuriuos mokesčius net mažinant. Mokesčių moratoriumas labai padėtų šioje sudėtingoje situacijoje, nes kai kurių šeimų pajamos tesiekia 1000-1300 litų, o mokesčiams jie jau šiuo metu sumoka didžiąją savo pajamų dalį - apie 700-900 litų. Pensininkų bendrijos ir politinius kalinius bei tremtinius jungiančios organizacijos jau pareikalavo nuo 2011 metų pradžios pradėti kelti „užšaldytas“ pensijas.
Lūžio kovoje su nusikalstamumu pavyktų pasiekti, jei bus imtasi esminių permainų, ir bausmės bus žymiai sugriežtintos. Jei už pavojingus nusikaltimus - prekybą narkotikais, valstybinio turto grobstymą, stambias aferas, kyšių ėmimą - bus baudžiama nuo penkiolikos metų kalėjimo iki įkalinimo iki gyvos galvos siekiančiomis bausmėmis, tada būtų įmanoma pažaboti Lietuvoje bujojančius mafijos klanus. Skandalinga ir tai, kad už pavojingus smurtinius nusikaltimus (žmonių sužalojimus, plėšimus) dažnai skiriamos lygtinės bausmės. Chuliganai bei plėšikai iš tokių bausmių tik juokiasi ir toliau daro nusikaltimus. O PVM grobstymo aferų architektai, iš biudžeto pasisavinantys didžiules sumas (dažnai net po 3-10 milijonų litų), irgi dažnai baudžiami menkomis baudomis ir lygtinėmis bausmėmis.
Bet kodėl mūsų krašte tęsiasi toks nuosmukis? Tai neatsitiktinė padėtis. Lietuvą valdo kriminalinė mafija kartu su politine mafija. Mafijos klanai artimai susiję su Rusijos žvalgyba. Politinės mafijos vadeivos kartu su įtakingiausiais kriminaliniais baronais ir sukūrė Lietuvoje išnaudotojišką oligarchinę santvarką. Šią santvarką reikia sugriauti ir atkurti demokratiją. Jei to nepavyks, iškils didžiulės grėsmės mūsų kultūrai, mūsų tautos ir valstybės egzistavimui. Filosofas prof. Alvydas Jokubaitis teigia: „Valstybės nėra vienodos, jos skirtingos, jos nėra padarytos iš individų, ir didele dalimi priklausomos nuo kultūros. O kai individas tapatinasi nebe su tauta, o su žmonija, tada nebematome jokių skirtumų. Svarbiausia - dažnai nebematome ir skirtumų tarp gėrio ir blogio. Jei nebeliks tautinės valstybės, neaišku, kas atsiras jos vietoje. Mes pralaimime tarpukario kartai. Jiems labiau pavyko, jie plikoje vietoje supylė kalną. Tuo metu nebuvo sukurtos ,,maximos“, ,,iki“, bet atsirado nauja iškilių poetų, rašytojų, dailininkų karta. Dabar mes su kultūra turime didelių keblumų. Didžiules problemas kelia ir milžiniška emigracijos banga“.
Deja, Lietuva lieka suskaldyta įvairiais aspektais. Visi tie žurnalų viršeliuose besipuikuojantys šleževičiai, kirkilai, ignotai ir stepučinskai pasidemonstruoja ir vėl slepiasi turtuolių getuose, už didžiulių tvorų ir šarvuotų durų. Liaudis turi savo herojus - tai už teisingumą kovojęs ir klastingai nužudytas D.Kedys, prieš melo ir klastos sistemą sukilusi ir dėl to aršiai persekiojama D.Kedžio sesuo teisėja N.Venckienė, prieš ,,kultūrinių reiderių“, pedofilų ir karingųjų gėjų klanus kovojantys politikai K.Uoka, S.Stoma, drąsūs ir pilietiški kunigai A.Svarinskas, J.Varkala. Esama vilčių, kad mūsų šalis pakils iš nuosmukio liūno, nes priešingu atveju Lietuvos laukia liūdnas likimas – Lietuva taps Rusijos arba kai kurių galingų tarptautinių korporacijų protektoratu.
Gintaro Visocko nuotraukoje: komentaro autorius Giedrius Grabauskas – Karoblis.
2010.08.11
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
