Seimo narys Saulius Stoma – aktyvus politikas. Kuria įstatymų projektus, domisi korupcijos skandalais, dalyvauja visuomeniniuose - politiniuose mitinguose. Tačiau pradžia nebuvo lengva.
1990 - aisiais metais S.Stoma ėmė vadovauti atkurtam „Lietuvos aido“ laikraščiui. Būtent tada patyrė persekiojimų, nes LDDP režimas ir šiai politinei jėgai simpatizuojantys prokurorai 1994 metais pradėjo fabrikuoti baudžiamąją bylą, organizavo šmeižto kampaniją. Vėliau S.Stoma buvo suimtas ir įkalintas. Su Sauliumi STOMA kalbasi „XXI amžiaus“ laikraščio žurnalistas Giedrius Grabauskas - Karoblis.
Šie metai – gausūs politinių įvykių. Lietuvą ypač sukretė pedofilijos byla. Jūs asmeniškai domitės šia tema, dalyvaujate pilietinėse akcijose, aktyviai stebėjo įvykius Garliavoje. Deja, tik aktyvūs piliečiai apgynė Drąsiaus Kedžio dukrelę nuo pedofilų pinklių. O štai D.Kedžio nužudymas iki šiol neištirtas. Kaip, beje, ir daugelis kitų rezonansinių bylų. Prieš D.Kedžio seserį teisėją N.Venckienę nukreipta šmeižto kampanija. Tuo tarpu prieš klaipėdietę E.Kusaitę ir kai kuriuos kitus asmenis bylos akivaizdžiai falsifikuojamos. Kodėl klostosi būtent dramatiška padėtis?
Šie įvykiai parodė, kokia supuvusi yra mūsų teisinė sistema. Deja, dabar matome, kad ir politikai dažnai trukdo reformuoti šią ydingą sistemą. Blogai, kad Lietuvoje yra daug abejotinos reputacijos politikos veikėjų, perėjūnų ir prisitaikėlių - jie tariamai kalba apie reformas, bet faktiškai jie nenori nieko keisti, ir yra tapę sistemos sraigteliais. Yra ir tokių politikų bei valstybės pareigūnų, kurie atvirai dalyvauja neteisėtoje veikloje, įsitraukia į aferas, remia kontrabandos organizatorius, susiję su užsienio žvalgybos tarnybų priedangos įmonėmis. Į šią Kauno pedofilijos bylą galime žvelgti dviem aspektais.
Pirma - teisėsaugos struktūros nesugebėjo tinkamai atlikti savo darbo. Ir antra - šioje byloje regima akivaizdi pašalinių jėgų įtaką. Kai kurie įtakingi asmenys buvo suinteresuoti, kad pedofilijos byla būtų vilkinama ir numarinta. Žinoma, būtų naivu teigti, kad visą Lietuvą yra užvaldęs galingas pedofilų klanas, bet kad toks klanas egzistuoja, tai akivaizdu. Akivaizdi šmeižto kampanija prieš D.Kedžio artimuosius - tai vienas iš ryškių šio klano egzistavimo požymių. O galingų korumpuotų klanų mūsų krašte yra ne vienas, ir tokie klanai vienas kitą palaiko. Bendradarbiavimas ir tarpusavio palaikymas yra svarbiausia šių klanų išlikimo sąlyga. Jei Lietuvoje pavyktų sunaikinti bent vieną tokį klaną, pagal jo ryšius būtų galima sunaikinti ir visus kitus. Kol šie galingi klanai egzistuoja, tikros teisinės valstybės atkurti neįmanoma.
Lietuvai lemtingas laikotarpis: 2004 – 2006 - ieji metai. Tuomet šalyje įsigalėjo šešėlinis „valstybininkų“ klanas. Šis klanas užvaldė ne tik pagrindines ministerijas, bet ir svarbias teisėsaugos institucijas - Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą. Tik po Lietuvą sukrėtusio pulkininko V.Pociūno nužudymo pradėjo aiškėti tikroji padėtis - kad tuometinis VSD vadovas A.Pocius yra KGB rezervistas, kad ir kiti su KGB susiję asmenys užima aukštas pareigas valstybės tarnyboje, kad šie asmenys ir su jais susiję oligarchai valstybėje tvarkosi tarsi savo dvare, yra artimai susiję su Rusijos žvalgybos priedangos įmonių veikla. Naujieji VSD vadovai jau atleido kai kuriuos susikompromitavusius pareigūnus, Seimui pagaliau pateiktos ir garsiosios 12-a analitinių pažymų. Kaip manote, gal bus pradėtas esminis teisėsaugos struktūrų valymas, gal pagaliau pavyks demaskuoti įtakingų korumpuotų politikų veiklą?
Tai, kad Seimui pateiktos 12-a analitinių pažymų, kurių kelerius metus nepavyko išsireikalauti, tai tikrai yra žingsnis į priekį. 2006 - 2007 metais atliktas VSD veiklos parlamentinis tyrimas buvo naudingas, buvo atskleista nemažai pažeidimų, paaiškėjo kai kurie ilgai slepiami užkulisiniai dalykai. Tačiau esminių permainų nepavyko pasiekti, tam sutrukdė įtakingi korumpuoti politikai ir jiems talkinę pareigūnai. Deja, ir šiuo metu galime konstatuoti, kad reikalingos permainos dar neįvyko, todėl diagnozuotas valstybės užvaldymas išliko. Šiuo metu svarbu imtis ryžtingų priemonių šiam užvaldymui panaikinti, o tam reikia stiprios politinės valios. Bijau, kad politinės valios gali ir neužtekti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teisi, sakydama, kad svarbu paviešinti tas VSD pažymas, nes visuomenė turi sužinoti, koks šių ilgai slėptų pažymų turinys. Esminis klausimas yra šis: ar bus ryžtingai kovojama su šešėliniais klanais? Dabartinė padėtis specifinė - įvairūs rango korumpuoti valstybės pareigūnai save įvardija kaip rimtus ir atsakingus, o pažangius politikus ir visuomenės veikėjus jie vadina marginalais ir dar kitokiais paniekinamais žodžiais. Kai kurie politikai - J.Sabatauskas, V.Andriukaitis ir kiti jų bendražygiai save pristato kaip visažinius ekspertus, o aktyvūs piliečiai - juodinami. Štai Garliavoje D.Kedžio dukrelę gynę piliečiai buvo įvardijami „garliaviniais“, „kriminaliniais elementais“, „banda“. Svarbiose valstybės institucijose vis dar dirba įtakingų klanų infiltruoti veikėjai, kurie priešinasi pažangioms reformoms ir nori išlaikyti esamą padėtį.
1990-aisiais metais atkurtas laikraštis ,,Lietuvos aidas“, kuriam jūs vadovavote, kuris pasižymėjo drąsiomis publikacijomis, ryškia pilietine pozicija. Šiame laikraštyje publikuotas straipsnių ciklas „Voratinklis“, kuriame buvo išsamiai aprašoma sovietmečiu veikusių KGB agentų veikla. Vėliau, 1994 metais, LDDP valdžia, kurioje dominavo su KGB susiję asmenys, pradėjo nuožmų puolimą prieš „Lietuvos aido“ laikraštį. Kaip vertinate šiuos procesus šiandien?
Tuomet šių kagėbistinių jėgų tikslas buvo sunaikinti „Lietuvos aidą“ ir mane kaip šio laikraščio vadovą. Ir jiems pavyko tą padaryti. O „Voratinklio“ straipsnių cikle minimi veikėjai ilgam įsitvirtino Lietuvos politikos olimpe, kai kurie vis dar aktyviai veikia iki šiol. Tai, kad Lietuvoje neįvykdyta liustracija, yra didžiulė klaida, tai sudarė prielaidas kagėbistinių klanų įsigalėjimui.
Mūsų šalyje regima tikra valdymo krizė. Ši krizė faktiškai egzistavo jau daugelį metų ir pasireiškė stambių korupcinių sandėrių sudarymu, biurokratinio valdymo stiliaus įsigalėjimu. O ekonominė krizė Lietuvoje didžiulė, gerokai gilesnė nei daugumoje regiono šalių. Ir mokesčių sistema mūsų šalyje nepalanki smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kaip manote, kokie galimi efektyvūs šių problemų sprendimo būdai?
Esu valdančiojoje daugumoje ir siekiu, kad valdžios veiksmai būtų mažiau grubūs. Siekiu, kad būtų laikomasi klasikinių krikščioniškosios demokratijos principų. Deja, galiu konstatuoti, kad šiuo metu mūsų šalyje egzistuojanti socialinė politika yra nepalanki daugumai piliečių. Valstybės valdyme dominuoja technokratinis požiūris, įsigali vis didesnė turtinė nelygybė. Respublikos idealai yra paminti, giminių ir bičiulių klanai įsigali kai kuriose valstybės institucijose. Kai kurie įtakingi pareigūnai dalijasi priedus ir premijas, važinėja tarnybiniais automobiliais, o daug žmonių vos suduria galą su galu, jiems sunku išgyventi, gaunant sumažintus atlyginimus ir pensijas. Būtinai reikia imtis priemonių, kad būtų naikinamos įvairios privilegijos. O kol kas padėtis mūsų šalyje tikrai sudėtinga, tad nenuostabu, kad daugybė žmonių emigruoja iš Lietuvos, ypač apmaudu, kad emigruoja jaunimas, gabūs, išsilavinę žmonės.
Lietuvoje itin aktualūs mokesčių sistemos klausimai. Štai kad ir PVM problemos - beveik visose Europos valstybėse egzistuoja PVM lengvatos laikraščių leidybai, knygoms, kultūros renginiams, kai kuriems maisto produktams ir panašioms socialiai vertingoms prekėms bei paslaugoms. O Lietuvoje įvesta tokia sistema, kad visos PVM lengvatos panaikintos. Tai - nenormalu, juk daug laikraščių ir žurnalų, tame tarpe ir visai negausi krikščioniška spauda, - tai nekomerciniai leidiniai, juose beveik nėra jokių reklamų. Pateikiau įstatymo projektą, pagal kurį būtų įvestos PVM lengvatos spaudai ir kai kuriems kitiems minėtiems dalykams. Seimo rudens sesijoje šis įstatymo projektas bus svarstomas.
Lietuvoje dažniausiai svarstomos temos - politinės aktualijos, korupcijos skandalai, ekonomika. Tačiau juk itin svarbios ir kitos sritys - švietimas ir mokslas, kultūros ir meno sfera. Mūsų šalies švietimo ir mokslo sistemoje vyksta drastiškos permainos - aukštųjų mokyklų autonomija smarkiai apribota, o kainos už mokslą siekia nuo 6 iki 16 tūkstančių litų per metus, yra vienos iš didžiausių Europoje. O štai kultūros sferoje nėra tolygaus finansavimo - šimtai milijonų litų skirti VEKS projektui ir kitiems abejotiniems projektams, o šalies bibliotekos, daugelis kitų kultūrinių įstaigų menkai finansuojamos. Ar tai normalu, kad tokios tariamos reformos griauna švietimo ir mokslo sistemą, o kultūros sferoje klesti tik monopolistai?
Gaila, kad tokios svarbios sritys - švietimas ir kultūra - yra atiduotos liberalams. Jie tiek švietimo bei mokslo temoje, tiek kultūros sferoje be skrupulų įvedė laukinės rinkos elementus. O vadinamųjų „krepšelių“ sistema, kuri yra taikoma tik pokomunistinėse šalyse, - tai tikrai ne pažangos rodiklis, o atvirkščiai - degradacijos požymis. Tie ,,krepšeliai“ naikina galimybes formuoti Lietuvos ateitį. Švietimo ir mokslo sritis - ne Gariūnų turgus, ne koks nors supermarketas, čia galioja visai kiti dėsniai. Situacija, kai šalies ateitis atiduodama rinkos stichijai, yra tiesiog nusikaltimas. Juk daugelyje Vakarų Europos valstybių mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose visai nemokamas arba nebrangus - iki tūkstančio eurų per metus. Uždarųjų akcinių bendrovių principai aukštojo mokslo sistemoje netoleruotini.
O tai, kas vyksta kultūros srityje, ne mažiau skandalinga. VEKS projektas - viena iš amžiaus aferų. Tokie kultūros monopolistai kaip Operos ir baleto teatro direktorius G.Kėvišas užsitikrina didžiulį finansavimą, o Lietuvos bibliotekos, kultūros namai pamiršti, jiems lieka tik trupiniai. Mūsų valstybė patiria didelius išbandymus, o padėtis švietimo ir mokslo bei kultūros srityse irgi bus rodikliai, pagal kuriuos galėsime spręsti, ar vis dar esame nuosmukyje ar pasukome pažangos keliu.
Nuotraukoje: Seimo narys Saulius Stoma.
2010.09.30
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
