Per paskutiniuosius dvejis metus teisėja Neringa Venckienė patyrė daug išbandymų, ji patiria ir kai kurių savo kolegų spaudimą, susiduria su aukšto rango valstybės pareigūnų bei prokurorų abejingumu tiriant rezonansinę pedofilijos bylą. Prieš N.Venckienę nukreipta šmeižto kampanija, kurią kursto bulvarinė spauda ir kai kurias televizijos laidas organizuojanti įtakinga prodiuserių bendrovė. Spalio 15-ąją jos likimą turėjo lemti teisėjų drausmės teismas, tačiau posėdis atidėtas. Beveik neabejojama, kad N.Venckienė bus pašalinta iš teisėjos pareigų, todėl įsitrauks į politinę veiklą. Ši teisėja - šių metų pavasarį nužudyto kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio sesuo. Prieš dvejis metus D.Kedys kreipėsi į teisėsaugą dėl jo mažametės dukrelės seksualinio prievartavimo.
Jis įtarė, kad mažoji Deimantė buvo prievartaujama. 2008 metų lapkričio mėnesį pradėta tirti rezonansinė pedofilijos byla ilgai vilkinta, vėliau prasidėjo akivaizdūs bandymai bylą numarinti. 2009 - ųjų mеtų spalio 5 dieną Lietuvą sukrėtė žinia: Kaune nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė...
Su teisėja Neringa Venckiene aptariame skandalingosios pedofilijos bylos ypatumus, kalbame apie D.Kedžio nužudymo aplinkybes, apie skandalingą vaikų teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės veiklą, galimas Lietuvos kaip teisinės demokratinės valstybės atkūrimo perspektyvas. Su Neringa VENCKIENE kalbasi žurnalistas Giedrius Grabauskas – Karoblis.
Rezonansinė pedofilijos byla buvo ilgai vilkinama ir galų gale beveik numarinta. Tai paaiškėjo šių metų vasario - balandžio mėnesiais, kai po pažadų išsamiai tirti šią byla sužinota, jog jokie kaltinimai nepareikšti L.Stankūnaitei, o A.Ūsui nepareikšti įtarimai dėl mažametės prievartavimo ( tik dėl tvirkinimo). Tačiau A.Ūsas birželio mėnesį itin mįslingomis aplinkybėmis žuvo. Iškeliamos prielaidos, kad jis buvo nužudytas. Pastarąjį pusmetį dažnai skleidžiami įvairūs paskviliai, kad neva jūsų globojama Drąsiaus dukrelė prastai prižiūrima, apleista. Kokia jūsų pozicija dėl pedofilijos bylos eigos? Ir dėl nuožmių propagandinių atakų prieš jus ir jūsų šeimą?
Deja, išsipildė juodžiausios prognozės, kad byla bus numarinta. Kai kurie teisėsaugos pareigūnai tiesiog žlugdė šią bylą, o po A.Ūso žūties tiesiog numojo ranka - nėra žmogaus, nėra problemos. Suveikė jau atidirbta bylų žlugdymo mašina.
Paskutiniuoju metu viešojoje erdvėje pasitaiko daug spekuliacijų dėl Deimantės priežiūros. Galiu pasakyti tiek - ji gerai auginama, prižiūrima, jai nieko netrūksta. O tuo metu, kai ją prižiūrėjo L.Stankūnaitė, mergaitės likimas kėlė didelį susirūpinimą. Prieš keletą metų, kai Deimantės globą perėmė L.Stankūnaitė, ji pastoviai būdavo palikta savaitiniame darželyje. Tad galime spręsti, kur geriau vaikui augti - savaitiniame darželyje ar normalioje šeimoje greta ją besirūpinančių artimųjų.
Mums nuostabą kelia vaikų teisių apsaugos kontrolierės E.Žiobienės elgesys. Ji negina mergaitės interesų, priešingai - visaip trukdo mums, skelbia visokius abejotinus pareiškimus. Galbūt ji veikia tam tikrų suinteresuotų asmenų įtakoje.
Nuo balandžio mėnesio pabaigos dėl jūsų globojamos brolio dukrelės užvirė atkakli kova. L.Stankūnaitė tikėjosi greitai atsiimti jūsų globojamą žuvusio brolio Drąsiaus dukrelę. Garliavos įvykiai parodė, kad Lietuvos žmonės nėra abejingi kertinių vertybių - laisvės, tiesos, teisingumo gynimui. Juk tik aktyvių piliečių dėka pavyko apginti Deimantę nuo pedofilų pinklių. Ką manote apie šią situaciją - ar įmanoma apginti mergaitės interesus?
Akivaizdu, kad tie, kurie planavo gegužės mėnesį paimti mergaitę bet kokia kaina, gerokai nusivylė, kai savo kėslų jiems nepavyko įgyvendinti. Baudžiamosios bylos likimas iš esmės lems ir civilinės bylos baigtį. Jei įtarimai L.Stankūnaitei nebus pareikšti, tai beveik neabejotina, kad bus priimti mums nepalankūs sprendimai. Tokiu atveju teismas tikriausiai nuspręs grąžinti mergaitę L.Stankūnaitei. Šiuo metu Deimantė gyvena su mumis, nuo rugsėjo pradžios jau yra ir valstybės skirta apsauga. Balandžio mėnesį mano brolį Drąsių radus negyvą, iš karto apsauga buvo panaikinta. Vėliau buvo pareikšta, kad nėra jokio pagrindo toliau saugoti mergaitę. Mes kreipėmės į teismus, reikalaudami paskirti apsaugą.
Galiausiai teismas priėmė mums palankų sprendimą, bet realiai pradėti saugoti mergaitę neskubėta. Nors Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuris paskelbtas liepos 23 dieną, buvo įsiteisėjęs, tačiau gana ilgai - apie pusantro mėnesio - apsaugos taip ir nebuvo. Tačiau tada, kaip pasakiau, kad kreipsiuosi į teismą dėl tokio aplaidumo, iš karto pozicija pasikeitė. Nuo rugsėjo 4-osios dienos 21 valandos vakaro Deimantę jau saugo. Atvyko apsaugos pareigūnai, pastatė tualetus, sumontavo kameras, pradėjo budėti prie mūsų namų. Tai įrodo, kad reikia teisinėmis priemonėmis siekti savo tikslų... Dauguma apsaugos darbuotojų - tai padorūs ir sąžiningi žmonės, jie tiesiog stebisi, kad L.Stankūnaitė gauna panašiai tokio paties dydžio pašalpą, artimą jų gaunamiems atlyginimai.
L.Stankūnaitė, padedama įtakingų globėjų, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gal jai yra pažadėta, kad ji su Deimante bus išvežtos į užsienį ir ten gyvens laimingai. Bet tai iliuzijos - pedofilų klanui liudininkų nereikia.
Kodėl kai tik D.Kedys rastas negyvas netoli Kauno, apsauga buvo panaikinta? Juk tai – nelogiška. Vadinasi, mergaitę tarsi saugojo nuo savo paties tėvo?
Taip, tai įrodo klastą - juk tai buvo ne apsauga, o pasala. 7-erius mėnesius laukė Drąsiaus, nors kai žvelgiame į įvykių eigą, tai gali būti, kad jis buvo pagrobtas dar 2009 metų spalio 5 dieną. Tokiu atveju visa jo paieška ir svarstymai, esą jis gali slapstytis Rusijoje ar Ispanijoje, tebuvo spektaklis. Kažkam buvo naudinga skleisti tokius gandus. Gali paaiškėti dar daug įvairių šios istorijos detalių.
Grįžkime prie bylos ištakų. Pedofilijos bylos pradžia - 2008 metų lapkritis, kai policijai buvo pateiktas pareiškimas dėl mažametės Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo. Tikriausiai tada neįsivaizdavote, kad bylos tyrimas gali taip užstrigti?
Tai atsitiko lapkričio 23-ioji dieną. Pareiškimas buvo paduotas Kauno Vyriausiajame policijos komisariate. Netrukus paaiškėjo, kad pareiškimas dingo. Vėl kreipėmės į Kauno VPK ir mums paaiškino, kad turime kreiptis pagal L.Stankūnaitės gyvenamąją vietą - į Petrašiūnų policijos nuovadą. Ten ir kreipėmės. Iš pradžių tyrimas pajudėjo, bet vėliau prasidėjo akivaizdus bylos vilkinimas.
Bylos eiga buvo tiesiog skandalinga - atrodė, kad tarsi kažkieno ranka stabdo tyrimą. Tada Drąsius kreipėsi į žiniasklaidą: išsiuntinėjo pranešimus, net filmuotą medžiagą. Deja, tuomet dauguma laikraščių bei televizijos laidų rimtai nežiūrėjo į jo pateikiamus faktus. Viskas pasikeitė tik po 2009 metų spalio 5 dienos.
Ar nekelia nuostabos aplinkybė, jog D.Kedžio kūną tyrė ekspertas, kuris 2006 metais tyrė ir pulkininko V.Pociūno kūną? Juk ir Pociūno kūno tyrimas buvo skandalingas - pateikta vienareikšmiška išvada, kad VSD pareigūnas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Tačiau ši versija jau iš esmės paneigta -prokurorai nuo šių metų gegužės atlieka papildomą tyrimą dėl V.Pociūno nužudymo. Ir štai vėl pasitelktas toks “gabus“ ekspertas - visokių manipuliacijų meistras. Kaip vertinti tokias staigmenas?
Ekspertas J.Paliulis tarsi kažkoks rezonansinių bylų ekspertas Beje, J.Paliulis bandė apžiūrėti mergaitę ir psichiatrinėje ligoninėje 2009 metų spalį. Apžiūrėti kaip ginekologas. Bet Deimantė pasipriešino. Psichologinis spaudimas mergaitės atžvilgiu buvo didžiulis, buvo siekiama ją psichologiškai palaužti. Tokia taktika davė vaisius - mergaitė atrodė gerokai pasikeitusi, bet vėliau atsigavo.
Ypač didelį susirūpinimą kelia tokie faktai: 2009 metų spalio 5 dieną D.Kedžio dukrelė prievarta uždaryta į psichiatrijos ligoninę, o paleista - tik po savaitės. Į psichiatrijos ligoninę buvo uždarytas ir Šlienavos kaimo gyventojas, balandžio mėnesį matęs, kaip prie Kauno marių atvežamas nužudytas D.Kedys. Nejaugi grįžta sovietmetį primenantys laikai, kai egzistavo ,,karatelnaja psichritrija“, ir nomenklatūrai bei KGB neįtikę asmenys būdavo prievartą uždaromi į kalėjimus primenančias psichiatrijos ligonines su grotomis ir spygliuotų vielų tvoromis?
Deimantės uždarymas į pschiatrinę ligoninę - tai tiesiog brutalus žmogaus teisių pažeidimas. Vaikų teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė šių metų pradžioje žadėjo padėti, kad šis faktas būtų išsamiai ištirtas. Tačiau visi mūsų pareiškimai prokuratūrai dėl neteisėto uždarymo i ligoninę buvo atmesti. Tai liudija apie Lietuvoje klestintį teisinį nihilizmą. Legalizuojami žmonių persekiojimai, o tyrimai dėl tokių veikų net neatliekami.
Šių metų balandžio mėnesį jūsų brolis Drąsius Kedys buvo rastas negyvas prie Kauno marių. Nors oficialiai teigiama, kad jis mirė, būdamas neblaivus ir neva tai užspringęs, tačiau daug faktinių aplinkybių liudija ką kita - kad jis buvo pagrobtas, kankinamas ir nužudytas. Kaip jūs manote - kokia jūsų brolio mirties tikroji priežastis?
Mano brolis D.Kedys buvo nužudytas, mes tuo neabejojame. Ant jo kūno regimos akivaizdžios smurto žymės - daugybė sumušimų, nubrozdinimų pėdsakų. Susidaro įspūdis, kad jis buvo laikomas nelaisvėje ir kankintas. O tai, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodė prasimanymai, esą mano brolį slapstė giminės, tai lengvai galima paneigti. Jei jį išties būtų slapstę giminės, ar jis būtų taip sunykęs? Juk radus jo kūną, matėsi, kad Drąsius labai sunykęs.
Lietuvoje įsigalėjo kagėbistinis elitas. Šio elito valdymas kenksmingas, iš šio elito atstovų sudaryti klanai, ypač garsusis “valstybininkų“ klanas“, primenantis kadaise Italijoje veikusią slaptąją ložę P-2, jie užvaldė šalį, dalijasi ją įtakos zonomis. Oligarchinei santvarkai ir pedofilų klanams besipriešinančius asmenis jie vadina marginalais, „garliaviniais“, „violetine minia“. Bet juk ši ,,violetinė minia“ - tai aktyvūs piliečiai, pažangūs politikai, įvairių pilietinių judėjimų nariai. Tik iš tokių aktyvių žmonių veiklos galime tikėtis esminių permainų. Juk padėtis mūsų krašte dramatiška - įsigalėjo teisė be teisingumo. Už tai ir stringa daugelio rezonansinių bylų tyrimas, legalizuojami nužudymai ir bylų falsifikavimas. Pažangi teisinė sistema egzistuoja tik keliems tūkstančiams išrinktųjų - kriminalinių ir kagėbistinių klanų nariams. Kaip manote, ar galime pasiekti permainų - atkurti teisinę demokratinę Lietuvos valstybę, kurioje veiks normali teisinė sistema, galios Konstitucija, bus gerbiamos piliečių teisės ir pilietinės laisvės?
Padėtis teisinėje sistemoje - tiesiog tragiška. Tad ar galime stebėtis, kad Lietuvoje tiek daug nusivylimo, kad daugybė žmonių emigruoja iš mūsų šalies. Buvo momentas, kai svarsčiau, kad ir mūsų šeimai reikia išvykti. Bet po to pakeičiau nuomonę. Mano pozicija tokia - kodėl turiu išvažiuoti iš Lietuvos? Tegul išvažiuoja iškrypėliai, aferistai, korumpuotų klanų nariai. O mes, sąžiningi piliečiai, turime likti savo krašte, turime siekti permainų. Juk ekonominis nuosmukis ir teisinės sistemos erozija savaime neišnyks. O jei nėra teisingumo, nėra ir ekonominės pažangos.
Ne tik pedofilijos byla iliustruoja apgailėtiną mūsų teisinės sistemos būklę. Ir daugybė kitų bylų - pulkininko V.Pociūno nužudymo byla, E.Kusaitės byla, vilkinamas „Draugystės“, „Samanėlės“ aferų ir kitų stambių finansinių aferų tyrimas rodo, kad jau susikūrė ištisa korupcinė sistema. Turime telktis, siekti permainų. Nes tokioje Lietuvoje gyventi labai nesaugu - kiekvienas, neįtinkantis šešėliniams klanams, gali būti šmeižiamas, persekiojamas ir net nužudytas. Bet susitelkę galime sugriauti korupcinę sistemą ir atkurti tikrą, teisinę valstybę.
Kalbėjosi Giedrius Grabauskas – Karoblis.
Nuotraukoje: teisėja Neringa Venckienė.
Redakcijos prierašas.
Rengdamiesi pokalbiui su teisėja N.Venckiene, kalbėjomės ir su D.Kedžio teta, "Drąsiaus kelio” judėjimo valdybos pirmininke Audrone Skučiene, kuri pasakė, kad sieks, jog D.Kedžio dukrelė ir toliau gyventų jos globėjų Venckų šeimoje. A.Skučienės teigimu, mergaitė bus ginama bet kuriuo atveju, net jei bus priimta nepalanki teismo nutartis. „Mažoji Deimantė nori gyventi su globėja N.Venckiene, jos šeima ir seneliais Kedžiais. L.Stankūnaitės tėvai buvo abejingi anūkei, ji pas kitus senelius retai ir būdavo, nes gyveno pas mano seserį kartu su tėvu Drąsiumi. Labai apmaudu, kad mergaitę norima atimti, gal net vėl uždaryti į psichiatrinę ligoninę ir padaryti neveiksnia. Ginsime ją bet kuriuo atveju“, - teigė A.Skučienė.
2010.11.04
Skaitytojų komentarų sistema Disqus














