Po Andriaus Kubiliaus pergalės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose šioje partijoje ir toliau pastebima stagnacija. Partijos lyderis savo sprendimais tebežlugdo krikščioniškąją spaudą.
TS-LKD ratui priklausantys abejotinos reputacijos veikėjai – tebeglobojami. Štai buvusi Kauno mokesčių inspekcijos vadovė, vėliau ilgai Kauno savivaldybėje dirbusi V.Žuromskaitė, pasitraukusi iš savivaldybės be šiltos vietelės neliko. Ji pereina dirbti į Žemės ūkio ministeriją.
Tad toliau tęsiama senoji tradicija: žodžiais siekiama teisingumo, o iš tiesų globojami „savieji“, nepaisant “savųjų” nusižengimų. Tuo tarpu darbą praradę, bet solidžią darbo patirtį ir gerą reputaciją turintys specialistai ilgai ieško naujo darbo ir dažniausiai ... neranda.
Tokia padėtis neatsitiktinė. Lietuvoje įsigalėjęs laukinis kapitalizmas - žiauri ir barbariška sistema. Laukinis kapitalizmas ne tik įteisina, bet ir skatina milžinišką išnaudojimą bei didžiulę turtinę nelygybę, kuri dažniausiai kenkia pačiai valstybės raidai. Žinoma, Lietuvoje egzistuoja ir negausus vidurinis sluoksnis (šiam sluoksniui priskiriami asmenys, kurių šeimose vienam nariui tenka po 2 tūkstančius litų mėnesinių pajamų). Tuo tarpu didžioji dauguma mūsų krašto piliečių vos suduria galą su galu.
Kai kurie Lietuvos turtingieji pralobo kriminaliniais būdais - vykdydami aferas, imdami kyšius, vystydami šešėlinius verslus. Bet kodėl jie neliečiami, kodėl tik retkarčiais, tik išimtinais atvejais, tik pavieniai nariai trumpam atsiduria kalėjime ar sumoka simbolišką baudelę? Juk Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia: ,,Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet šio Konstitucijos straipsnio ne visuomet laikomasi. Lietuvoje privilegijos yra taikomos dėl kilmės - buvusiems komunistinės nomenklatūros ir KGB veikėjams, jų šeimų nariams, vaikams, anūkams, jų giminaičiams. Privilegijos taikomos ir iš kitų visuomenės sluoksnių kilusiems mafijos (slaptų nusikalstamų organizacijų) nariams.
O socialinė padėtis lemia viską - turtingieji turi daug lengvatų, su jais kitaip skaitomasi ir valdžios įstaigose. Tad neatsitiktinai pasaulinėje demokratijos indekso lentelėje Lietuva atsidūrė greta Jamaikos, Rytų Timoro, Indijos - valstybių, kuriose egzistuoja kastų sistema. Ir Lietuvoje egzistuoja akivaizdi kastų sistema. Į įtakingas valdančiąsias kastas įtraukiami oligarchai, korumpuoti politikai, kriminaliniai veikėjai, pedofilai... Teisėja Neringa Venckiene teigia: „Ne itin panašu, kad Lietuvoje egzistuotų demokratinė santvarka. Tai liudija ne tik teisinis nihilizmas, bet ir socialinio teisingumo stoka. Ar galima demokratine valstybe vadinti šalį, kurioje toks atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kur žemiau skurdo ribos atsidūrė net trečdalis šalies piliečių? Negalime toleruoti tokio neteisingumo, tokios nelygybės“.
Atkreipkime dėmesį ir į atlyginimų skirtumus. Daugumai žmonių atlyginimai nekeliami, nebent kai kuriose įmonėse nuo metų pradžios jie šiek tiek pakilo po 100 ar 200 litų. O lyginant su 2007-2008 metais atlyginimai yra sumažėję net 15-40 procentų. Štai kai kurių aukštųjų mokyklų dėstytojai tegauna 900-1200 litų siekiančius atlyginimus, panašius atlyginimus gauna ir sunkų bei pavojingą darbą dirbantys policijos pareigūnai, menkos ir žurnalistų algos. Dauguma žurnalistų gauna vos 400-900 litų siekiančius atlyginimus.
Bet valdžios įstaigose - atlyginimų kilimo vajus. Štai ,,Sodros“ vadovo alga padidėjo 2500 litų ir dabar siekia 6800 litų į rankas. Sparčiai kyla ir valstybinių įmonių vadovų bei valstybės ar savivaldybių valdomų energetikos bendrovių vadovų atlyginimai. Kai kur jie pakilo keliais šimtais, kai kuriose vietose ir visu tūkstančiu litu. Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus atlyginimas siekia 12 100 litų į rankas, jo pavaduotojai gauna 11 200 litų atlyginimus. „Lietuvos pašto“ generalinis direktorius gauna 6 300 litų atlyginimą. Žinoma, visus perspjauna energetikai. Daugelio energetikos įmonių vadovų algos siekia nuo 12 iki 25 tūkstančių litų, jie dažnai išsimoka ir didžiules premijas.
Bet daugelyje demokratinių valstybių padėtis kitokia. Štai Vokietijoje daugelio įmonių vadovų atlyginimai tik penkis - šešis kartus didesni nei eilinių darbuotojų. Tiesa, įmonių vadovai už gerus rezultatus gali gauti solidžias premijas. Bet, žinoma, ne kas mėnesį. Lietuvoje eiliniai įmonių darbuotojai gauna 670 - 900 litų atlyginimus, o įmonių vadovų atlyginimai siekia nuo 10 iki 30 tūkstančių litų. O kai kurių koncernų vadovai uždirba net 50 - 70 tūkstančių litų per mėnesį. Tad Lietuvoje įmonių vadovai gauna atlyginimus, kurie po dvidešimt - trisdešimt ir daugiau kartų viršija eilinių darbuotojų atlyginimus.
Lietuva tapo ir tarptautinės mafijos vadeivų pamėgtu kraštu. Lietuvoje dažnai lankosi ir nekilnojamąjį turtą yra įsigiję ne tik plačiai žinomi tarptautinės mafijos vadeivos J.Goldovskis, G.Lučianskis, D.Buriakas, bet ir didelę įtaką visoje Europoje turintys mafijos „pilkieji kardinolai“. Pavyzdžiui, Rusijos mafijos caru vadinamo J.Kobzono žentas J.Rapoportas. Kadaise buvęs vieno Lietuvos banko akcininkas J.B. neįleidžiamas į kelias Europos valstybes, bet į Lietuvą jis atvyksta ir čia praleidžia daug laiko be jokių trukdymų.
Lietuva pradeda vis mažiau skirtis nuo Rusijos, kur visuomenės pasidalinimas į privilegijuotas kastas, valdomas oligarchų, korumpuotų politikų bei kriminalinių baronų, ir skurstančiuosius, - labai ryškus. Lietuva jau turi ir savo turtuolių oazes, primenančias rusiškąją Rubliovką. Omenyje turiu kad ir Laurų kvartalą.
Tuo tarpu viešojoje erdvėje – daug stebuklinių pasakų. Girdi, Lietuva įveikė ekonominę krizę ir jau sparčiai žengia į „šviesų rytojų“. Kam taip ciniškai meluoti? Juk šiandieninė Lietuva - tai „mažoji Rusija“. Pastaruoju metu Rusija atvirai vadinama kriminaline valstybe, ir taip ją įvardija ne tik opozicijos veikėjai, bet ir ilgai Rusijos vidaus reikalų ministerijoje dirbęs generolas V.Ovčinskis, šioje šalyje vykstančius procesus atidžiai stebintys užsienio piliečiai verslininkas V.Brauderis, žurnalistas iš Vokietijos J.Rotas.
Deja, turime pripažinti, kad ir Lietuvoje – ne ką geresnė padėtis. Ne veltui mūsų žemėje prigijo retorinis klausimas: “ponai, už kiek auksinių Tėvynę Lietuvą sutikote parduoti”?
Nuotraukoje: komentaro autorius Giedrius Grabauskas-Karoblis.
2011.07.06
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
