Žaliųjų judėjimas Lietuvoje ir pasaulyje
|
Damoklo kardas leidžiasi virš gražiausių Lietuvos vietų
 Ant nosies – Saugomų teritorijų įstatymo pataisų svarstymas Seime. Kol kas visuomenė labai rami, tad primenu, kad greitai gali būti „šaukštai po pietų“.
Patikėkite, rašinio pavadinime jokio patoso, jokio apofiozo nėra. Valdantieji, nežiūrint į Seimo pirmininkės I.Degutienės pavasarines rekomendacijas, Aplinkos apsaugos komitetui paliko vadovauti J.Šimėną. Logika aiški. Nelaimėjus sekančių rinkimų, bent jau iki dabartinės kadencijos pabaigos suspėti privatizuoti ir užstatyti Lietuvos gamtos likučius.
Skaityti toliau...
Kelerių milijardų litų vertės afera tęsiasi
 Gegužės 26-ąją judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas įteikė Prezidentūrai Lietuvos nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų asociacijos kreipimąsi į šalies Prezidentę su prašymu vetuoti Seimo priimtas pavojingas Miškų įstatymo pataisas. Kreipimosi tekstas viešas, čia trumpa ištrauka.
„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šių metų gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seime galutinai priimant Miškų įstatymo pataisas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno pastangomis buvo padaryti anksčiau Seimo plenariniame posėdyje priimtų pataisų pakeitimai ir papildymai, kurie neatitinka Valstybės ir visuomenės interesų bei kelia didelį pavojų ne tik Lietuvos miškams, bet ir visai gamtai.“
Skaityti toliau...
Ekskursija prie Balčio ežero
 Balandžio mėnesio pabaigoje aš, šių eilučių autorius, ornitologas E.Greimas, Seimo narės A.Stancikienės padėjėja J.Gadliauskienė bei būrelis besidominčių gamta žmonių nuvykome aplankyti netoli Pilaitės mikrorajono Vilniuje esantį Balčio ežerą. Teritoriškai ežeras yra Vilniaus rajone, nors ant pat miesto ribos.
Man ši ekskursija sukėlė aibę atsiminimų. Būdamas studentu, rašiau kursinį darbą „Balčio ežero paukščiai“. Tada dar ne taip eutrofizuotame nedideliame vandens telkinyje perėjo tiesiog puokštė Lietuvos retenybių. Keturios mažųjų baublių poros (dabar visoje Lietuvoje registruota viena), juodkrūčiai bėgikai, paprastieji griciukai, mažieji kragai, įvairių rūšių antys ir aibė kitų.
Skaityti toliau...
|
Kanados gėda
 Kiekvienais metais Kanados vyriausybė suteikia medžiotojams leidimus su kuoka mirties bausme nuteisti šimtų tūkstančių Grenlandijos ruoniukų. Mažylius nušauna, daužo kuoka arba metaliniu strypu, ir, užkabinę kabliais, velka juos, dar nepraradusius sąmonės, per ledo lytis.
Medžiotojai sumeta nugaišusius ar gaištančius ruoniukus į krūvas ir palieka pūti ant ledo lyčių, nes rinkoje nėra ruonių mėsos. Veterinarai, ištyrę ruoniukų skerdieną, įrodė, kad medžiotojai nuolat pažeidžia Kanados gyvūnų gerovės standartus.
Skaityti toliau...
Sukis, malūnėli!
Valio! Lietuvos energetika Seimo sprendimu išgelbėta. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, niekada neskęstančio J.Šimėno pastangomis mes jau nebesame energetiškai priklausomi nuo Rusijos. Nuo šiol mes turime naujas energijos rūšis, kurias toliau vystys ir plėtos tiek J.Šimėno šeima, tiek ir jo verslo broliai – vėjininkai, saulininkai, hidroenergetikai ir kiti.
Seimas kiek nepagalvojęs priėmė Atsinaujinačios energijos įstatymą. Kiek peripetijų čia buvo! Čia ir garsioji “techninė klaida”, kurią taip apmaudžiai įvėlė p. J.Šimėno padėjėja, pasąmonėje leidusi patvenkti Nemuną ir Nerį, nekalbant apie mažesnes, bet ne mažiau vaizdingas, Lietuvos upes. Gražu būtų žiūrėti į Dubysą ar Žeimeną, kai jų srovė taptų kaskadine. Vanduo vaizdingai veržtųsi per galingas elektrinės žiotis. Kartu su lašišų ir kitų retų žuvų paštetu.
Skaityti toliau...
|
Miškų įstatymas Seime – kaip į gilią purvo duobę įsmukęs paršelis
Turbūt jau seniai, giliai seniai, nebuvo tokių aistrų Seimo plenarinių posedžių salėje. Svarstomos Miškų įstatymo pataisos.
Priešistorija giliai pamokanti. Vyriausybė ir Aplinkos ministerija teikia Seimui įstatymo pataisų projektą. Jis pakliūva tiesiai į Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno rankas. Čia vyksta transformacija. Reikia gelbėti “paprastą“ žmogų. Net giliai emociškai balansuota Seimo pirmininkė nesusilaiko ir kiek pakelia balsą. Aplinkos apsaugos komiteto peripetijos ir labai neaiškios „techninės klaidos“ keičiant įstatymo esmę jai labai nepatinka.
Skaityti toliau...
Dėl nepasitikėjimo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu
 Praeitų metų rudenį Aplinkosauginės organizacijos ir mokslininkai viešai pareiškė nepasitikėjimą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu dėl jo bandymų įstatymais (Statybų įstatymo pataisos dėl savališkų statybų įteisinimo, Atsinaujinančios energetikos įstatymas, Miškų įstatymo pataisos, Saugomų teritorijų įstatymo pataisos) įteisinti žalingus Lietuvos gamtai ir žmonėms sprendimus.
Nekreipdamas dėmesio į jam pareikštą kritiką, Jonas Šimėnas ir toliau sprendžia ne aplinkosaugos problemas, bet akivaizdžiai atstovauja siaurus verslo grupuočių interesus.
Akivaizdžiausiai tai pasireiškė, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas nutarimas Atsinaujinančios energetikos įstatymo 13 straipsnyje hidroenergetikos plėtrą iki 2020 metų apriboti aiškia formuluote „iki 141 MW“. Tačiau Seimui praeitą savaitę galutiniam tvirtinimui pateiktame Atsinaujinačios energetikos įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojant hidroenergetikos plėtrą, buvo įdėta visiškai kitokia sąvoka „ne mažiau kaip iki 141 MW“, kuri iš esmės pakeičia Seimo anksčiau priimtą įstatymo nuostatą ir sudaro galimybes užtvenkti visas dar išlikusias natūralias upes.
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
|
Puslapis 1 iš 6 |
