Tėvynę myliu. Ne kartą esu tai įrodęs, bet kadangi ne žodžiais, o darbais, tai pasikuklinsiu detalizuoti, kaip. Nebent galiu prisipažinti, kad iki šiol neemigravau. Kodėl - sunku paaiškinti. Gal todėl, kad neapsisprendžiu, kuo tikėti - Tėvynės meile ar statistika, ir blaškausi tarp jų. Bet Tėvynė - tai mes visi (taip pat ir išeiviai). O ką rodo statistika? Ar tikrai taip baisu? Pažvelkime.
Tiesa, perspėsiu - statistiką naudosiu oficialią (Statistikos departamento, http://www.stat.gov.lt/lt/) ir neoficialią (kuria daugiau ar mažiau pasitikiu).
Taigi Lietuva. Oficialioji statistika teigia, kad 2010 m. sausį Lietuvos Respublikoje gyveno 3 milijonai 326,8 tūkst. žmonių. Lygiai prieš mėnesį jų buvo 2200 daugiau. 2009 m. rugpjūtį - 10 000 daugiau. 2009 m. sausį - 21 000 daugiau. Kuo į ankstesnę datą žvelgsime, tuo daugiau žmonių rasime (pvz., 2004 m. Lietuvoje gyveno 100 000 žmonių daugiau). Pagrindinė priežastis, žinoma, emigracija.





1953 metų kovo 5 dieną lietuviai tremtiniai ir politiniai kaliniai sutiko kaip laimingiausią dieną savo gyvenime – mirė didžiausias visų laikų budelis ir tironas Koba.
Visuomenės aktualijų portalas
Stengiuose nepraleisti nė vienos pirmadieniais per LRT transliuojamų diskusijų “Tarp Rytų ir Vakarų”. Taip nutiko ir vasario 22-ąją. Tądien itin atidžiai klausiausi LRT laidos, kuriai vadovavo žurnalistas Rimgaudas Geleževičius. Mat pati tema buvo verta išskirtinio dėmesio. Kas gali būti įdomiau ir prasmingiau už domėjimąsi sudėtingais Rusijos – Lietuvos tarpusavio santykiais?! Negaliu sakyti, jog laida buvo neįdomi. Rimgaudas Geleževičius su politologais Nerijumi Maliukevičiumi, Kęstučiu Girniumi ir Vilniaus Universiteto profesoriumi Povilu Gyliu ginčijosi, ar mandagus, korektiškas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo laiškas mūsų prezidentei Daliai Grybauskaitei byloja apie atšylančius Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius. Laidos vedėjas R.Geleževičius pripažino, jog “esama svarbių slinkčių Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiuose, kurie buvo sudėtingi visą nepriklausomybės laikotarpį, o pastaraisiais metais – net smarkokai atvėso”. Laidos vedėjas teiravosi: ar naujosios tendencijos – realios, ilgalaikės?
Dienraštis “Lietuvos žinios” ir jam vadovaujantis Valdas Vasiliauskas daužo bet kokią viltį, kad šis dienraštis dar turi už turinį atsakingą asmenį. Pats V. Vasiliauskas, matyt, nebenori būti redaktoriumi, nes jam pačiam jau sunku jausti atsakomybę net už savo žodžius.



