Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2010 metų veiklos ataskaitai, bet… pažėrė šūsnį rekomendacijų, kurios turėtų padidinti fondo veiklos skaidrumą ir, tikiuosi, efektyvumą.
O dabar - apie tas rekomendacijas. Visų pirma, pasiūlyta sudarant ekspertų grupes, pirmenybę teikti nepriklausomiems ekspertams ir vengti ydingos ekspertų grupių sudarymo iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narių tvarkos, galinčios sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą, vertinant viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Ko gero, tai - esminė pastaba, nes tik taip galima užtikrinti didesnį pasitikėjimą fondo sprendimais, kuriais ksiriama arba neskiriama parama konkrečiam projektui. Tiesa, nepatenkintų “blogais” sprendimais visada bus, bet bent jau skaidrumo atsiras tikrai daugiau.
O kad toks įpareigojimas nebūtų tik deklaratyvus, komitetas paprašė jau artimiausiu metu patvirtinti Ekspertų grupių formavimo nuostatus, atitinkamai patikslinant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įstatus, ir iki 2011 m. spalio 1 d. pristatyti juos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje.
Dar viena svarbi žinia – komitetas pasiūlė bendradarbiaujant su Kultūros ministerija, parengti ir Seimo rudens sesijai pateikti siūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies pakeitimo, kad programos, pagal kurias atrenkami viešosios informacijos rengėjų kultūriniai ir šviečiamieji projektai, būtų suformuluotos remiantis žiniasklaidos technologijomis: spauda, televizija, radijas, internetinė žiniasklaida. Tai reiškia, kad šiuo metu numatytos kai kurios programos, kurios tiesiogiai nėra priskirtos kuriai nors technologijai, o yra orientuotos tik į turinį, bus uždaromos. Šiuo atveju aš labiau linkęs manyti, kad valstybė turi remti ne vien technologijas bet, visų pirma, turinį.
Taip pat numatoma pakeisti dokumentus, kuriuose būtų naujai nustatytos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui einamaisiais metais patvirtintų asignavimų sumų paskirstymo naujoms programoms proporcijos. Bus numatyta ir informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams skirtų, tačiau iki galo nepanaudotų lėšų pakartotinio naudojimo tvarka. Jau anksčiau yra buvę ne kartą, kai vieni projektai atsisako paramos, kiti tieisog jos nepanaudoja. Tačiau kaip teisingiau tuos pinigus perskirstyti kitiems projektams (pavyzdžiui, pridėti per mažai gavusiems, duoti kitiems, kurie buvo negavę, bet buvo arti nugalėtojų).
Dar vien svarbi nuostata, kuri turėtų būti įtvirtinta – spaudos leidinių, kuriuose publikuojami kultūriniai ir šviečiamieji projektai, prenumerata yra privaloma sąlyga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teikiamai dalinei valstybės finansinei paramai gauti. Tai reiškia, kad nemokamai platinami leidiniai (pavyzdžiui, “15 minučių”), arba tie, kuriais tik prekiaujama, bet jie neturi prenumeratorių, paramos tokiems projektams tiesiog ne(be)gaus.
Nuotraukoje: komentaro autorius Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
2011.07.01
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
