Prieš atostogas ypač stipriai dirbęs Seimas numatė griežtus apribojimus buvusiems KGB kolaborantams – buvę slapti Sovietų Sąjungos represinių struktūrų bendradarbiai iki gyvenimo pabaigos Lietuvoje negalės eiti vadovaujančių pareigų.
Tačiau šis draudimas galios tik asmenims, Liustracijos komisijos naujai pripažintiems buvusiais slaptais bendradarbiais. “Pagal įstatymą” prisipažinusiems KGB agentams jokių apribojimų nebus – jie ir toliau galės būti Seimo nariais, ministrais, premjerais ir net prezidentais. Liustracijos įstatymo pataisą, pateiktą Kazimiero Kuzminsko ir Petro Luomano, paskutinę birželio dieną priėmęs Seimas (už ją balsavo 72 parlamentarai – beveik visų Seimo frakcijų atstovai, o prieš balsavo arba susilaikė tik 13 socialdemokratų, trys “tvarkiečiai” ir du Mišrios Seimo narių grupės nariai).
Buvę slapti KGB bendradarbiai, apie savo praeitį neprisipažinę vadinamajai Liustracijos komisijai, negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas. Jie taip pat negalės būti viceministrais, ministerijų kancleriais, valstybės institucijų ir įstaigų vadovais, jų pavaduotojais, valstybinių ar savivaldybės mokyklų vadovais. Tokiems asmenims bus uždrausta eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Jie negalės būti valstybės tarnautojais ar civiliais statutiniais valstybės tarnautojais krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos.
Buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taip pat uždrausta dirbti Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, eiti pareigas, susijusias su Lietuvos ar užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga. Į uždraustų pareigų sąrašą įeina ir registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigos arba pareigos, tiesiogiai susijusios su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigos ir pareigos, tiesiogiai susijusios su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pripažino, kad šie nustatyti ribojimai yra labiau teoriniai nei praktiniai. Jie galiotų tik naujiems pripažintiems KGB darbuotojams. Į tokias pareigas pretenduojančių asmenų ir dabar jau nebuvo. Praktiškai priimta nuostata greičiausiai nebus pritaikyta, sakė A.Anušauskas. Liustracijos įstatymo pataisas rengęs NSGK siūlė minėtus ribojimus neprisipažinusiems buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taikyti 10 metų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Liustracijos komisija pripažįsta juos buvus slaptais bendradarbiais.
Anot A.Anušausko, Liustracijos komisija šiemet turėtų peržiūrėti apie 200 bylų ir priimti sprendimus, ar pakanka duomenų žmogų pripažinti slaptu KGB bendradarbiu, ar nepakanka. Seimas taip pat pavedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui nuo sausio 1 dienos iš Valstybės saugumo departamento perimti slaptais KGB bendradarbiais pripažintų asmenų dokumentus ir pradėti juos viešinti.. Kaip sakė A.Anušauskas, pagrindinis ribojimas viešinant dokumentus yra tas, kad nebūtų paskelbti duomenys apie prisipažinusius asmenis. Pagal naują pataisą, 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų komisijai prisipažinę asmenys bus apsaugoti taip pat, kaip ir prisipažinusieji Liustracijos komisijai pagal 1999 metų įstatymą. Tokių žmonių yra 160-imt.
Kaip žinoma, pagal 2000 metais įsigaliojusį Liustracijos įstatymą buvę KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojai, slaptieji bendradarbiai privalėjo prisipažinti ir registruotis specialioje tarpžinybinėje komisijoje. Prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, ir tik neprisipažinusiųjų apie savo išdavikišką KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesiniai apribojimai. Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai prisipažino ir nuo visuomenės akių buvo paslėpti maždaug 1500 buvusių KGB darbuotojų ir agentų. Tačiau nebuvo nei paviešinti, nei kaip nors nubausti komunistų partijos vadovai, turėję ne tik sąsajas su KGB, bet ir davę tiesioginius nurodymus persekioti kitaminčius ir laisvės kovotojus.
Priimant įstatymo pataisą, kuri praktiškai nieko nereiškia, buvo susilaukta pasipriešinimo iš kairiųjų pusės. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Julius Sabatauskas gąsdino, kad Europos žmogaus teisių teisme vėl pasipils skundai iš Lietuvos, nes taip pradedama “raganų medžioklė”. Vytenis Andriukaitis reikalavo “baigti gyventi praeities šmėklomis”., o istorikas ir politikos ekspertas Česlovas Laurinavičius aiškino, kad “bandymas istoriškai suvesti į bausmių kompleksą žmones, kurie anksčiau bendradarbiavo su sistema” dabar daromas tik todėl, kad anksčiau tam trukdė “toks asmuo kaip A.M.Brazauskas, kuris savo angažuotumu pagal rangą buvo žymiai aukštesnis už KGB veikėjus”.
“XXI amžius”
2010.07.10
Skaitytojų komentarų sistema Disqus
